Vaistai. / Stock.XCHNG nuotr.Gruodžio pradžioje Sveikatos apsaugos ministras R. Šukys Seimo plenarinio posėdžio metu pristatė Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Projekto iniciatoriai, prisidengdami ES direktyvos įgyvendinimu bei gąsdindami, kad Lietuva susilauks baudos iš Briuselio, pasiūlė Įstatymo 2 straipsnio 13 dalį pakeisti numatant sąvoką – Farmacinė paslauga, tai vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga. Iki šiol įstatymu buvo reglamentuojama, kad farmacinė paslauga yra vaistininko praktika vaistinėje.

Priėmus Sveikatos apsaugos ministerijos teikiamą projektą, farmacines paslaugas galės teikti ne kvalifikuoti specialistai-vaistininkai, kurie privalo turėti aukštąjį medicininį išsilavinimą ir farmacinės veiklos vadovo licenciją, o tiesiog farmacijos specialistai, kuriais gali būti ir vaistininkų padėjėjai, žinias įgiję aukštesniojoje mokymosi įstaigoje (kolegijoje). Pastarieji pagal naujai pateiktą projektą bus vadinami farmakotechnikais (vaistininko padėjėjais).

Nors įstatymo projekte ir numatyta, kad farmakotechnikai privalės dirbti tik prižiūrimi vaistininkų, tačiau tame pačiame projekte numatyta, kad ši nuostata įsigalios tik 2016 m. Toks teisinis reglamentavimas pažeidžia ne tik Vartotojų teisių apsaugos įstatymą, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnį, kuris teigia, jog Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugos žmogui susirgus.

Sveikatos apsaugos ministro pateiktas projektas leidžia abejoti, ar tarp Vyriausybės atstovų ir didžiųjų farmacijos tinklų, tokių kaip UAB "Eurovaistinė" ir UAB "Nemuno vaistinė" (vaistinių pavadinimas – "Camelia"), nėra sudarytas neleistinas susitarimas, turėsiantis įtakos mažųjų, tinklui nepriklausančių vaistinių išnykimui, o tuo pačiu ir nekokybiško konsultacijų teikimo vaistinėse įsigalėjimo.

Maža to, korupcijos apraiškų galima pastebėti ir Seime. Štai Seimo sveikatos reikalų komitete kaip patariančioji ekspertė yra pasitelkta Elena Kvedarienė, Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos vadovė. Įdomus faktas – ši asociacija yra įsikūrusi tuo pačiu adresu kaip ir UAB "Eurovaistinė", tad tampa neaišku, kodėl Seimo pirmininkė taip aplaidžiai leidžia Seimo komitetams patarinėti asmenims, glaudžiai susijusiems su didžiausiais verslo subjektais.

Didžiųjų farmacijos tinklų palaikyme nenusileidžia ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas, kuris Sveikatos reikalų komitetui pateikė savo išvadas, akivaizdžiai palankias minėtoms farmacijos įmonėms. Ir toks palankumas tampa aiškus, kuomet susipažįsti su Laisvosios rinkos instituto rėmėjų kolegijos nariais. UAB "Eurovaistinė" yra pripažinta auksiniu rėmėjų kolegijos nariu, o UAB "Nemuno vaistinė" – sidabriniu nariu. Galima tik spėlioti, kokiomis sumomis šios dvi įmonės remia Laisvosios rinkos institutą, jog joms suteikti garbingiausi rėmėjų statusai.

Šiuo metu minėtuose didžiuosiuose farmacijos tinkluose susiformavo praktika, kuomet kiekvienoje vaistinėje yra suformuojamas 0,25 etato vaistininkui ir jis dirba tik 2 val. per dieną, visi kiti dirbantieji – vaistininko padėjėjai, kurių darbas, žinoma, apmokamas kur kas mažesnėmis sumomis, nei kvalifikuotų vaistininkų.

Šią situaciją puikiai iliustruoja vienas iš pavyzdžių – šiuo metu Nidoje veikia Eurovaistinės parduotuvė. Kad ji galėtų vykdyti veiklą, įmonės vadovas šioje vaistinėje formaliai 0,25 etatui įdarbino Kretingoje gyvenantį vaistininką, taip gavo licenciją atidaryti vaistinę. Pats vaistininkas nurodo, jog už 0,25 etato jam reikia dirbti 2 val. per dieną. Įvertinus tokią situaciją kyla klausimas, kokia alga turėtų būti mokama Kretingoje gyvenančiam vaistininkui, kad jis sutiktų kasdien keliauti į darbą į Nidą dėl dviejų valandų darbo dienos? Ir įdomu, kodėl tokia situacija nedomina nei Slaptųjų tyrimų tarnybos, nei Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų?

Šis ir daugelis kitų pavyzdžių rodo, kad farmacinių įmonių savininkai vis labiau stengiasi įvairiausiais būdais daryti poveikį politikams, kad jie atsisakytų farmacijos srities kontrolės. Jeigu Seimas pritars, kad vietoj vaistininkų – specialistų, turinčių aukštąjį medicininį išsilavinimą, galės dirbti vien vaistininkų padėjėjai, neturintys tinkamos kvalifikacijos, vartotojams bus teikiama nekokybiška paslauga, ko pasekoje gali kilti reali grėsmė žmogaus sveikatai.

Kad į farmacijos verslą būtų įvesta nors kiek skaidrumo, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ketina kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu išaiškinti procesus, vykstančius farmacijos srityje, ir įsitikinti, ar jie nėra korupcinio pobūdžio. Parlamentaras žada pateikti paklausimą ir Seimo pirmininkei, jog ši paaiškintų, kodėl Sveikatos reikalų komitetą konsultuoja asmenys, tampriai susiję su verslo grupėmis, suinteresuotomis šiuo metu svarstomais įstatymų projektais.

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt