stanceDaugelis mūsų kasdienės buities neįsivaizduojame be indų ploviklio, skalbimo miltelių, įvairių valiklių, šveitiklių, blizgiklių. O kur dar spintelės, lūžtančios nuo šampūnų, losjonų, muilų, dantų pastų, kvepalų, pudrų, lūpdažių, nagų lakų... Kūdikių priežiūra neįsivaizduojama be vienkartinių sauskelnių, čiulptukų, kramtukų...

Šiuos gaminius vartojame kasdien, tačiau nepagalvojame, kad juose gali būti pavojingų sveikatai ir aplinkai cheminių priedų. Šios medžiagos mus veikia tiesiogiai per naudojamus gaminius ir per orą, geriamą vandenį bei maistą, nes dažnai išmestos ir irdamos skleidžia pavojingas medžiagas į aplinką.

Šilutėje turėjo įvykti paskaita „Pagalvok, kai perki“, Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistė Laura Stančė žadėjo papasakoti apie kasdieniuose gaminiuose, buitinėje chemijoje, kosmetikoje, vaikų priežiūros priemonėse ir žaisluose pasitaikančias pavojingas chemines medžiagas.

Dėl techninių kliūčių paskaita neįvyko, tačiau lektorė sutiko pasidalinti šiomis žiniomis su „Šilutės naujienų“ skaitytojais. Kadangi vertingos informacijos daug, tęsinio laukite kituose „Sveikatos šaltinio“ numeriuose.

Svarbu saikas

Šiuo metu L.Stančė dirba nevyriausybinėje aplinkosauginėje organizacijoje Baltijos aplinkos forumas (BEF). „Man artimas šios organizacijos požiūris, kad gamtą reikia saugoti ne nuo žmonių, skatinant įvairius draudimus, o visiems kartu eiti išvien su gamta, pasitelkus sveiką protą ir žinias, darant jai kuo mažesnį poveikį“, - sako ji.

Dirbdama BEF ji pradėjo domėtis gaminiuose naudojamomis cheminėmis medžiagomis, jų poveikiu sveikatai ir aplinkai. Žinias moteris taiko ir asmeniniame gyvenime: valymui naudoja sodą, actą, citrinos rūgštį, druską ir šių medžiagų pagrindu pagamintas priemones.

Pasak L.Stančės, kasdien tikrai įmanoma naudoti aplinkai ir sveikatai draugiškas buitinės chemijos priemones, paliekant agresyviąsias priemones tik tikslinei kovai su sunkiai šalinamomis problemomis, tokiomis kaip pelėsis.

„Šiandien daugelis, paveikti reklamos ar dėl susiformavusių įpročių, neįsivaizduojame indų plovimo be indų ploviklio. Bet įmanoma juos išplauti ir vien vandeniu, kaip ir grindis ar dulkes nuvalyti vien drėgnu skudurėliu“, - sako ji.

Valiklių gamintojai reklamuoja, kad jų priemonės užmuša visas bakterijas aplink. Iš tiesų besaikis agresyvių valiklių naudojimas tik skatina atsparesnių bakterijų atsiradimą, o taip pat sunaikina ir gerąsias bakterijas, kurių vietą vėliau užima atsparieji patogeniniai mikroorganizmai.

Buitinės chemijos naudojime labai svarbu saikas, tinkamas dozavimas ir lengvai skylančių aplinkoje (natūralių) medžiagų pagrindu pagamintų priemonių pasirinkimas.

Nesilaikant reikalavimų galima apsinuodyti

Specialistė pasakojo, kad jei naudojant įprastą buitinę chemiją nesilaikoma gamintojo nurodytų saugos reikalavimų (valoma be apsauginių pirštinių, akinių, blogai vėdinamoje patalpoje) galima apsinuodyti, pažeisti odą agresyviomis buitinės chemijos priemonėmis, tokiomis kaip chloras ar stiprūs šarmai.

Tokios valiklių sudedamosios dalys kai sintetiniai kvapai, dažai, chloro junginiai, vandenilio peroksidas gali sukelti alergijas arba kontaktinį dermatitą. Alkilfenoletoksilatai, chloro junginiai, daugelis kvapų, jei jų sudėtyje yra ftalatų, gali būti toksiški vidaus organams, siejami su vėžiniais susirgimais, reprodukcinės sistemos sutrikimais.

Chloro junginiai, reaguodami su kitomis medžiagomis, gali sudaryti nuodingas dujas, pvz., sumaišius su amoniako turinčiomis priemonėmis, išsiskiria nuodingos chloramino dujos. Todėl nepatariama maišyti skirtingų valymo preimonių. Ypač koncentruotos ir agresyvios yra orkaičių ir vamzdynų valymo priemonės. Jos gali nudeginti odą ir akių gleivinę.

Pavojingi sveikatai ir lakūs organiniai junginiai, naudojami metalinių paviršių valikliuose, jie gali sukelti trumpalaikius regos sutrikimus, o naudojant ilgiau - pažeisti nervų sistemą, odą, inkstus, akis.

L.Stančė pastebėjo, kad kenksmingą ilgalaikį, ne ūminį poveikį sveikatai daro įvairūs buitinės chemijos priedai, kurie neturi reikšmės valymui, pavyzdžiui, sintetiniai kvapai ir dažai. Beje, dirginančios, ėsdinančios, alergizuojančios gali būti ir natūralios kilmės medžiagos, pvz. citrinos rūgštis.

Poveikis - individualus

Kalbėdama apie cheminių medžiagų sukeltus susirgimus, L.Stančė išskyrė ūminį poveikį, kuris sukelia kvėpavimo takų pažeidimus, alergijas, odos dirginimą ir pakenkimą, nudegimus, akių pažeidimus, įvairius apsinuodijimus.

Kitos medžiagos, pvz., sintetinių kvapų gamybai naudojami ftalatai, yra patvarios: aplinkoje išlieka nesuskilusios ilgą laiką - tai gali būti mėnesiai, metai, šimtmečiai. Tai reiškia, kad jų koncentracija aplinkoje laikui bėgant didėja, jos kaupiasi gyvuosiuose organizmuose, dažniausiai - riebaliniame audinyje ir kraujyje, perduodamos kitiems organizmams per mitybos grandinę, pvz., žmogui valgant žuvį, kuri augo šiomis medžiagomis užterštame vandenyje.

Pavojingomis laikomos šios cheminių medžiagų savybės: toksiškumas (pažeidžia organizmų gyvybines funkcijas, sukeldamos mirtinas ligas); kancerogeniškumas (siejamos su vėžiniais susirgimais), neigiamas poveikis vaisingumui. Cheminės medžiagos, naudojamos buityje, gali pažeisti hormoninę, lytinę, imuninę žmogaus sistemas, skatinti nutukimą ir pan.

„Kai kurioms iš pavojingų cheminių medžiagų priskiriama viena iš išvardintųjų savybių, kitoms - kelios ar net visas išvardintųjų neigiamų savybių rinkinys“, - sakė specialistė.

Neretai šių medžiagų savybės yra tokios stiprios, kad net maži kiekiai gali sukelti nepageidaujamą poveikį. Be to, neigiamas poveikis gali būti individualus ir todėl sunkiai prognozuojamas (tas pats kiekis vienam žmogui gali būti nekenksmingas, kitam - sukelti alergiją, o trečiam - prisidėti prie onkologinės ligos pasireiškimo). Be to, retai susimąstoma, kad augant vartojimo poreikiams, bendras su įvairiais produktais į mūsų organizmą patenkantis pavojingų medžiagų kiekis vis didėja.

Kita problema yra ta, kad bendro šių pavojingų medžiagų, kurios aptinkamos namų dulkėse ir daugelyje mus supančių daiktų, mišinio poveikio dėl medžiagų įvairovės net neįmanoma nuspėti (vadinamasis „kokteilio efektas“).

Pataria rinktis saugesnius gaminius

Cheminių medžiagų specialistė sako, kad svarbu nepasiklysti vartojimo labirintuose: „Mes negalime visiškai izoliuotis nuo cheminių medžiagų, nes jų yra aplinkoje, jos dar ilgai bus viešose erdvėse, dalį gausime su maistu, tačiau galime nedidinti šių medžiagų kiekio savo vaikų organizmuose pasirinkdami saugesnius - natūralesnius žaislus, natūralias higienos priemones, atkreipdami dėmesį į namų apdailai naudojamas statybines medžiagas ar mažindami buitinės chemijos kiekius“ - sako ji.

L.Stančės patarimai:

* rinktis valymo priemones, kurios pažymėtos gamintojo, kaip lengvai skaidomos aplinkoje, pagamintas iš natūralių medžiagų, paženklintas patikimais ekoženklais;
* dažnam naudojimui rinktis tokias priemones, kurių naudojimui nėra reikalingos apsauginės priemonės;
* vengti nereikalingų priedų valikliuose, tokių kaip dažai ar kvapai;
* nemaišyti skirtingų valymo priemonių;
* mažinti naudojamų skirtingų priemonių kiekį - ta pati priemonė puikiai gali tikti ir virtuvei, ir voniai valyti;
* tinkamai dozuoti naudojamas buitinės chemijos priemones.

Išmintingai renkantis produktus galima išvengti ar bent jau sumažinti pavojingų cheminių medžiagų keliamą riziką, todėl BEF specialistai inicijavo kampaniją „Pagalvok, kai perki“.

Šiuo projektu siekiama, kad kiekvienas vartotojas gebėtų išmintingai pasirinkti kasdienio vartojimo gaminius. Todėl specialistai pateikia apibendrintą informaciją apie pavojingų cheminių medžiagų poveikį sveikatai ir aplinkai, informuoja, kokios pavojingos medžiagos aptinkamos įvairiuose gaminiuose; pataria, kaip pasirinkti saugesnes alternatyvas.

Analizuojamos tokios plačiai paplitusios gaminių grupės kaip kosmetika ir kūno priežiūros bei vaikų priežiūros priemonės, žaislai ir statybos  apdailos priemonės.

Pristatydami kiekvieną šių grupių, BEF specialistai informuoja, kokios pavojingos cheminės medžiagos gali būti naudojamos tuose gaminiuose, koks galimas jų neigiamas poveikis ir kaip jo išvengti. Taip siekiama prisidėti prie vartotojų švietimo ir motyvacijos didinimo siekiant, kad gamintojai plėstų alternatyvių gaminių pasiūlą.

Kampanijos „Pagalvok, kai perki“ metu buvo ištirtos pavojingos cheminės medžiagos savanorių kraujyje, gaminiuose ir namų dulkėse. Kraujo tyrimas atskleidė, kad visų savanorių kraujas yra užterštas pavojingų medžiagų kokteiliu - aptikta 15 skirtingų medžiagų iš 28 tirtų.

„Kadangi šios medžiagos yra dirbtinės ir jų galimas neigiamas poveikis yra labai rimtas, tokių medžiagų mūsų organizme neturėtų būti, ypač turint omeny, kad jos suteikia tik papildomas funkcijas gaminiams kaip pvz. kvapai, atsparumas vandeniui, neprisvylanti danga ar degumo mažinimas“, - sakė L.Stančė.

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt