rusnes paminklas gandziuiRusnės miestelyje verda paruošiamieji darbai - čia baigiama tvarkyti vieta, kurioje jau po dviejų savaičių - spalio 2-ąją - bus atidengtas paminklas Indijos nepriklausomybės patriarchui Mahatmai Gandžiui (Mahatma Gandhi) ir jo bičiuliui bei bendražygiui, žydų kilmės rusniškiui Hermanui Kalenbachui (Hermann Kallenbach).

Vos per kelis mėnesius pylimu palei Atmatos upę buvo nutiestas pėsčiųjų takas, įrengta vieta postamentui, jau beveik sutvarkyta ir aplinka - net žolytė pasėta. Trečiadienį Rusnėje lankėsi paminklo pastatymo iniciatoriai - VšĮ „Kiškių garbė“ vadovė Edita Mildažytė su vyru, ir pasirengimu artėjančioms iškilmėms liko patenkinta.

Tad paminklo atidengimas, kuriame dalyvaus daug aukštų mūsų šalies vadovų ir svečių iš Indijos, taip pat - įvairių pasaulinių televizijų atstovai, bus tikra šventė ir vietinių, ir suvažiavusiųjų sieloms. O Lietuva, Šilutė ir net Rusnė nuo tada taps žinomos net tolimojoje Indijoje.

Statybininkai darbus baigia

Rusniškiams šiemet teko išties netikėtas išbandymas - per pusmetį pasirengti paminklo pasaulinėms įžymybėms pastatymui.
Seniūnė Dalia Drobnienė sako, kad seniūnijai skiriamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas šiemet buvo numatyta skirti tolesniam Neringos gatvės šaligatvių tvarkymui. Čia darbai buvo pradėti pernai rudenį, o šiemet tikėtasi juos tęsti toliau. Tačiau šaligatvis turės palaukti kitų metų, mat šiemet šios programos pinigai nukeliavo pėsčiųjų takui palei Atmatą, rusniškių dabar vadinamam promenada, tvarkyti.

Pagal susitarimą, šie darbai buvo patikėti seniūnijai, juos atliko UAB „Stamela“. Antrąją projekto dalį - paminklo pastatymą - finansuoja VšĮ „Kiškių garbė“.

Statybininkai, pasak seniūnės, dirbo išties sparčiai ir atsakingai, ir ji neabejoja, kad savo darbus jie baigs laiku. Pėsčiųjų takas jau nutiestas iki paminklo vietos, iš salos pusės promenada jau apsėta žolyte, o nuo upės pusės ji yra grįsta akmenimis.

Palei promenadą sutvarkytas ir apšvietimas - seni šviestuvai keičiami naujais. Šalia numatyta įrengti stendą, kuriame smalsuoliai ras svarbiausius faktus apie šiuos du žymius vyrus.

„Stamelos“ darbininkai, vadovaujami darbų vadovo Aurimo Kankalio, Rusnėje dirbo nuo rugpjūčio vidurio. Įmonės vadovas Stasys Liepis sakė, kad šių jau beveik baigtų darbų vertė - apie 15 000 eurų. „Visi darbai bus baigti laiku, jokių problemų nekilo“, - sakė S.Liepis.

„Stamela“ įsipareigojo ir sumontuoti jau atgabentą paminklą vietoje, kurioje jis stovės.

Ši įmonė pėsčiųjų taką palei Atmatą ties ir toliau, o jį užbaigti privalo kitų metų rugsėjo 1-ąją. Tad statybininkams dar teks įsisavinti apie 111 570 eurų, o iš viso miestelio pakraštyje bus nutiesta beveik puskilometris naujo tako.

„Džiaugiamės, kad miestelyje turėsime dar vieną patrauklią ir istoriniu atžvilgiu įdomią, skoningai sutvarkytą vietą, kad mūsų erdvės praturtės dar vienu kokybišku meno kūriniu. Ir patys eisime pasivaikščioti, ir dviračiais važiuosime, ir savo svečius vesime pasižiūrėti“, - prognozavo seniūnė.

Beje, spalio 2-oji paminklo atidengimui pasirinkta neatsitiktinai, tai - M.Gandžio gimimo diena, tapusi Indijos nacionalinės šventės diena. Tad tądien, 14 valandą visi, norintys praplėsti savo akiratį ir dalyvauti istorinės reikšmės įvykyje, kviečiami atvykti į Rusnę.

Renginį globoja Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Į Rusnę planuoja atvykti Indijos užsienio reikalų ministras, kiti oficialūs asmenys, mūsų šalies valdžios institucijų atstovai.

Pinigai - rėmėjų

VšĮ „Kiškių garbė“ įsipareigojo pastatyti patį paminklą, kurio koncepciją sukūrė garsus Lietuvos skulptorius Romualdas Kvintas. Jis yra paminklo Vytautui Kernagiui Nidoje autorius, ne vienas jo kūrinys puošia Vilnių. Rusnės kūrinys  atrodys: šalia tradiciniais indiškais rūbais apsirengusio ir lazdelę rankoje laikančio M.Gandžio stovi vakarietiškai apsirengęs H.Kalenbachas.

Lėšos paminklui - 77 tūkstančiai eurų - rinktos daugiausia iš privačių rėmėjų. Apie 44 tūkst. eurų paaukojo Yusufo ir Faridos Hamiedų labdaros fondas.

Sumanymas kilo atsitiktinai

Lietuvos ambasadoriui Indijoje Laimonui Talat - Kelpšai mintis Rusnėje pastatyti paminklą šiems dviem vyrams kilo atsitiktinai - perskaičius vilniečio mokytojo, kilusio iš Šilutės rajono, Vytauto Toleikio straipsnį.

Ambasadorių sužavėjo galimybė sukurti vietą, kur susijungtų Lietuva, Indija, Pietų Afrika, Izraelis. Pietų Afrika todėl, kad M.Gandis ir H.Kalenbachas ten susipažino.

Apie būsimąjį paminklą indai sužinojo perskaitę straipsnį laikraštyje „Times of India“. Šio laikraščio dienos auditorija - 50-80 milijonų skaitytojų, kasdien jis leidžiamas 5-7 milijonų egzempliorių tiražu. Be to, straipsnį perspausdino ir Indijos regioniniai laikraščiai.

Populiarus televizijos kanalas CNN IBN rengia žurnalistų komandą vykti į Rusnę ir teiravosi L.Talat - Kelpšos, ar įmanoma iš šio Lietuvos miestelio transliuoti tiesiogiai paminklo atidarymo iškilmes.

Indijos žurnalistams daro įspūdį, kad paminklas stovės Lietuvos ir Rusijos pasienyje - M.Gandžiui ir H.Kalenbachui iš kairės matysis Rusijai priklausanti sala.

L.Talat - Kelpša teigė, kad indai žino Europą. O apie tai, kad Europoje yra Baltijos šalys, jie buvo mažai girdėję. Diplomatas mano, jog Indija ateityje vaidins svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikoje ir politikoje. Todėl jis neabejoja, jog po 20-30 metų paminklo M.Gandžiui reikšmė gali būti dar didesnė nei dabar.

Gyventojai reagavo emocingai

„Aš žvelgiu plačiai. Indija - mistinė šalis, iš kurios mes savo kalbą kildiname. Mes vandenų kraštas, o vandenys Indijoje - net šventi“, - dėstė Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė. B.Servienė pasižiūrėjo filmą apie M.Gandį: „Ir ten rodo mūsų žydą Kalenbachą“.

Ji prisimena, kad iš pradžių rusniškiai paminklo idėją sutiko emocingai - jiems atrodė, jog vieta parinkta netinkamai. Juk senojo Peterso tilto atramos liekanos, kur buvo sumanyta pagerbti Indijos nacionalinį didvyrį ir jo draugą, yra pripažintos technikos paminklu. „Negalima naikinti vieno paminklo ir ant jo statyti kito“, - sakė gyventojai.

Etnokultūros centro direktorė sakė, kad architektas H.Kalenbachas Rusnėje gyveno 3 ar 4 metus, tiksliau nustatyti sunku. Etnokultūros specialistai svarsto įvairias idėjas, kaip pagerbti H.Kalenbachą. Tarp jų - ir siūti sandalus per pirštą, kuriuos sumanė iš jų krašto kilęs architektas.

B.Servienės manymu, kai bus pastatytas paminklas, padaugės turistų. Dabar atvyksta prancūzai ir vokiečiai, o vėliau pasirodys ir indai.

O gal būtų galima pastatyti paminklą ne tik indui, bet ir medienos pirkliui Ernstui Heinrichui Ankeriui, kurio dėka Rusnė tapo tokia graži, ir gydytojui Arturui Kitteliui, išleidusiam knygą apie 37 savo darbo metus ir taip įamžinusiam šio krašto gyventojus?
Dar čia yra gimusi vokiečių dainininkė Alexandra Doris Tretz.

Bičiuliai kartu sėdėjo kalėjime

* H.Kalenbachas gimė 1871 metų kovo 1-ąją Žemaičių Naumiestyje. Netrukus šeima įsikūrė Rusnėje. Jo tėvas turėjo nedidelę lentpjūvę, sėkmingai prekiavo mediena. H.Kalenbachas baigė Tilžės gimnaziją, pasirinkęs architekto profesiją mokėsi Karaliaučiuje, Meklenburge, Štutgarte, Miunchene.

* 1896 metais H.Kalenbachas išvyko į Pietų Afrikos Respubliką ir iki 1906-ųjų sėkmingai dirbo architektu Durbane bei Johanesburge.

* 1904 metais H.Kalenbachas susitiko su M.Gandžiui ir tapo pagrindiniu jo finansiniu rėmėju, kartu rengė taikias protesto akcijas ir jose dalyvavo. 1913 metais kartu su M.Gandžio jis tris mėnesius sėdėjo kalėjime.

* Jis ne tik rėmė M.Gandžio veiklą, bet ir tapo jo pasaulėžiūros sekėju.

 

Parengta naudojant Dalios Gudavičiūtės straipsnio medžiagą („Lietuvos rytas“)

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt