Gardamo svente_aukurasTradicinę savo šventę Gardamo seniūnijos žmonės šiemet nuaudė kitokią: skyrė ją istorijai, piliakalnių ir tautinio kostiumo metams, o taip pat - ir šiandien šalia gyvenančių saviškių bendrystei. Šventėje buvo ir stiprybę bei geras mintis lemiančių senovinių ritualų, ir nuoširdžių linkėjimų bei pagarbos šalia gyvenantiems kaimynams.

Gardamiškiai šiemet buvo vieninteliai, nepabūgę liepos 1-2 dienų liūčių ir neatsisakę šventės, o stiprybės pasisemti susibūrę ant Žakainių piliakalnio.

Sportavo ir surengė parodąGardamo svente_krastieciai

Pirmoji Gardamo šventės „Piliakalnių sakmės“ diena prasidėjo sportinėmis varžybomis. Nepabūgęs lietaus jaunimas lauke žaidė krepšinį ir tinklinį, ir tik norintys išbandyti rankų tvirtumą susibūrė po stogu. Arti dešimties jaunųjų gardamiškių dalyvavo ir pirmą kartą organizuotame bėgime aplink miestelį, „Garbės žiedu“ pavadintame. Visi įsitikinę, kad toks bėgimas taps tradicinis, ir kitąmet jame išbandyti save ryšis kur kas daugiau vietinių.

Pralaimėjusiųjų nebuvo nė vienose varžybose - prizų užteko visiems dalyviams. O vaišinami karšta arbata ir saldumynais jaunieji sportininkai tik stebėjosi klausimais, ar netrukdė sportui lietus. „Argi čia lietus?..“ - klausė jie.

Visi seniūnijos gyventojai, savo albumuose saugantys Gardamo istoriją menančias fotografijas, šiemet galėjo jas parodyti surengtoje parodoje „Gardamo istorijos atspindžiai“. Tik ją dėl gamtos išdaigų teko perkelti iš aikštės į vietos biblioteką.
Tiesa, dėl lietaus teko atsisakyti ir kai kurių kitų šventės akcentų.

Pagerbė seniūną ir dėkojo kraštiečiams

Oficialioji vakarinė šventės dalis pradėta tylos minute, kuria vedėja Lina Balčiauskienė pakvietė prisiminti neseniai anapilin išėjusį ilgametį Gardamo seniūną Tomą Balčytį.

Gardamo svente_sportininkaiPirmoji susirinkusiuosius pasveikino laikinai seniūno pareigas einanti seniūnijos specialistė ir Gardamo bendruomenės „Tenenys“ pirmininkė Birutė Pocevičienė. Ji pasidžiaugė, kad visos apylinkės gyventojai gražiai puoselėja bendruomenės šventės tradicijas, kad ją rengia bei joje linksminasi kasmet.

Pakvietusi šventę švęsti nekreipiant dėmesio į motulės gamtos išbandymus, bendruomenės pirmininkė į sceną pakvietė savivaldybės merą Vytautą Laurinaitį. Svečias linkėjo klestėti šiai bendruomenei, įteikė šermukšnio medelį, kad šis saugotų bendruomenę nuo negandų, ir išreiškė viltį, kad ilgainiui vieta, kur jis bus pasodintas, virs tikru parku.

Vietą sodinukui „Tenenio“ pirmininkė žadėjo parinkti kartu su visais bendruomenės nariais.

Dalia ir Anatolijus Žibaičiai, Teresė Lorenčienė, Liudvikas Stankus, Stasys Mėlinauskas - štai tie gardamiškių kraštiečiai, kurie nuolat garsina šį kraštą ir jo istoriją leisdami knygas, dalyvaudami įvairiuose susibūrimuose. Gardamiškiai dėkojo jiems už šią veiklą ir dovanojo vėliavas su savo seniūnijos simbolika. Seniūnijos vėliavas labiausiai kraštui nusipelniusiems žmonėms gardamiškiai dovanoja jau treti metai.

Vakarinėje šventės dalyje lietaus nepabūgę namiškiai ir svečiai plojo grupių „Vyšnios“, „Patruliai“ ir „Štabas“ atlikėjams.

Linkėjo sau ir Lietuvai

Piliakalnių metams skirta šventė kitą dieną nuo pusiaudienio - kaip ir dera - tęsėsi ant Žakainių piliakalnio.

Prisiminti šios istorinės vietos istoriją atvykusiems smalsuoliams piliakalnio papėdėje padėjo folkloro grupės „Knituva“ ir „Pilutė“ su vadovais Valdu Rutkūnu ir Adma Baltutiene. Atvykusieji net galėjo nusiprausti šaltinio vandeniu ir taip nuplauti nuo savęs visas negandas bei įgauti šioje vietoje slypinčios jėgos.

Galingai suskambo ąžuolą apkabinusių vyrų daina, kurią netruko pagauti visi renginio dalyviai.

V.Rutkūnas priminė, kad Lietuvoje žinoma arti 900 piliakalnių, papasakojo jų ir ant jų stovėjusių pilų istoriją, priminė, kad ant jų kadaise nuolat vyko kruvinos kovos. Kartu su Žakainių seniūnaičiu Sigitu Jakštu jis pakvietė kopti į piliakalnį, kur jau liepsnojo aukuras, šeimininkės kaitė vandenį kvepiančiai žolelių arbatai ir ruošėsi žarijose kepti bulves.

Sustoję ratu gardamiškiai pasijuto ypač vieningi, ir, anot V.Rutkūno, geriausiai pajautė vienas kitą ir visų bendrumą.

Santarvės; kad nebūtų pavydo, ir vienybės, kantrybės; nepamiršti, kad esame lietuviai; kad šviesa ir tiesa mūsų žingsnius lydėtų, kad visi linkėjimai pildytųsi, - tokius linkėjimus vieni kitiems ir sau išsakė šventės dalyviai, juos dar ir laužan mestomis ąžuolo tošelėmis ir „Tautiška giesme“ užtvirtinę.

Visiems kaimynams ir svečiams bendrą linkėjimą išsakė apylinkės gaspadorius - Žakainių seniūnaitis Sigitas Jakštas. Jis irgi linkėjo bendrystės, supratimo ir gebėjimo atleisti.

Susirinkusieji išklausė „Pilutės“ vadovės A.Baltutienės pasakojimą apie tautinius kostiumus, sužinojo, kokių žolelių arbatos gardžiausios ir kvapniausios. Bendruomenės pirmininkei B.Pocevičienei patikėta visiems išvirti arbatos iš beveik 10-ies piliakalnio vaistinių žolelių rūšių. Šiek tiek sužvarbusius šventės dalyvius sušildė ir lauže keptos bulvės su kastiniu, Almos Bendžienės gaminta gira, o alkį numalšino gardūs Elytės Statkuvienės sūriai.

Pasivaišinę susirinkusieji ir padainavo, ir vieną kitą suktinį apsuko, taip dar labiau savo tądien ypač sustiprėjusią bendrystę jausdami ir saugodami.

Komentarai  

 
#1 Neaš 2019-03-20 09:30
:D :D :D :D :D DELEMUNDO DEPRESENTO
 

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt