amfibija rolando2„Kalbos apie potvynį be keiksmažodžių jau nebepradėsiu...“ - tarsteli ranka numojęs senas rusniškis Juozas, sutiktas prie iš naujo įsismarkavusio - jau prie 90-ies centimetrų gylio ribos artėjančio vandens kelyje į Rusnę.

Tokiu atsaku ir nebesistebime, nes savaitgalį vanduo ir vėl plačiai paplito po visą rajoną - iš naujo apsėmė 20-ies tūkstančių hektarų teritoriją, privertė šilutiškius vėl šauktis kariškių pagalbos.  

Būta ir kitų nelaimių: prasidėjo kasmetinis „darbymetis“ pasieniečiams - jiems teko gelbėti Kuršių mariose įlūžusius 12 žvejų, o vienas prie Nemuno žvejoti atvykęs vyras pateko į tikrus gamtos paspęstus spąstus - sparčiai kilęs potvynis apsėmė jo automobilį.

 

Sangrūda tęsiasi nuo Šilininkų iki Bitėnų

Nuo rugsėjo besitęsiantis potvynis praėjusį savaitgalį vėl grįžo į rekordinį - sausio mėnesio lygį. Tuomet vandens gylis ant kelio į Rusnę buvo vienu metu net viršijo metrą. Šeštadienį rusniškiai vėl ėmėsi už galvų, išgirdę, kad vandens gylis kelyje į didžiąją žemę ir vėl perkopė 80-ies cm žymą. Vakar ryte jo buvo dar daugiau - beveik 90 cm.

Tiesa, skelbti ekstremalios situacijos šįkart neprireikė - ji tiesiog dar nebuvo atšaukta nuo tada, kai buvo paskelbta sausį, nors didžioji potvynio banga jau buvo nuslūgusi, kelias į Rusnę gal savaitę buvo visai sausas. Tačiau taip truko tik tol, kol šiluma ėmė tirpdyti Nemuno ir mažesnių upių vandenis. Todėl buvo prognozuojama nauja potvynio banga, ir Savivaldybės viešųjų paslaugų skyriaus specialistas Arvydas Gorodeckas sako, kad ši potvynio banga - dėsninga žiemos baigtis. Stebėtojai matė, kad nuo ketvirtadienio, kovo 15-osios vanduo kasdien kilo po keliolika centimetrų, tik per penktadienį ir šeštadienį Atmatoje jis pakilo kone pusmetriu.

Padėtį akivaizdžiai „kaitino“ ir milžiniška - apie 40 kilometrų ilgio ledų sangrūda Nemune, besitęsianti nuo Šilininkų iki Bitėnų, esančių ties Rambyno kalnu. Toliau link Jurbarko upė sugebėjo ledus išmesti į krantus, o Pagėgių ir Šilutės savivaldybėse vanduo liejosi laukais.

Vėl atvyko kariškiaiSilutes prekybai_potvynis_3

Vakar rytą Šilutės rajone buvo apsemta apie 20 tūkstančių hektarų teritorija - maždaug devintadalis viso savivaldybės ploto. Šioje teritorijoje yra 11 kaimų, kuriuose stovi 90 sodybų, o jose gyvena 222 žmonės. Apsemta ir daugiau nei 50 km regioninių ir vietinės reikšmės kelių. 

Savaitgalį kylant vandens lygiui į pagalbą vėl šauktasi kariškių. Lietuvos kariuomenės vikšrinė amfibija Šilutėje buvo palikta dar nuo praėjusios didžiosios potvynio bangos, tik su ja dirbę 7 kariškiai buvo išvykę į savo dislokacijos vietą. Vakar ryte jie ir vėl atskubėjo į Šilutę ir nuo 14 valandos pradėjo dirbti užlietame kelyje - kilnoti žmones pagal maršrutinių autobusų grafiką.

Iki tol per savaitgalį rusniškius gelbėjo Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyrai su savo ratine amfibija, mat tralai užlietoje zonoje gali darbuotis tik tol, kol vandens gylis neviršija 80 cm. Pirmadienį PGT amfibijai teko padaryti kelis reisus, kol buvo perkelti visi norintys iš salos išvažiuoti rusniškiai. Ne vienas jų kalbinami pritarė mūsų jau minėtam Juozui, kuris sakė be keiksmažodžių apie potvynį jau nebeprabilsiantis...

Įlūžo 12 žvejų

Ir potvynis, ir pavasariop aižėjantis Kuršių marių ledas kasmet pateikia ir nemažai nemalonių staigmenų. Tokių jau buvo ir šiemet.

Štai vienas žvejas mėgėjas, atvykęs prie Nemuno, savo mašiną paliko sausame kelyje. Bet kai pamatęs, kaip kyla vanduo grįžo, vanduo jo automobilį jau buvo pakėlęs apie 30 cm. Žvejas bandė išvažiuoti, tačiau ledas lūžo, tad jam prireikė nemažai pastangų, kol išsivadavo iš gamtos stichijos.

Sekmadienio vakare pagalbos šauksmas atskriejo iš Kuršių marių platybių, kur nelaimėn pateko dar 12 žvejų. Tarp Ventės rago ir Nidos įlūžę ir į vandenį įkritę žvejai apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui, o šio specialistai gelbėjimo operacijai telkė VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės laivą ant oro pagalvės „Christina“ bei Karinių oro pajėgų sraigtasparnį. Sraigtasparnis žvalgė įvykio teritoriją, o pasieniečiai su laivu „Christina“ po gero pusvalandžio iš vandens ištraukė 12 nelaimėlių.

Ta pati „Christina“ žvejus nugabeno į Ventės ragą, kur jau laukė specialiųjų tarnybų automobiliai. Greitosios pagalbos medikai į savo automobilį iš karto nusivedė vieną grupėje buvusį paauglį. Labiausiai nerimauta dėl jo sveikatos, nors šlapi ir sušalę buvo ir visi kiti žvejai. Bet netrukus medikai vaikui ir kitiems žvejams leido važiuoti namo. 

Sunkioje situacijoje atsidūrė ir apsemtų kaimų gyventojai, nes keliai į juos irgi padengti ledu. Tad norintiems išeiti iš namų žmonėms tenka bristi per vandenį kartu laužant ledą.

Vargsta ir prekybininkai

Žinoma, žvejai ant ledo lipa savo noru, jam  plonėjant galėtų to ir nedaryti. Užtat verslininkams nėra kur dėtis - nori nenori, o į apsemtos salos parduotuves reikia nugabenti maisto produktų.

Dvi parduotuves Rusnėje turinčios UAB „Šilutės prekyba“ direktorius Egidijus Kuzminskas sako, kad jei ne geranoriški Šilutės PGT vyrai ir jų vadovas Rimantas Mačijauskas, nežinia kaip tie produktai pasiektų rusniškius.

„Atvežus prekes iki apsemtos vietos tenka kilnoti iš tiekėjų automobilių į amfibiją. Tokių atvejų būna ir kartą, ir kelis per savaitę. Laimė, kad ugniagesių vadas R.Mačijauskas niekada pagalbos neatsako, o vyrai tokie geranoriški, kad net padeda mums prekes ir iš mašinos perkrauti, ir parduotuvėse vėl iškrauti. Jie tikri šaunuoliai, ir dirba, sakyčiau, nevaldiškai. Labai esame jiems dėkingi“, - sakė E.Kuzminskas.

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt