mariosDėl šylančio klimato Lietuvos upės sparčiai garina vandenį ir senka, sako hidrologas Aleksandras Kajutis. Ir tai toli gražu ne visos gąsdinančios naujienos. Taip pat intensyviai pelkėja ežerai, o Kuršių marios ateityje visai išnyks, perspėja specialistas.

Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad būta laikų, kai palyginus nedidelėmis upėmis, pavyzdžiui, Dubysa plaukiojo laivai. Tačiau dabar kai kuriose šių upių vietose vandens – vos iki kelių. Kyla klausimas, kur dingsta Lietuvos upių vanduo?

 Lietuvos hidrometereologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis svarstė, kad nors kažkada šiose upėse ir vyko laivyba, tačiau greičiausiai ji buvo fragmentiška ir pritaikyta tik nedideliems laivams. Tokias prielaidas jis padarė remdamasis didžiausios Lietuvos upės – Nemuno – pavyzdžiu.

Pašnekovo teigimu, net ir tuomet, kai Nemune intensyviai plaukiodavo laivai, vasarą sumažėjus vandens kiekiui šiai transporto šakai kildavo nemažai problemų.

Lietuvos upės išgaruoja

Nepaisant to, A. Kajutis sutiko, kad vandens Lietuvos upėse tikrai sumažėjo. Palyginus su 1975 m., metinis nuotėkis šiandien mažesnis 3,6 proc. Pagrindinė upių sekimo priežastis – klimato atšilimas, dėl kurio šios išgarina daugiau vandens.

„Kaune tiriamas vandens garavimas. Ir matyti, kad ten vandens dabar išgaruoja 18 proc. daugiau. Dėl to sumažėjo ir bendras nuotėkis. Tačiau yra ir kitas aspektas. Žiemą padidėja nuotėkis vasaros sąskaita – persiskirsto krituliai. Metinis kritulių kiekis toks pat, bet jų daugiau iškrenta žiemą. O vasaros vandens nuotėkis ir gylis yra mažesnis“, - GRYNAS.lt aiškino pašnekovas.

Kita vertus, klimato kaita išryškina paradoksą. Pasak A. Kajučio, moksliniais tyrimais įrodyta, kad dėl temperatūros kilimo kritulių turėtų daugėti. Jo teigimu, kritulių kiekis ateityje turėtų padidėti 10-čia proc. ir tokiu būdu būtų kompensuojami vandens nuostoliai.

„Bet matavimai rodo, kad padėtis kiek kitokia“, - sakė hidrologas.

Jis paaiškino, kad vandens upėse pastaraisiais metais sumažėjo ne tik dėl šylančio klimato. Kaip teigė A. Kajutis, didelę įtaką upių nusekimui turėjo ir melioracija. Įdiegus melioravimo sistemą į Lietuvos upes patenka žymiai mažiau gruntinio vandens.

„Dėl melioracijos pažemėjo gruntinių vandenų lygis. 40 proc. upių maitinimo sudaro gruntiniai vandenys. O pažemėjus gruntinio vandens lygiui, upėse mažėja vandens“, - aiškino pašnekovas.

Kuršių marios tiesiog išnyks

Hidrologui nerimą kelia ir spartus Lietuvos ežerų užžėlimas. Dalyje jų taip pat pastebimas vandens mažėjimas. Anot jo, ežerų dumblėjimas susijęs su pakrantėse vešinčia augmenija.

„Ežerai senka tiesiog akyse. Per paskutinius 40 m. labai apžėlė visi vandens telkiniai. Visi jie patręšti iš kolūkių laukų atitekėjusiomis trąšomis. Dėl to upės ir ežerai užželia. Jaučiamas bendras būklės pablogėjimas. Tiesa, užžėlimas buvo ir prieš karą, bet tada pakrantės buvo šienaujamos. Šienavimas vykdavo, kai vanduo užšaldavo, kad lengviau būtų išgraibyti tai, kas nupjauta“, - pasakojo A. Kajutis.

Galima daryti prielaidą, kad šylantis klimatas gausins vandens kiekį upėse, tačiau Kuršių marių likimas - liūdnesnis. Pasak pašnekovo, jos anksčiau ar vėliau išnyks. Hidrologas teigė, kad dėl marių ploto mažėjimo klausimų nekyla. Šis procesas nesustabdomas, kadangi marias nuolat „maitina“ Kuršių nerijos smėlis.

„Marių plotas mažėja, o tūris, ko gero, irgi mažėja. Apie ploto mažėjimą rašiau diplominį darbą. Kuršių nerija žengia į marias – smėlis keliauja į marias. Be to, Nemunas į jas prineša sąnašų. Kuršių marių per 150 metų gerokai sumažėjo. Jos kažkada bus užneštos ir išnyks. Kai aš studijavau, buvo laikomasi nuomonės, kad marios išsilaikys dar 1000 m. Aišku, dabar tie skaičiai gali būti pasikeitę“, - dėstė A. Kajutis.

Daugiau šio autoriaus straipsnių...

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt