karaliunaites zoles zentas 1Viskas - jūsų grožiui ir sveikatai: įvairūs kremai, tepalai ir žolelių raugai, arbatų rinkiniai, pagalvėlės, puoselėjančios odos grožį ir skirtos daug dirbantiems su kompiuteriu, užpildytos įvairių žolelių užpilais. Tai tik menka dalis tų produktų, kuriais Šilutėje neseniai surengtos tautodailininkų mugės metu prekiavo gerai žinomos vaistažolių žinovės Adelės KARALIŪNAITĖS atstovai.

Šios žolininkės vardu papuoštos palapinės neaplenkę šilutiškiai ne tik įsigijo natūralių produktų, bet ir gavo aibę patarimų, kuriuos dalijo A.Karaliūnaitės žentas, kanadietis Markas Andrė Kanuelis (Marc - Andre Canuel) bei padėjėja, klaipėdietė Regina Nosireva.

Daug žolininkės patarimų svečiai pažėrė ir mūsų „Sveikatos šaltinio“ skaitytojams, kartu pridėję ir sveikatos palinkėjimų.

Veiksmingos žolės atrinktos per tūkstančius metų

„Esu Adelė Karaliūnaitė, žolininkė, veterinarijos gydytoja, ragana. Kai kas vadina tiesiog daktare“, - tokiu prisistatymu savo knygelę „Ant gyvatės odos“, kurion sudėti lietuvių senovinių vaistų receptai, pradeda visoje šalyje žinoma žolininkė. Šią 2007 m. išleistą knygelę irgi galėjo įsigyti šilutiškiai.

Toliau A.Karaliūnaitė rašo, jog 1978 m. baigusi veterinarijos studijas 12 metų dirbo šį darbą, bet niekada nenustojo domėtis stebuklingu augalų pasauliu, mokytis iš vyresnio amžiaus žmonių. „Iš visų sutiktų žmonių stengiausi mokytis“, - teigia ji.
Žolininkė rašo dabar renkanti žoleles sunkių ligų kamuojamiems žmonėms, ir jos dažnai pagelbsti, tik svarbu jas tinkamai vartoti ir neabejoti jų galia. Gydant žolelėmis, anot daktarės, veikiamas ne vien ligos požymis, bet visas kūnas ir kraujas.

Kaip vieną iš to pavyzdžių ji pateikia aviečių stiebų nuoviro poveikį. Nuoviras geriamas nuo peršalimo, bet kartu ir skatina gleivių šalinimą iš plaučių, numuša karštį, kiek paskystina kraują, taip padėdamas išvengti krešulių susidarymo. Be to, kūnas kartu gauna rauginių medžiagų, kurios suriša nuodingąsias medžiagas ir dėl šlapimo kiekio padidėjimo jas pašalina per inkstus. O gydytojas tokiam poveikiui pasiekti paskirtų keletą vaistų.

Anot žolininkės, per tūkstančius metų žmonės atsirinko pačias veiksmingiausias žoleles ir net pavadino jas tų kūno dalių, kurias jos gydo, vardais: kraujažolė, akišvietė, plautė, kaulažolė, širdažolė, pūslelė. Arba ligų pavadinimais: karpažolė, snaudalė, gailis, raudoklė.

„Taip iš kartos į kartą buvo perduodamas nuostabus gydymo menas, tereikėjo tik smalsaus ir akylaus vaiko, kuris viską geriausiai atsimintų. Taip išaugdavo gydytojai iš prigimties“, - rašo autorė.

Vaistams virti - uosio malkos ir lazdelė

Kartais tereikia tik išeiti į gretimą mišką, paupį ar pievą ir nusiskinti žolelę - ji pastiprins sveikatą.

Visi augalai, kuriuos renka ir jos pagalbos prašantiems vaistus iš jų gamina žolininkė, auga mūsų tėvynės miškuose ir pievose. O vaistams virti ji naudoja tik uosines malkas, maišo tik iš uosio šaknies pagaminta lazdele. Taip daro todėl, kad šis medis lietuvių mitologijoje esąs gyvybės medis.

Vaistai, skirti kūnui ir kraujui stiprinti, ruošiami iki pilnaties, o tie, kuriais bus varoma liga, ruošami senugalyje, t.y., per delčią.
Lazdele iš kadugio šaknies maišomi tirpalai ir ištraukos. Ji naudojama tada, kai vaistas neverdamas, o tik maišomas (su degtine, tirpsmo vandeniu, aliejumi ar medumi).

Buvo arbatų ir kremų

Įvairiausių tirpalų ir ištraukų gausybėje nepasiklysti šilutiškiams padėjo žolininkės padėjėjai - žentas M.A.Kanuelis ir R.Nosireva. Jiedu nepavargdami aiškino, jog, pavyzdžiui, raudonųjų dobilų antpilas veiksmingas nuo egzemos ir psoriazės, vartotinas esant krūtų, kiaušidžių ir limfinės sistemos piktybiniams augliams. Gydant nutukimą ir mažinant apetitą vartotinas pūslėtasis guveinis, kuriame esantis jodas dar būtinas ir hormono tiroksino gamybai.

Vandeninių mėtų arbata veikia kaip raminamieji, atpalaiduoja spazmus, skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, vartojama ir esant daugeliui kitų negalavimų. Norintiems raminti nervus ir atsikratyti streso žolininkė taip pat patarė rinkti jonažoles, siauralapį gaurometį, rugiagėles, ožkabarzdį ir dirvinį asiūklį.

Pienės padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, skatina tulžies gamybą ir išskyrimą, o tuo pačiu padeda sudeginti riebalų perteklių.
karaliunaites zoles pirkejai 2
Visokių žolelių arbatų pasiūlyta ir šilutiškiams. Viena priėjusi šilutiškė išsitarė jau seniai vartojanti vėžiu sergantiesiems rekomenduojamą A.Karaliūnaitės „Ugniažolės raugą“ ir tikino tik jo dėka dar vis esanti gyva.

Norintieji taip pat galėjo įsigyti žolininkės pagamintų kremų: „Kriauklytė“ - su vandens augalų vašku ir sultimis, „Aukso dulkelės“ - brandesnei odai, kurią reikia pastangrinti ir atjauninti, „Paleistuvė“ - tinkantį riebesnei odai su išryškėjusiais kapiliarais, „Gintaro dulkelės“ - skirtą erkutės ir bakterijų pažeistai odai.

Atskleidžia ir senovinių tikėjimų

Ypač daug patarimų žolininkė skiria moterims. Anot jos, kiekviena moteris turėtų išsirinkti savo medelį, prie jo prisiglausti, paprašyti pagalbos, kai nori susilaukti sveikų vaikų, kai vaikai serga, kai apleidžia jėgos ir norisi verkti.

„Seniau moterys ant blindės (nedidelis dailus medelis, anksti pavasarį apsipilantis švelnučiais pūkuotais žiedais - kačiukais) užrišdavo kaspinėlį ir išsakydavo savo norus. Blindės nepasikeitė, bet labai pasikeitė moterys. O ar pasikeitė moterų norai?“ - siūlo pasvarstyti daktarė.

A.Karaliūnaitė primena ir kai kurių valgių, pavyzdžiui „košelienos“ (šaltienos) svarbą. Anot jos, šis patiekalas - senų žmonių, kurių prasti dantys, kasdienis maistas, tinkantis ir sunkiems ligoniams, padedantis išaugoti sveikus sąnarius ir neišretėjusius kaulus.

Knygelėje yra ne tik vaistų receptų, bet atskleidžiami ir senoviniai tikėjimai. Pavyzdžiui, senovinis tikėjimas Mėnulio galia. Esą, jei sugalvosi norą ir labai nusižeminęs nusilenksi 3 kartus į pilnatį ir pasakysi: „Mėnuli, dangaus valdove, Tau karūna, garbė ir visa šlovė, o man (pasakyti vardą ir norą)“, tai noras būtinai išsipildys. Mėnulio pilnatis turi būti labai aiški, neaptemdyta debesėlių. Per vieną pilnatį galima prašyti vieno noro išsipildymo.

Žolininkė pataria labai gerai apgalvoti norą ir įspėja, kad jo išsipildymas gali būti keistas. Ypač - su turtu siejamų norų. Apskritai, geriausia prašyti ne turtų, o galimybės juos užsidirbti, sveikatos, įžvalgumo. Geriau neprašyti ir ilgalaikių dalykų.

Bent jau dėl savo norų žolininkė ragina kartais pažvelgti ir į savo žvaigždę: ar dar spindi, ar vis dar savo vietoje?..
O knygelės pabaigoje siunčia palinkėjimą: „Tegu Jūsų kelią nušviečia kelrodė žvaigždė“.

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt