Šilutės žemdirbiai laukia šilto oro ir lietaus

Televizijos reportažuose vis dažniau rodomi Lietuvos ūkininkai, kurie nerimauja dėl sauso ir vėsaus pavasario. Jų teigimu, šiemet silpnai vegetuoja žiemkenčiai, ankstyvosios bulvės žemėje pelija, o vasarojų tenka sėti į visai išsausėjusią dirvą.

Ūkininkauti pamario žemėse, kaip visuomet, yra šiek tiek kitaip - kai kurios dirvos dar per šlapios nuo užsilikusio potvynio vandens. Kai kurie Šilutės krašto žemdirbiai bulves pasodino jau kovo viduryje ir dabar džiaugiasi, kad jos dar neišdygo, nes gąsdina nemenkos naktinės šalnos. Tuo tarpu grūdininkai dar nepraranda vilties, nes iki paskutiniųjų sėjos terminų dar bemaž visas mėnuo.

Šilutės vagišių išradingumas – apvagia net labdaros krautuvę

Šilutėje šiemet jau įvykdytos dvi unikalios vagystės – ilgapirščiai net du kartus pasikėsino į labdaros krautuvės „Parama“ turtą. Taip, taip – tą patį, kurį būrys tą labdarą renkančių garbaus amžiaus moterų dalija visiems, kam tik reikia ir už ačiū... Pirmoji vagystė įvykdyta sausį, antroji - praėjusį savaitgalį.

Neatsakingas šunų vedžiojimas: pareigūnai jau žada bausti

Kam priklauso pylimas - jaunoms mamoms su vaikais, ramaus poilsio norintiems miestiečiams ar ... šunims? Tokį klausimą kelia šilutiškis Kazys, anot kurio, atėjus pavasariui miestiečių pamėgtą pasivaikščiojimo vietą okupavo šunys. Dažnas keturkojis šalia šeimininko eina be antsnukio ar pavadėlio, ir ne visi jie nusiteikę draugiškai praeivių atžvilgiu...

Problema išties kasmetinė, „apdainuojama“ kiekvieną pavasarį, bet Kazys pasiūlo ir išeitį: seniūnija turėtų uždrausti pylimu vedžioti šunis ir toje miesto vietoje įrengti daugiau aptvertų šunų vedžiojimo vietų.

Tačiau už viešąją tvarką mieste atsakingi Savivaldybės tarnautojai sako, kad šunims vaikščioti pylimu uždrausti negalima, o vedžiojimo vietų mieste yra pakankamai daug.

Baigiamas centralizuoto šildymo sezonas

Šiomis dienomis Lietuvos didmiesčių savivaldybės jau skelbia centralizuoto šildymo sezono pabaigą. O kaip Šilutės savivaldybė?

Uždaroma viena iš trijų „Maxima“ parduotuvių

Kiek daugiau nei po savaitės – balandžio 29 dieną uždaroma viena iš trijų Šilutės „Maxima“ parduotuvių.

Traksėdžiuose rasta Antrojo pasaulinio karo laikų bomba

Ketvirtadienį Traksėdžiuose, Respublikos gatvėje, žmogus tvarkydamasis ūkyje, pastebėjo iš žemės išlindusį daiktą. Smalsumo vedinas jį pakrapštė ir iš žemės išlindo Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmuo. Atvykę išminuotojai įvertino, kad tai vokiečių artilerijos sviedinys.

Rusniškiai surengė jau penktąją padėkos vakaronę estakados statybininkams

Balandžio 17 dieną statybvietėje ant Rusnės kelio, nuo tilto per Atmatos upę iki estakados, jau pradėta lieti asfalto danga. Rusniškiams šie darbai aiškiai pasako, jog estakados statybos pabaiga jau čia pat.

Bendruomenė „Rusnės sala“ trečiadienio vakare organizavo jau penktąją padėkos vakaronę savo gelbėtojams - statybininkams. Šiems vyrams rusniškiai skyrė gražiausias pačių atliekamas dainas, o nepailstantis žuvienės ir šiupinių virėjas Algis Dirsė visus susirinkusiuosius pamaitino avienos šiupiniu. Avieną šiam patiekalui padovanojo rusniškių daržų tvarkytojas ir avių augintojas Ivanas Dementjevas.

Rajone prieš šventes „dygo“ Velykų medžiai ir milžiniški margučiai

Artėjant Velykoms visoje šalyje populiarėja nauja tradicija – puošiamos viešosios miestų ir kaimų erdvės. Naujai tradicijai nelieka abejingi ir šilutiškiai: Šilutės muziejininkai pakvietė kraštiečius puošti didįjį margutį prie H. Šojaus muziejaus, margučių pievelę jau nebe pirmus metus kuria saugiškiai, didelis iš gamtinės medžiagos sukurtas kiaušinis jau džiugina rusniškius, dar didesnis - vainutiškius.

Bene labiausiai visą Lietuvą ir vėl nustebino asociacija „Švėkšniškių sambūris“ (buvęs Švėkšnos neįgaliųjų padalinys) – šiemet šventėms jie papuošė Velykų medį, ant kurių šakų sūpuojasi naujas rekordas - 32 099 margučiai.

 

supuvo bulvesIštisas savaites beveik nesustojantis lietus privertė pavojaus varpais skambinti ir javų, ir bulvių, ir kitų daržovių augintojus.

Bulves auginantys rajono ūkininkai vienbalsiai tvirtina tokios tragiškos vasaros neatsimenantys ir nuogąstauja, jog nemažos dalies laukų šiemet net ir kasti nebereikės.

Net savaitgalį dangui šiek tiek prašvitus į laukus įeiti galėjo ne visi, nes tam, kad technika neišmaurotų dirvos, reikėtų bent savaitės sausesnių orų. O jų meteorologai žada tik savaitės pabaigoje.

r11Ankstų pirmadienio rytą nelaimė darbe ištiko įmonės „Šilutės automobilių keliai“ darbuotoją. 38 metų vyras patyrė daugybinius kūno sužalojimus, kai ant jo užvirto sunkus kanalizacijos vamzdis.

Įmonės vadovas Almutas Dumašius pasakojo, kad nelaimė įvyko 7.55 valandą ryto. Į darbą atvykęs M.J., drauge su krovėju į sunkiasvorę mašiną aikštelėje krovė kanalizacijos vamzdžius - ruošėsi juos vežti į objektą, kur vykdomi darbai. Tačiau, dėl kol kas neaiškių priežasčių, pakrauti vamzdžiai nebuvo laiku ar tinkamai pririšti ir vienas jų ėmė slysti žemyn. Tai pamatęs M.J., remiantis pirmine informacija, bandydamasis išsigelbėti nuo griūties, šoko iš KAMAZ-o kabinos, tačiau pabėgti nespėjo - vamzdis atriedėjo tiesiai iki jo ir parbloškė vyrą ant žemės.

5bf64aec5297bGruodžio 1-ąją, šeštadienį, Lietuvoje oficialiai atidaromas šiaurietiškojo ėjimo žiemos sezonas. Šios fizinės veiklos entuziastai, kurių iš viso šalyje yra apie keturis tūkstančius, rinksis Druskininkuose. Šeštą kartą vyksiančiame renginyje jie išmėgins jėgas skirtingo ilgio trasose, supažindins su šiaurietiškuoju ėjimu juo tik dabar susidomėjusius ir norinčius pradėti naudingai vaikščioti bei sieks paneigti Lietuvoje šią aktyvią fizinę veiklą gaubiančius mitus, kurių dažniausiai girdimas, jog tai – senukų užsiėmimas.

Š.Kaizer. / wiki-de.genealogy.net nuotr."...Mano gimtinė yra Rusnė, Nemuno deltos sala. Bet kuomet aš galvoju apie žodį "gimtinė", tai su šia sąvoka susijungia daug daugiau negu žalias Lankos kraštas su pažįstamais dideliais mediniais namais už apsauginių pylimų.

Juos turėjo Atmatos upė, aukštais krūmais apžėlusiais krantais, Skirvytės upė, su įvairiomis ūkininkų sodybomis upės pakrantėse, taip pat mažas Pakalnės upelis, juodu, po milžiniškomis medžių lajomis mirguliuojančiu vandeniu. Tai sąvokai priklauso žvilgsnis į marių pusę per neaprėpiamas pievas ir už neapsakomų tolybių plona blanki Kuršių Nerijos juosta.

Tam priklauso ir mirguliuojanti šviesa, kokia ji gali būti tik vandeningose vietovėse, tas skaidrus, miglotas ūkanos sluoksnis, kuris kraštovaizdžio paveikslą padaro tokį magišką, ir vėlyvomis nakties valandomis dėl besislepiančios saulės šviesos atsirandantis nepakartojamas spalvų žaismas ir neįprasta šviesa, apimanti medžių lajas bei namų stogus, upes ir kitas kranto puses.

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt