IMG 02Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ši data kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatyta solidžios knygos „Nugrimzdusi Klaipėda" II dalis, kurioje rašoma apie priemiesčius, gyvenvietes, poilsiavietes. Susitikime dalyvavo svečiai iš Klaipėdos: knygos sudarytoja, filologė, lituanistė Jovita Saulėnienė, kraštietis rašytojas, habilituotas socialinių mokslų daktaras Rokas Flick, leidyklos „ Eglė" redaktorius Antanas Stanevičius.

Knygos pristatymo metu vaizdžias ištraukas iš Hermano Zudermano veikalo „Tėviškė" bei epizodus iš tuometinės XIX a. senosios Klaipėdos gyvenimo skaitė aktorė Regina Arbačiauskaitė.

Knygos sudarytoja Jovita Saulėnienė drauge su vertėja Rasa Tarik už knygos „Nugrimzdusi Klaipėda" I dalies (2009) sudarymą tapo Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos laureatėmis.IMG 01-210x315

2015 m. leidyklos „Eglė" publikuota knygos „Nugrimzdusi Klaipėda" II dalis – tai pradėto darbo tęsinys, kur toliau gaivinamas praeities laiko dvelksmas iš Klaipėdos senųjų dokumentų, buvusių klaipėdiečių atsiminimų, jų išgyvenimų. Knygoje vokiečių ir lietuvių kalbomis pateikiama medžiaga apie Klaipėdos, anksčiau vadintos Memeliu, miesto raidą, skirtingo luomo ir profesijų miestiečių gyvenseną, kultūrinį laisvalaikį, pagrindinius maršrutus pėsčiomis, vandens kelius mariomis, Dangės upe, žymius architektūros statinius, gatves, rajonus, tradicijas pačių gyventojų ar mieste apsilankiusių žymių žmonių akimis. Knygos sudarytoja J. Saulėnienė savo galutinį darbą apibūdina taip: „Tai knyga apie tėviškę, apie Prūsijos žemę, nes nėra gilesnio jausmo už tėviškės jausmą. Neatsitiktinai knygos viršeliui parinktas dailininko Gustavo Biozės paveikslas, kuriame pavaizduotas epizodas atspindi tipišką to meto Klaipėdą, taip pat pavaizduoti Šv. Jono bažnyčios bokštai, kurie buvo visiems puikiai žinomi šiame krašte".

Anot R. Flick, abi J. Saulėnienės sudarytos knygos „Nugrimzdusi Klaipėda" dalys unikalios kultūrine reikšme, o pati autorė ypatingai darbšti, giliai pažinusi Rytų Prūsijos istoriją. Knygoje minima daug žymių asmenų: Prūsijos karalienė Luizė, poetas Simonas Dachas, minimas net šilutiškis mecenatas Hugo Šojus. Plačiai aprašomas Klaipėdos teatras, seniausias teatras Lietuvoje, jame vykę spektakliai, teatro aktoriai, administracija. Spalvingai vaizduojami pasivaikščiojimai po Klaipėdos parkus, skverus, Vitės rajoną, Smeltę, Tauralaukį, Smiltynę, Kopgalį, Kalotę. Jaučiamas klaipėdiškių gyvenimo būdas, pasakojama, kaip vyksta žuvų turgus, jomarkas, kaip žmonės leidžia laisvalaikį smuklėse, arbatinėse. Susitikimo metu skambėjo prieš karą populiarios senosios Klaipėdos melodijos, kurias buvo galima girdėti vakarais vaikščiojant po senąją Klaipėdą.

Knyga „Nugrimzdusi Klaipėda" gausiai iliustruota dailininkų kūriniais, senaisiais atvirukais, kartografiniais žemėlapiais. Knyga gali sudominti ne tik tyrinėjančius Klaipėdos miesto istorinę ir kultūrinę praeitį, bet ir visus, norinčius plėsti savo akiratį, pasidžiaugti turiningais tekstais.

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt