Jogienes seimyna visiKrikštynos - tokia įprasta kiekvienai šeimai šventė. Bet ne visada savo atžalas krikštija tikri tėvai, kartais tai daryti tenka ir jų, jau ūgtelėjusių, globėjams.

Tokia šventė rugsėjį surengta ir vienintelėje mūsų rajone Onutės Jogienės šeimynoje: Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Grygališkės kaime gyvenanti šeimyna, kurioje šiuo metu auga 14 vaikų, šventę surengė ne tik antrokei Gabrielei ir ketvirtokui Jonukui, bet ir visiems jų broliams ir sesėms.

Gabrielė ir Jonukas galėjo patys pasirinkti krikštatėvius, o visų vaikų sėkme suradus tikruosius namus tądien džiaugėsi ir seniūnijos, ir jų mokyklų atstovai.

Išvažiavo vieno, parsivežė tris

O.Jogienės šeimyna įkurta prieš 15 metų, o kiek vyresnių ir visai dar mažų vaikų joje per tą laiką rado globą, ilgai skaičiuoti turėtų ir pati jos mama.

Šiandien šeimynoje auga 17-metės Viktorija ir Iveta, metais jaunesni Tomas ir Ieva, 15-metis Evaldas, 14-kos jau sulaukusi Paulina, 13-metis Giedrius, dvejais metais jaunesnė Simona, 10-metis Jonas, 8-erių Gabrielė ir 7-erių Nojus, 6 metų Lėja, 5-erių Ernesta ir 4-erių Adrija.

Gabrielė ir Jonukas nėra sesė ir brolis, ir jie - vieninteliai šeimynos vaikai, neturintys čia savo artimųjų, visi kiti vaikai turi broliukų ar sesučių.

Prisimindama Gabrielės ir Jonuko atėjimą į šeimyną Onutė pasakoja, kaip prieš kelerius metus atsiliepė į prašymą iš „Ąžuoliuko“ vaikų darželio paimti globoti berniuką. Nuvykus paaiškėjo, kad toje pačioje grupėje gyvena mergaitė Simutė, kuri irgi iškart užkariavo Onutės širdį. Abiem vaikams tada buvo apie 4-5 metukus.

Tačiau dar kalbantis su darželio vadovėmis prie jų pribėgo ir Gabrielė, o direktorė Irutė Lekavičienė tuomet tarstelėjo, jog darželyje, pasirodo, yra dar viena mergaitė, kuri irgi nori būti Onutės šeimynos narė. O.Jogienė daug nesvarstė ir išvažiavusi į Šilutę paimti vieno vaiko, namo į Grygališkę grįžo vesdamasi jau tris.

Vaikai pasirinko krikštatėviusJogienes seimyna Onute

Šiandien Simutė - jau Žemaičių Naumiesčio gimnazijos penktokė, ketvirtokas Jonukas ir antrokė Gabrielė lanko Žemaičių Naumiesčio pradinę mokyklą.

Tik Gabrielė ir Jonukas iki šiol nebuvo pakrikštyti, ir tai apskritai buvo pirmosios globotinių krikštynos šios šeimynos istorijoje.

Onutė pasakoja, kad krikšto šventei visi atsakingai ruošėsi iš anksto: kalbėjosi su vaikais, leido jiems pasirinkti krikšto tėvus.

Gabrielė pasirinko šeimos draugų, „Šilutės baldų“ darbuotojų Donatos ir Audriaus Jankauskų šeimą. Šie žmonės, pasak Onutės, vos pamatę Gabrielę labai ją pamilo, visada lepino, paimdavo į savo šeimą.

Jonukas savo krikštatėviais norėjo matyti šeimynos sesę ir brolį Viktoriją ir Tomą. Šie vienos šeimos vaikai į šeimyną kažkada, būdami vos dvejų ir vienerių metukų, irgi atkeliavo iš „Ąžuoliuko“ vaikų darželio.

Onutė pasakoja, kad tapę krikšto tėvais Viktorija ir Tomas dar labiau globoja Jonuką, nuolat stengiasi jį palepinti.

Po krikštynų ceremonijos Žemaičių Naumiesčio bažnyčioje, namuose šeimynos laukė šventinis stalas ir specialiai užsakytos pramogos. Ypač visiems patiko batutas, mažųjų iki nakties nebuvo galima nuo jo atitraukti.

Šia proga šeimynos vaikus sveikino Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas, socialinės darbuotojos Alma Pupšienė ir Lina Statkuvienė, darželio - mokyklos direktorė Zofija Lydekienė ir socialinė darbuotoja Sandra Vilčiauskienė, vaikų klasių auklėtojos.

Pastatas, kuriame jau daug metų gyvena gausi šeimyna, pasak seniūno J.Budrecko, visada tarnavo žmonėms: sovietmečiu jame veikė ūkio kontora ir biblioteka, kažkuriuo metu - ir kultūros salė. Dabartinė šių namų paskirtis, anot seniūno, vis tokia pat - tarnauti vaikams.

Socialinės darbuotojos pasidžiaugė, kad šios šeimynos vaikai turi šiltus namus, kad jiems tuose namuose gera, kad jie šypsosi, yra mandagūs ir linksmi.

Svečiai atvyko ne tuščiomis: šventės „kaltininkai“ Gabrielė ir Jonukas buvo apdovanoti didžiuliais saldžiais angelais, tempdamas du didelius dovanų maišus atskubėjo Grygališkės kaimo seniūnaitis Stasys Baltutis, o seniūnija visai šeimynai nupirko kelionę laivu kuršių mariomis. O.Jogienė jau derina šios kelionės datą.

Nuovargį atperka vaikų meilė

Gausios šeimynos mama prisipažįsta, jog darbo su tokiu būriu vaikų yra visada - nuo ankstaus ryto iki pusiaunakčio. Ypač judru O.Jogienės namuose yra ryte, kuomet visas būrys vaikų kyla, sėda pusryčiauti, ruošiasi į darželį ir mokyklą. Mokinius vežioja gimnazijos autobusiukas, mažuosius į seniūnijos centrą gabena pati Onutė arba šeimynos socialinė darbuotoja, jos marti Sandra Birbalienė.

„Sandra - mano dešinioji ranka, ji nepakeičiama, net neįsivaizduoju, kaip be jos suspėčiau. Ji labai rūpinasi vaikais, kartu išgyvena ir jų sėkmes, ir nesėkmes“, - sako O.Jogienė.

Anot Onutės, dirbant šeimynoje, ir atostogų niekas neduoda, ir naktimis reikia keltis, jei vaikai suserga, ir laisvų savaitgalių nėra - šeimynoje kaip ir šeimoje - visada yra ką veikti.

Tačiau visą nuovargį jai atperka vaikų meilė ir jų šypsenos.   

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt