Oskaras venckusJeigu norite, kad jūsų vaikas būtų protingas, skaitykite jam pasakas. Jeigu norite, kad jūsų vaikas būtų nepaprastai protingas, skaitykite jam dar daugiau pasakų, - kartą pasakė didžiausiu XX a. mokslo genijumi laikomas Albertas Enšteinas.

Būtent vaikystėje išgirstos ir perskaitytos pasakos įkvėpė Šilutės Vydūno gimnazijos dešimtoką Oskarą VENCKŲ jas ekranizuoti - paversti animaciniais filmukais. Menininku, animatoriumi, režisieriumi, fotografu pagrįstai vadinamas gimnazistas savo kūryba jau spėjo išplaukti į platesnius vandenis - animacija sužavėjo tarptautinio festivalio komisiją.

Perskaitė visas Vaikų skyriaus knygas

„Nesiginčysime su kinų kalendoriumi - pagal jį prasidėjo Drakono metai. Tačiau pagal Vydūno gimnazijos kalendorių 2012-ieji, atrodo, taps Oskaro metais“, - pastebėjo Vydūno gimnazijos geografijos mokytoja Rūta Pociuvienė, besidžiaugdama moksleivio naujausiu laimėjimu - Lietuvos jaunimo turizmo centro organizuotame šalies jaunimo turistinių žygių bei fotografijų maratone „Lietuvos saugomos teritorijos“ O.Venckus laimėjo III vietą.

Neseniai mokykla išgirdo ir dar vieną džiugią žinią - respublikinio konkurso „Kompiuterinė Kalėdų pasaka 2011“ vaizdo darbų kategorijoje I vieta atiteko Oskarui. Atsiradus naujai vaizdo kategorijai, su savos kūrybos filmukais vaikinas šiame konkurse laimi jau antri metai iš eilės. Mokytojai svarsto, kad Oskaras kada nors tikrai gaus „Oskarą“.

Filmukas, laimėjęs konkursą "Kompiuterinė Kalėdų pasaka 2011"



Mūsų Oskaras - taip Šilutės bibliotekininkai vadina talentingąjį gimnazistą. Jie O.Venckų atrado nuo 3 metukų, kai berniukas atėjo su tėveliais į biblioteką. Šilutės r. savivaldybės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos Vaikų aptarnavimo skyriaus vedėja Vita Gerulienė pasakoja, kad Oskaras perskaitė visas Vaikų skyriaus knygas.

„Mes jį priglaudėme kaip knygų mylėtoją, jis su jomis augo. Vaikystėje Oskaras kūrė labai gražias istorijas. Gaila, kad tuomet dar neturėjome galimybės jų niekur paviešinti“, - vaikiną apibūdino bibliotekininkė.

Pirmasis filmukas - vos 7 metų

Pats O.Venckus prisipažįsta, kad yra lėto būdo, todėl knygos nuo mažumės tapo geriausiais draugais. Vaikystėje kurtos vaizdingos pasakos jau nuo 7 metų pavirto animaciniais filmukais. Būtent septynmetis berniukas pradėjo juos montuoti kompiuteriu.
Oskaras venckus copy
„Man buvo įdomu, kodėl per televizorių veikėjai tarsi gyvi, juda, išdaigas krečia, o knygos puslapiuose jie sustingę“, - prisimena Oskaras. Sužinojęs, kad reikia labai daug piešinių, norint sukurti judantį vaizdą, nutarė sukurti judančių „Lego“ žaisliukų filmuką.

Mama pamanė, kad tai tėra neįveikiama mažo vaiko užgaida, tačiau Oskaras sako, kad šis nepasitikėjimas buvo iššūkis. Pamačiusi rezultatą mama buvo maloniai nustebinta.

Kiekvienas, nors kiek susidūręs su animacijos kūrimu, gali paliudyti, kiek kruopštaus darbo ir kantrybės reikia norint sukurti vos keletą judančių kadrų. Tenka klijuoti daugybę piešinėlių, kad veikėjas ekrane galėtų pakrutėti. Nors nuo pirmojo filmuko praėjo kone dešimtmetis, O.Venckus kukliai sako, kad kol kas šioje srityje yra dar „žalias“.

„Su kiekvienu filmuku, išmokstu vis ką nors nauja. Nors, kai pasižiūriu profesionalų darbus, atrodo, kad visai nieko nemoku. Laimė, turiu daug kantrybės, tai, kad ir kaip nesiseka, darau, kol pavyksta“, - darbo procesą apibūdina jis.

Specialiai filmukui mokėsi šišioniškių tarmės

Bibliotekininkė V.Gerulienė pakišo kūrybingajam vaikinui mintį sukurti filmuką Šilutės 500 metų proga. Užsidegęs idėja O.Venckus pusmetį gamino dokumentinę animaciją, Šilutės muziejuje ieškojo tinkamų nuotraukų. Jo filmuke „Seniai seniai, prieš 500 metų“ grįžtama į praeitį, istorija apipinta animacija. Žaismingame pasakojime skamba „Karčemos“ muzika, šišioniškių tarme kalba veikėjas - šilutiškis Mykoliukas.

„Iš senelio buvau išmokęs vietinę tarmę. Galvojau, tai šišioniškių, bet įgarsinęs nunešiau mokytojai, o ji pasakė, kad tarmė visai ne ta... Džiaugiuosi, kad mane patikslino ir neapsigėdinau. Gaila, bet kad ir kaip stengiausi, liežuvis vis kitaip sukirčiuodavo. Ko gero, japoniškai būtų lengviau ištarti, nei teisingai šia tarme prabilti“, - įspūdžius pasakoja Oskaras. Jis pats ne tik parašo scenarijų, bet ir įgarsina filmukus, sukuria jiems muziką.

Autentiškos tarmės ypatumų jis mokėsi iš mokytojos Vaidos Galinskienės, daug padėjo informacinių technologijų mokytoja ekspertė Tatjana Balvočienė, lietuvių kalbos mokytoja Laimutė Pakalniškienė. „Filmukus kuriu vienas, nes turiu minusą - nemoku dirbti komandoje, esu individualistas. Tačiau labai vertinu gerus, nuoširdžius patarimus, už kuriuos esu labai dėkingas“, - sakė Oskaras.

Miesto jubiliejui skirtas filmukas buvo įvertintas tarptautiniame animacinių filmų festivalyje „Tindirindis 2011“. O.Venckus gavo specialų prizą už kūrybiškumą. Festivalyje varžėsi daugiau nei 250 dalyvių iš viso pasaulio, ne tik pavieniai autoriai, bet ir autorių grupės.

Svarbiausia - kūryba įtikinti kitus

Oskarą animacija žavi galimybe išreikšti savo mintis, idėjas. Animatorius prisipažįsta, jog kartais supykus kyla noras viską mesti, bet galiausiai džiaugsmas apima pamačius galutinį rezultatą, teigiamą žiūrovų reakciją ir įvertinimą. Pasak O.Venckaus, svarbiausia - išreikšti savo emocijas ir įtikinti kitus.

„Scenarijaus negalima specialiai galvoti. Jis pats ateina. Tiesiog reikia suspėti užsirašyti, kol nepamiršai“, - aiškina Oskaras. Scenarijaus idėja į galvą šauna atsitiktinai, o jis ją užsirašo. Jei užsirašyti tingi, idėja paprasčiausiai išgaruoja.

Smalsus vaikinas neapsiriboja vienu pomėgiu, jam įdomios visos pamokos. Rinkdamasis ateities studijas nenorėtų paaukoti nė vieno pomėgio, svarsto, kaip visus susieti į vieną.

„Kažkada svajojau tapti mokslininku, bet per „Tyrėjų naktį“, vykstančią kiekvienų metų rugsėjo pabaigoje, pabendravęs su įvairių sričių mokslininkais, supratau, kad tektų atsisakyti visko ir pasinerti į labai siaurą sritį“, - įsitikinęs jis.

Tyrinėtojo gyslelė O.Venckui pasireiškė jau vaikystėje - ištrauktą dantį jis ne kišo po pagalve popkultūros išgarsintai Dantukų fėjai, o padėjo po namuose turėtu mikroskopu, kad galėtų ištyrinėti, kaip pats sako, kraujo leukocitus...

Būdamas 5-6 metų Oskaras mėgo kurti... stalo žaidimus. Pažaisti pasikviesdavo draugus, tik niekaip nepavykdavo išaiškinti jiems taisyklių - atrodydavo per sunkios.  

Fotografijų paroda primena mokslinį darbą

Vienas iš dabartinių O.Venckaus pomėgių - fotografija. Labiausiai jam patinka paveiksluoti mažuosius Žemės gyventojus: vabzdžius, vorus, varliagyvius, roplius, paukščius. „Vis mąstydavau apie kitų planetų gyvybę, bet kai pradėjau fotografuoti, supratau, kad vien mūsų planetoje užtenka įdomybių“, - kalbėjo Oskaras.

Vydūno gimnazijoje vyko O.Venckaus fotografijų paroda „Dūzgianti vasaros pieva“. Visą vasarą vaikinas važinėjo dviračiu po pievas, miškus ir fotografavo vabzdžius. Aistros įamžinti ropojančius padarus nenumalšino nei kojas dilginančios dilgėlės, nei kandžiojantys kraujasiurbiai uodai ar lemiamu momentu išsikrovęs fotoaparato akumuliatorius. Paroda primena mokslinį biologijos darbą, mat vaikinas vabalus suklasifikavo pagal požymius, surašė lotyniškus ir lietuviškus pavadinimus.

Pasak Oskaro, įdomiausia vabalus išdidinti kompiuteryje ir apžiūrinėti visas smulkmenas - nuo kojų plaukiukų iki akių taškelių. Jam vabalus fotografuoti kur kas įdomiau nei žmones, nes jie nepozuoja, elgiasi natūraliai.

„Svarbiausia yra stebėti ir daryti išvadas“, - įsitikinęs talentingas gimnazistas, kurio gyvenimo variklis - smalsumas.

Oskaro sukurti animaciniai filmukai:

 Smalsusis įkyrusis ir Raudonuodegis

 

Antino filmas

Kalmaras. Genetiškai modifikuoti, ritmingai šokantys kalmarai užkariaus akvariumus.

Kūčių naktis

Ir kosmose švenčia Kalėdas 2010

Susiję straipsniai