90mete klumbiene filiomenaGimtoji žemė - miela ir brangi, be to, ji saugo vertingiausius jaunatviškumo eliksyrus. Prieš 90 metų, birželio 27-ąją, Inkaklių kaime gimusi Filiomena Klumbienė ir dabar gyvena netoli tėviškės, Labatmedžio kaimo viensėdyje. Tiesa, jame dabar už didžiuosius ūkio darbus jau atsakingas senolės anūkas Antanas, o kažkada Filiomena braidė po rasotas žoles ir džiaugėsi savo rudaakiu vyru, išpranašautu čigonės.

„Būdavo, atsikeliu ir braidau po rasas. Tai - geriausias vaistas“, - sako senolė, apgailestaudama, kad dabar jau žolė ilgai aukšta neužsibūna, tiesiog „nebėr tos mados“, kad jai kas leistų stiebtis iki palangių.


Buvo parduota  

Filiomena - tikrų tikriausia inkakliškė, net ir jos abu tėvai šiame kaime užaugę. Senolė augo darbščioje ir bendruomeniškoje šeimoje tarp dviejų brolių ir keturių seserų. Buvo vyriausia iš vaikų, tad, kaip jau lemta vyriausiam, patyrė didžiausius gyvenimo išbandymus.

„Atsimenu, kai tėvai važiuodavo į Šilokarčemos turgų... Tie laikai man ir dabar iš atminties neišsitrina, nes ilgai laukiau, kada ir mane ten vešis. Bet manęs nesiveždavo, o su tėvais vykdavo jaunesnis brolis, nes jo pareiga buvo arklį turguje palaikyti“, - pasakoja vaikystės prisiminimus Filiomena.

Grįžęs iš turgaus broliukas dalindavosi įspūdžiais, jog ten, Šilokarčemos turguje, pilnos „bačkos“ sausainių ir saldainių.

„Kartą mama pasakė, kad į turgų galėsiu ir aš važiuoti, tačiau, jei ateis koks vokietis, tuomet mane jam parduos“, - prisimena Filiomena.   Tuomet jai, dar vos šešerių metų mergaitei, mama nemelavo. Šilokarčemos turgų Filiomena pamatė, savo akimis įsitikino, koks jame verda gyvenimas. Tačiau kai ji jau tikėjosi laimingai grįžti namo, išgirdo prie tėvų vežimo priėjusio vokiečio balsą. Šis nepažįstamas vyras paprašė parduoti tą mergelę žąsis ganyti. Taip tėvai ir padarė - pardavė dukrą už 3 litus...

Nelaimė po nelaimės90mete klumbiene filiomena sveikina DSCN9959

„Bet žąsų taip ir neganiau. Atsimenu, kad vėlų vakarą, kai atvykau pas tuos ūkininkus, labai norėjau valgyti.

Įėjusiai į namus man ant stalo padėjo bulvių su lupenomis ir silkės uodegą. Bet tokio maisto negalėjau praryti, kąsniai tiesiog gerklėje strigo“, - pasakoja Filiomena apie pirmą vakarą po svetima pastoge.

Mažai mergaitei tas metas buvo labai sunkus, ji ne tik negalėjo pavalgyti, bet ir nemokėjo naudotis pirmą kartą pamatytais šaukštais, šakutėmis ir peiliais.

Atsigulusi tuščiu pilvu Filiomena negalėjo užmigti, jos akyse vis šmėžavo vaizdas, kaip šeimininkė į spintą sudėjo spirgus, lydytus taukus ir kukulius.

Nors buvo labai nedrąsu, tačiau alkana mažoji samdinė neištvėrė, nusprendė, kad dabar, kai visi jau miega, ji gali paslapčiomis ko nors užvalgyti. Ji atsikėlė, priėjo prie spintos, ją atidarė - ir įvyko nelaimė: užvirto visa taukų puodynė.

Be didelio triukšmo niekaip neapsieita. Atbėgusi šeimininkė ėmė barti ir mergaitę, ir savo vyrą, kad šis į namus vagilę parvežė. Norėdami pamokyti samdinę, ūkininkai ją griežtai nubaudė - už neklusnumą nakčiai uždarė į tamsią daržinę.

Žinoma, svetimoje vietoje vaikui po tokių „nuotykių“ buvo dar baisiau - tamsoje mergaitės galvoje ėmė suktis visokie vaizdiniai ir fantazijos.

O kai prie jos prisėlino veršis, mažylei pasirodė, kad tai - pats velnias, kuris nori pasmaugti. Suradusi šalia buvusį pagalį kad tvojo tam „velniui“ per galvą... O šis blinkt ir guli negyvas.

Ilgaamžė atsimena, kad tuomet jau neliko vilties, jog pas nepažįstamą ūkininką bus kada nors gerai. Juk jei jau už taukus buvo nubausta ir uždaryta į tamsią daržinę, tai kas jos laukė už užmuštą veršį?..

Suradusi plyšį Filiomena paspruko iš tos daržinės. Pasileidusi per laukus keletą valandų klaidžiojo tamsoje po Petrelius, Kukoraičius, Saugas, kol vis dėlto sugrįžo į tėvų namus.

Čigonė išbūrė tiesą

Taip Filiomena liko gyventi su tėvais. Su metais ji vis labiau svajojo apie mokslą, norėjo išmokti skaityti ir rašyti, tačiau tam prieštaravo mama, kuri buvo bemokslė.

„Atsimenu, kad vakarais, kai atsiguldavau, užsikniaubdavau po antklode ir verkdavau“, - prisimena senolė, kuriai vėliau vis dėlto pavyko baigti keturis pradinių klasių skyrius tuometinėje Tauragės apskrities Švėkšnos valsčiaus Pocių pradžios mokykloje.

Užaugusi ji uoliai dirbo įvairius ūkio darbus: pjovė rugius, melžė karves ar net arė žemę. Kartą bedirbdama ji sutiko čigonę, kuri išbūrė, kad iki vėlinių sutiks savo išrinktąjį. Viskas taip ir įvyko, kaip pranašavo būrėja. Tiesa, rudaakį ji sutiko po lapkričio 1-osios, po kurio laiko jis ir tapo sutuoktiniu.

Vargus atpirko šeimos džiaugsmai

Sukūrusi šeimą Filiomena apsigyveno uošvių sodyboje, joje ir dabar gyvena kartu su anūku Antanu.

Jaunųjų Filiomenos ir Zenono Klumbių šeimoje netrukus krykštavo 5 sūnūs ir dukra. Tėvams nebeužteko vien suktis namuose, reikėjo ir valdiškame ūkyje dirbti sunkius darbus.   Filiomena, prisimindama tuos laikus, save vadina „karvių rekordiste“, nes kasdien ryte ir vakare buvusiame ūkyje ji pamelždavo po 24 karves - primelždavo pieno daugiausiai iš visų melžėjų.

Klumbiams vos pavyko išvengti tremties. Anot devyniasdešimtmetės, jos šeima buvo įtraukta į juodąjį sąrašą, bet per stebuklą liko Lietuvoje. O senolės tėvai tremties neišvengė, tėvukas net du kartus buvo ištremtas ir ne vienerius metus praleido lageriuose.

Kalbėdama apie šių dienų kasdienybę, Filiomena pasakoja, kad labai mėgsta skaityti. Anot jos, kaimelyje yra labai gera bibliotekininkė, kuri vis parūpina jai įdomių knygų. Labiausiai senolė mėgsta Juozo Baltušio, Ievos Simonaitytės ir kitų lietuvių autorių kūrinius.

Dar vienas senolės džiaugsmas - 10 anūkų ir 9 proanūkiai, kurių mažiausiajam - vos 4 mėnesiai.

Taigi išgirdę Filiomenos gyvenimo istorijų ir pasiklausę jos dar vaikystėje išmoktų dainų apie drąsųjį Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą, svečiai iš Savivaldybės administracijos ir Švėkšnos seniūnijos pasveikino jubiliatę, linkėdami dar ilgai džiuginti artimuosius ir kaimynus.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos