mazoji gulbe_skrenda„Pasakosiu jums apie vieną paukštį - tą, kurį matot nuotraukoje. Daugumai jūsų tai - tik gulbė. Kai kurie jau esat pasikaustę ir žinot, kad čia - ne paprasta gulbė, o kažkokia kitokia, kaip baba pasakytų, navatna tokia. Taigi būkit pažįstami - čia mažoji gulbė“, - „Facebook“ paskyroje „Čepulio fotoklajonės“ apie mažąją gulbę kalba ornitologas, gamtos fotografas Marius Čepulis.

Ankstesniuose „Šilutės naujienų“ numeriuose ne kartą rašėme apie ekspediciją „Gulbių skrydis“, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į sparčiai nykstančias mažąsias gulbes. Drąsi Didžiosios Britanijos gamtininkė ir sportininkė Sacha Dench parasparniu skrenda mažųjų gulbių migracijos keliais. Ji yra pasiryžusi įveikti 7000 km, skrisdama per 11 šalių.

Per 5 savaites Sacha jau nuskrido daugiau kaip 2000 km ir pagaliau nusileido Estijoje. Ekspedicijos komanda tikisi Nemuno deltą pasiekti jau šį penktadienį.

Mažiausia, bet migruoja toliausiai

„Šilutės naujienos“ tapo ekspedicijos „Gulbių skrydis“ informaciniu partneriu Lietuvoje, o ornitologas M.Čepulis - globėju.

Iš Šiaulių kilęs ir Vilniuje gyvenantis gamtininkas dažnas svečias Pamario krašte - kartais, laukdamas paukščių, jis užsimaskavęs pelkėse ar miškuose pratūno ir po 6 valandas.

Baigiamuosiuose bakalauro ir magistro darbuose Marius tyrė tarptautinės svarbos vietas, kuriose sustoja migruojantys paukščiai. Nemuno delta ir užliejamos pievos yra itin reikšmingos stotelės sparnuočiams - čia sustoja ir mažosios gulbės.
„Šilutės naujienoms“ M.Čepulis sakė, kad mažąsias gulbes Nemuno deltoje stebi kiekvienais metais - jų būriai būna nedideli.

Lietuvoje gyvena dar kelios gulbių rūšys - nebylė ir giesmininkė.

Panašiausia į mažąją - gulbė giesmininkė. Pasak M.Čepulio, jei jos šalia, lengva atskirti iš gabaritų. Taip pat giesmininkės snapo geltona dėmė daug didesnė. Giesmininkės balsas yra čaižus ir garsus, o mažosios - daug švelnesnis, mielesnis.
Gulbė giesmininkė dar visai neseniai buvo sutinkama tik migracijų metu, o dabar jau negausiai peri visoje Lietuvoje. Pavasarinės migracijos metu Nemuno deltoje stebimi įspūdingi jų būriai.

„Mažoji ir giesmininkė klykauja maloniais ilgesingais balsais, o gulbė nebylė tik tyliai karkia ar šnypščia. Apie ją nėr ką daug pasakot, nes ir taip puikiai pažįstat“, - pasakoja M.Čepulis.

Iki XX amžiaus 4 dešimtmečio Lietuvoje gulbės nebylės buvo beveik išnykusios, tačiau vėliau jų populiacija atsikūrė. Dėl gan šiltų žiemų Lietuvoje didelė dalis gulbių nebylių lieka žiemoti. Tuomet jos susitelkia į būrius ir gyvena neužšąlančiuose miestų vandens telkiniuose bei minta žmonių paliekamu lesalu.


Mažoji gulbė - iš visų gulbių mažiausia, tačiau migruoja toliausiai. Kasmet ji nuskrenda 4000 km iš perimviečių Rusijos šiaurėje iki pat Airijos, Didžiosios Britanijos ir pavasarį - vėl tiek pat atgal.

Skaičius mažėja ir Nemuno deltoje

Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis ir Julius Morkūnas parengė informaciją apie mažąją gulbę ir jos būklę Lietuvoje.mazosios gulbes1

Mūsų šalyje šie paukščiai užsibūna nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, juos galima sutikti nuo spalio vidurio iki gruodžio pabaigos. Rudenį mažosios gulbės renkasi agrarinius kraštovaizdžius ir dirbtinius vandens telkinius. Šiuos paukščius lengviau sutikti netoli žuvininkystės tvenkinių ar juose, ežerų, Kuršių marių seklumose.

Daugiau mažųjų gulbių sutinkama į vakarus nuo Vidurio Lietuvos, bet Dusia bei kiti didieji Pietų Lietuvos ežerai irgi yra reguliari jų apsistojimo vieta, kur šie paukščiai laikosi iki ežerams užšąlant. Visuomet spalio pabaigoje mažąsias gulbes galima stebėti Kaune prie HES, laukuose prie Raseinių žuvininkystės tvenkinių, Kuršių marių rytiniame krante. Nukultuose ražienų laukuose Šiaurės rytiniuose Lietuvos regionuose ir kitose vietose galima sutikti mišrius gulbių giesmininkių ir mažųjų gulbių būrius.

Pavasarį mažosios gulbės Lietuvoje užsibūna labai trumpai - dažniausiai ne visą mėnesį ar kiek ilgiau. Kovo pabaigoje gausiai sutinkamos Nemuno deltos užliejamose pievose.

Mažųjų gulbių skaičiai Lietuvoje niekada nebuvo dideli. 2013 m. Nemuno deltos regione jų buvo suskaičiuota apie 1500 individų. Žuvininkystės tvenkiniuose būdavo stebimi būriai iki 300 paukščių. Bet jau keleri metai, kai tokių gausių sankaupų neregistruojama.

Pastaraisiais metais Nemuno deltoje suskaičiuojama iki 500 mažųjų gulbių. Mažesni 30-70 paukščiųbūreliai  kartu su gulbėmis giesmininkėmis sutinkami įvairiose šalies vietose, dažniausiai žuvininkystės tvenkiniuose.

Įdomu, kad viena mažųjų gulbių pora kelerius metus perėjo Lietuvoje - Šalčininkų žuvininkystės tvenkiniuose. Pasak ornitologų, tai yra vienintelis žinomas šių paukščių perėjimo atvejis ne už poliarinio rato. Spėjama, kad greičiausiai tai buvo iš nelaisvės pasprukę paukščiai, ar bent jau vienas iš jų, nes natūraliai taip toli į pietus ši rūšis neperi.

Nusileidimo detalės tikslinamos

2000 kilometrų, kuriuos gamtininkė Sacha įveikė per 5 savaites, mažosios gulbės nuskrenda per 48 valandas.

Planuojama, kad į Nemuno deltą Sacha turėtų atskristi jau šį penktadienį - spalio 28 dieną, tačiau kol kas nėra aišku, ar tikrai tądien ji nusileis. Neaišku ir kur tiksliai ji nusileis - Ventėje ar Šilutės aerodrome. Tikslesnės šios kelionės detalės paaiškės likus kelioms dienoms iki nusileidimo. Naujausią informaciją apie tai galite sekti „Šilutės naujienų“ interneto svetainėje bei „Facebook“ paskyroje.

Bet kuriuo atveju spalio 28 dieną planuojamas ekspedicijos komandos susitikimas su visuomene, kuris įvyks 10 val. Vydūno gimnazijoje. Čia, geriausiu atveju, savo įspūdžiais gyvai (o jei nepavyks patiems atvykti - per palydovinį ryšį) dalinsis ekspedicijos komanda.

Vydūniečiai parašė laišką Lenkijos mokyklai, į kurią po to vyks Sacha. Taip vaikai prisijungė prie visas 11 šalių apimančios akcijos, raginančios moksleivius domėtis gamtos ir paukščių apsauga.

Baltijos aplinkos forumas labai dėkoja visiems projekto partneriams.

Ukmergės naujienos