purvinai 040Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko žinomo architekto,  humanitarinių mokslų daktaro, docento Martyno Purvino knygos „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“ sutiktuvės.

Kartu su autoriumi atvyko ir jo žmona, architektė, kultūros paveldo tyrinėtoja Marija Purvinienė bei knygą išleidusio VšĮ „Vorutos“ fondo vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius. Renginio atmosferą pagyvino Šilutės pirmosios gimnazijos folkloro ansamblis, kuris atliko lietuvininkų ir kitų Lietuvos regionų gyventojų nuotaikingas dainas.

Kalbėdamas apie knygos autorių M.Purviną, J.Vercinkevičius jį apibūdino kaip daug atidavusią ir iki šiol Lietuvos kultūrai nemažai atiduodančią asmenybę. „Tokių žmonių, kurie būtų visiškai atsidavę savo veiklai, nėra daug“, - pripažino „Vorutos“ fondo vyr. redaktorius.

M.Purvinas Mažosios Lietuvos kultūros paveldą tiria nuo 1980 m. (sovietmečiu - ir neoficialiai). Per tris dešimtmečius kartu su žmona, bendraminte ir bendražyge Marija Purviniene surinko gausią medžiagą apie savitus mūsų regiono kaimus.

Knygoje aprašyti 39 senieji Mažosios Lietuvos kaimai dabartiniuose Klaipėdos, Šilutės, Tauragės ir Jurbarko rajonuose bei Pagėgių savivaldybėje. Aprašoma jų istorinė raida, gyvenviečių bei jų sodybų pokyčiai, kaimų plėtra (kai kada - ir sunykimas), tenykščių gyventojų verslai ir gyvenimo ypatybės. Apibūdinami įvairaus pobūdžio kaimai buvusiame Klaipėdos krašte - nuo buvusio pajūrio žvejų kaimo Karklininkų / Karklės, šiauriau Klaipėdos, iki buvusio pasienio kaimo Antšvenčių tarp Smalininkų ir Jurbarko.purvinai 005 dainuoja ansamblis

Knygos autorius prisiminė dienas, kai apie tikrąjį kaimą nenorėta net kalbėti. „Dar ir šiandien atsiranda tokių, kurie mano, kad kaimas yra nevertas dėmesio. Tie žmonės labai klysta. Jei žiūrėsime giliau, būtent kaime galima aptikti išlikusių tradicinių, istoriškai susiklosčiusių, tam tikram  regionui būdingų  etninės kultūros bruožų. Gaila, tačiau šiandien tradicinio lietuviško kaimo beveik nebeturime“, - sakė tyrinėtojas.

M.Purvinienė vaizdžiai pasakojo apie tuos laikus, kai kartu su vyru tyrinėdami Mažosios Lietuvos etnografinius kaimus, rinkdami išleistoje knygoje pateiktą (ir ne tik) medžiagą, patyrė ne vien atradimo džiaugsmą, bet ir susidūrė su įvairiomis kliūtimis. Kai kurių sodybų šeimininkai nesileisdavo į kalbas ir net nenorėdavo suprasti, kas tie žmonės, kurie kažkelintą kartą praeina pro jų namus. Būdavo, kad ir šunis paleisdavo...

Tyrinėjimai, kuriuos paskatino noras geriau pažinti savitą Mažosios Lietuvos praeitį, pareikalavo ne tik dvasinės, bet ir fizinės ištvermės. Reikėjo eiti nepramintais keliais (ir tiesiogine, ir perkeltine prasme), pėsčiomis ar dviračiu įveikti nemažus atstumus, ištverti vasaros karščius, nešantis su savim nemažą kiekį vandens.

„Visa tai šiandien galima prisiminti su šypsena, nors tuo metu viskas atrodė daug rimčiau“, - prisipažino architektai.
Viešnia pabrėžė, kaip svarbu išlaikyti lankstų požiūrį į kultūros paveldo vertę ir svarbą ateities kartoms. Kai kurie žmonės mano, kad senoji architektūra nebus įdomi jų vaikams, anūkams, todėl, siekdami vadinamojo modernumo, skuba naikinti tai, kas jų namuose primena senovę. „Žmonės negali būti tikri, kaip praeities vertybes vertins jų palikuonys. Galbūt jiems tai bus labai svarbu“, - kalbėjo architektė.

Knygos sutiktuves vainikavo viltis, kad sulauksime šio vertingo leidinio tęsinio. Į renginį atėję žmonės, iš kurių ne vienas jau buvo perskaitęs pristatytą knygą, dėkojo M. ir M. Purvinams už jų prasmingą veiklą, linkėjo sėkmės ir ryžto įgyvendinant kūrybinius sumanymus.

Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba“ 

logo srtrf

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt