Aktualijos

Edit

Amount of short articles:

Amount of articles links:

You can order sections with dragging on list bellow:

  • Aktualijos
Išsaugoti
Atšaukti
Reset

Gamta

Varpinės medlievos – gražios ir mėgstamos, bet naikintinos

Image - Varpinės medlievos – gražios ir mėgstamos, bet naikintinos

Daugelis žmonių nustemba sužinoję, kad dabar pomiškiuose baltais žiedais apsipylusios varpinės medlievos Lietuvoje yra invazinė rūšis ir jas reikia naikinti. Šie aukšti, iki 6-8 m aukščio, krūmai dažnai auginami kaip

Antradienis, 23 Gegužė Komentarai (0)

Gulbių skrydis

Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Image - Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Pagaliau ilgai lauktas susitikimas įvyko - ekspedicijos „Gulbių skrydis“ komanda šeštadienį apsilankė Nemuno deltoje, kur susitiko su Lietuvos mokslininkais, gamtosaugininkais ir vietos bendruomenės atstovais.Penktadienį Baltijos aplinkos forumo specialistai ir ornitologas

Ketvirtadienis, 3 Lapkritis Komentarai (0)

Nuomonės ir komentarai

Seimo narys R. Žemaitaitis siūlo panaikinti nedarbo išmokas arba piniginę socialinę paramą neblaivie

Image - Seimo narys R. Žemaitaitis siūlo panaikinti nedarbo išmokas arba piniginę socialinę paramą neblaivie

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis užregistravo du naujus įstatymo projektus - Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams

Antradienis, 29 Gruodis Komentarai (15)

Oficialūs pranešimai

Valstybės garantuojama pirminė teisinė pagalba – kas tai?

Image - Valstybės garantuojama pirminė teisinė pagalba – kas tai?

 Klausimas: Norėčiau gauti konsultaciją teisiniais klausimais, tačiau neturiu finansinių galimybių kreiptis į advokatus. Ar galima teisinę konsultaciją gauti

Ketvirtadienis, 14 Liepa Komentarai (1)

Politika

Opozicijos lyderė S.Tamašauskienė prasilenkė su etika

Image - Opozicijos lyderė S.Tamašauskienė prasilenkė su etika

Šilutės r. savivaldybės tarybos narės, konservatorės Sandros Tamašauskienės pasivaikščiojimas po Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centrą baigėsi jos nenaudai.Laikinai pareigas einanti centro direktorė Daiva Būdvytienė ir politikę po mokymo centrą

Trečiadienis, 17 Gegužė Komentarai (0)

Problema

Pričiupta vagilė teisinosi, kad stikliukus nuo kapo rinko... prisiminimui

Image - Pričiupta vagilė teisinosi, kad stikliukus nuo kapo rinko... prisiminimui

Prireikė net kelių dienų, kad gardamiškė atsigautų nuo kapinėse patirto šoko. Nuėjusi aplankyti savo artimųjų kapų, moteris pričiupo garbaus amžiaus vagilę, nuo gardamiškės sūnaus kapo semiančią brangią dekoraciją - mėlynus

Antradienis, 23 Gegužė Komentarai (0)

Savivaldybėje

Organizatoriai pravėrė Šilutės miesto šventės uždangą

Image - Organizatoriai pravėrė Šilutės miesto šventės uždangą

Vakarykštė spaudos konferencija Savivaldybėje buvo skirta bent kiek praverti miestelėnams dabar taip rūpinčios Šilutės gimtadienio šventės uždangą.Šioje šventėje bus visko, kas telpa į žodelį „kitaip“: šįkart visi švęsime vienoje vietoje

Trečiadienis, 24 Gegužė Komentarai (2)

Seniūnijose

Prie Vainuto bažnyčios sužaliuos jaunos liepaitės

Image - Prie Vainuto bažnyčios sužaliuos jaunos liepaitės

Vainutiškiai aplinkos tvarkymo talkas užbaigė gerokai po visuotinės talkos DAROM. Balandžio pabaigoje būrelis gyventojų talkino sodinant medelius prie savo miestelio

Penktadienis, 19 Gegužė Komentarai (0)

APLINKOS SU_ZVEJAIS_4Verslinės žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ nariai ir pirmininkė Siga Jakubauskienė tikisi, kad naujojo Seimo politikai užbaigs žvejų verslininkų ir mėgėjų pjudymą ir aiškiai nustatys taisykles ir teritorijas, kur ir vieni, ir kiti galės žvejoti. 

Rajono žvejų bendruomenė susitiko su naujojo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika, kurį į svečius mūsų krašte atsivežė parlamentaras Alfredas Stasys Nausėda.

Daugiausia kalbėta apie žvejybos ir žuvivaisos aktualijas. Sutarta, kad reikia stiprinti aplinkos apsaugą, Kuršių marias išbraukti iš vidaus vandenų (upių, ežerų ir tvenkinių) sąrašų ir nustatyti aiškias taisykles, kur galima verslinė žvejyba, o kur leidžiama tik mėgėjiškai žūklauti.

Netrukdys neršti
plaukiančioms žuvims

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas K.Mažeika šilutiškiams pasakojo, kad anksčiau buvo dažnas Pamario svečias, tačiau pajuto, kad „žvejų Meka“ vadintame krašte jo laimikiai kaskart menkėjo: sumažėjo vertingų plėšriųjų žuvų - sterkų, lydekų, padaugėjo mažiau vertingų - plakių, kuojų ir karšių. Kadangi tokių žuvų jis pagauna ir kituose Lietuvos ežeruose, upėse, tad kelionių į Pamarį sumažėjo.

K.Mažeikos patirtis puikiausiai iliustravo situaciją, dėl kurios nerimauja ir Pamario žvejai verslininkai. Abi diskutuojančios pusės sutarė, kad „žvejų Mekos“ vardas įpareigoja, jog žvejų mėgėjų ir verslininkų laimikiai šiame krašte turėtų būti ir gausesni, ir vertingesni. Tad ką reikia daryti, kad situacija keistųsi?

K.Mažeika sakė, kad yra parengtas įstatymo projektas, kuriuo siūloma šalies vidaus vandenyse leisti tik mėgėjišką žvejybą. Žvejybos verslininkams liktų Baltijos jūra ir Kuršių marios. Žvejybos taisykles ketinama sureguliuoti taip, kad į upes migruojančioms žuvims būtų sudarytos sąlygos netrukdomai patekti į aukštupius neršti.

Verslininkai žvejai pritarė K.Mažeikos nuomonei, kad turi būti naikinamos išimtys, leidžiančios gaudyti neišneršusias vertingas žuvis, pavyzdžiui, lašišas. Žvejus piktina lašišų žvejybos licencijos kaina - 3 Eur už sugautą lašišą, žinant, kad konteineriuose užaugintos lašišos 1 kg kaina parduotuvėse yra 12 Eur.

Niekas neprieštaravo siūlymui, kad porą savaičių vertėtų ištraukti tinklaičius, nors jie skirti ir kitai žuviai gaudyti, kad į upes neršti migruojančios vertingos žuvys netrukdomai praplauktų. Jų žvejyba galėtų būti leidžiama tik žuvims grįžtant po neršto.

Suabejojo žuvivaisos politika

Žvejų interesus ginanti asociacijos „Lampetra“ pirmininkė S.Jakubauskienė suabejojo šiuo metu vykdoma žuvivaisos politika. APLINKOS SU_ZVEJAIS_3

Jos nuomone, Pamario krašto upės ir Kuršių marios „žvejų Meka“ tikrai netaps tol, kol visos Lietuvos žuvivaisos sistemos darbas bus skirtas Rytų Lietuvos ežerų ir tvenkinių turtinimui vertingų žuvų mailiumi. S.Jakubauskienės žiniomis, net Rusnėje, arčiausiai Kuršių marių veikiantis žuvivaisos padalinys yra priverstas užaugintą vėgėlių, sterkų, lydekų, šamų ir kitų žuvų mailių išvežti kitur.

„Lampetros“ pirmininkė pamena, kad Kuršių mariose prieš dešimtmetį buvo paleista ungurių mailiaus, o prieš penkerius metus - sterkų. Ir tai visas mūsų krašto vandenų praturtinimas vertingomis žuvimis. Porą metų pagal ES programą vykdomas eršketų įveisimas mūsų krašto žvejų per daug nedžiugina, nes jie mano, kad derliaus teks laukti dešimtmetį, o kiek eršketų užsiliks mūsų vandenyse, irgi didelis klausimas.

Asociacijos „Lampetra“ nariai - žvejai verslininkai yra nepatenkinti, kad didesnė dalis mūsų krašte žvejojančių žvejų mėgėjų ir žvejų verslininkų valstybei sumokėtų mokesčių už naudojamus išteklius atitenka žuvų įveisimui, tačiau žuvų įveisimas vykdomas ne mūsų krašto vandenyse, o kitoje Lietuvos pusėje.

Žvejai mano, kad unguriai, sterkai, lydekos, vėgėlės, baltieji plačiakakčiai Pamario vandenyse turi būti veisiami nuolat - atsižvelgiant į šio krašto žvejų sumokamus mokesčius.

K.Mažeika pritarė žvejams, kad žuvų veisimo politika turi keistis ir kad Kuršių marių vandenyse turi atsirasti daugiau vertingų žuvų.

Nenori muštynių

Žvejai verslininkai Arūnas Jermolajevas ir Giedrius Griciūnas sakė, kad žvejybos taisyklėse yra spragų, kurios stintmečio metu išprovokuoja konfliktus.

Žvejai daug investuoja, kad išsivalytų pakrantes, upių vagas tose vietose, kur rengiasi žvejoti stintas. Tačiau kai pradedama žvejyba, dažnai kyla konfliktai su žvejais mėgėjais, kurie savo žūklavietes nori įsirengti irgi tose pat vietose. Pasak žvejų verslininkų, atsiranda tokių teisybės ieškotojų, kurie įrodinėja, kad jie irgi turi teisę žvejoti pasirinktoje vietoje, prie leidimuose nurodytos upės.

Konfliktai dėl vietos gali virsti muštynėmis  vien tik dėl to, kad nėra tikslaus reglamentavimo.

K.Mažeikos nuomone, mėgėjiškos žvejybos taisyklėse trūksta tik kelių sakinių, kurios nurodytų, kokį pirmumą turi verslinės žvejybos atstovai, jeigu jie yra savo lėšomis pasiruošę žūklavietę. K.Mažeika pažadėjo pasirūpinti, kad toks papildymas atsirastų.

Susitikimo organizatorius, Seimo narys A.S.Nausėda sakė, kad Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko vizitas Šilutėje yra pirmas, tačiau tikrai ne paskutinis. Pasak A.S.Nausėdos, Šilutės krašto žvejams rūpi ne tik žuvų išteklių atkūrimas, bet ir rezervatų ribos, ir Nemuno deltos upių žiočių gilinimas, kad laivai galėtų įplaukti į žūklavietes, ir kiti klausimai. Pasak A.S.Nausėdos, reikės nemažai pasistengti, kad įstatymai būtų naudingi ir gamtai išsaugoti, ir žmogui gyventi bei ūkininkauti.
Susitikimo dalyviai išklausė Šilutės žuvininkystės regiono VVG „Žuvėjų kraštas“ parengtą strategiją būsimiems projektams įgyvendinti bei mokslininko Arvydo Švagždžio pastebėjimus apie Kuršių marių žuvų išteklius bei jų gausinimo problemas.

Komentarai  

 
#15 DJ Modis 2017-02-20 18:10
Labai knieti suzinoti pvz.2016 m. Visos Lietuvos verslines zuklės sumokėtas imokas leidimams zuvauti su tinklais vidaus vandenyse ir palyginti su mėgėju surinktom leidimams imokoms
 
 
#14 esrys 2017-02-20 17:08
o as manau kad Kursiu mariose yra vietos visiems - tik jukiskai tvarkytis reikia. Ir megeju sugavimu aoskaita yra butina, kitaip realaus planavimo ir reguliavimo nebus.
 
 
#13 tai 2017-02-20 13:05
visi sneka kad reikia uzdrausti zvejyba vidaus vandenyse bet niekas nieko nedaro,labai gaila.
 
 
#12 Roman 2017-02-20 10:54
Kad jus taip saziningai mokescius stengtumetes moket, kaip stengiates nosi prie istekliu giliau ikist..
 
 
#11 Žvejys iš klp 2017-02-20 10:33
Kuršių mariose reikia įsteigti vadinamąjį Žvejų rojų ir tuos dėdes verslininkus kurie amžinai verkia pasodinti ant kranto. Nori užsiiminėti žuvininkyste kask prūdą ir augink. Kas dėl jūros tai nuo jūros vartų reikia paskelbti nežvjybinę zoną bent jau kokių 3-5 km. spinduliu. Nes dabar pertverta skersai išilgai viskas kaip laukiniais 90'ais. Mėgėjai moka milijonus tai jiems ir turi būti salygos, o ne vagims kurie mokesčiu nemoka.
 
 
#10 Antanas iš Kauno 2017-02-20 09:13
Gyvenu aš prie Kauno marių, kai is čia pasitraukė tie vadinami verslininkai,ta i dabar praėjus keliems metams įmanoma normalią žuvy pagauti.Atsirado starku,lydekų,k arosai geri kibti pradėjo.Prieš keliarius metus tik pasvajoti galėjom apie tokius laimikius,vien pugzliai būdavo. Kadangi gyvenu ūkiškai,tai puikiai suprantu.Jei nesėsi,ne auginsi tai ir ne pjausi.Tiem vadinamiem verslininkam siūlau patiems įsižiuvinti Kuršiu marias ir gaudyti.Tada bus verslas investicija,čia ka jie daro ne verslas.Komskiai ir t.t.matai versla rado.Vyti ir kuo greičiau iš vidus vandenų tokius verslininkus visiems laikams.Lai jūroje žvejoja. Gėda!
 
 
#9 buvęs susitikime 2017-02-20 08:27
Straipsnis netikslus. Yra apskritai fantazijų.
 
 
#8 Tomas 2017-02-20 01:03
Tai gal darom taip: megejai issivalo zvejybos vietas (visas imanomas) ir verslininkai dziauna tinklus, nes megejai viska sutvarke.
Eilini karta marazmai.
Nors is dalies teisus, del zuvies iveisimo, bet pirma reikt uzdrausti gaudyti tinklais KM ir tik tada veisti KM zuvis.
 
 
#7 Bl.versliukas 2017-02-20 00:55
Superinis verslas,iš biudžeto-mokesčių mokėtojų pinigų įžuvinam Kuršiu marias.Paskui ta paaugusia žuvį,gaudys žvejai "verslininkai" ir parduos tiems patiems mokesčių mokėtojams.
 
 
#6 Cirku cirkas 2017-02-20 00:01
Tai kaip ju bus jei verslininkai viska issemia, nuo a iki z:) Uzdrausti bet kokia versline zvejyba vidaus vandenyse reiketu, be jokiu isimciu. Versliniams tikslams tim baltijos juroje palikti tam tikrus plotus. Lietuvoje viska isnaikina verslininkai, tonas istraukia ir net popierious nieks nemato.
 

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos