Aktualijos

Edit

Amount of short articles:

Amount of articles links:

You can order sections with dragging on list bellow:

  • Aktualijos
Išsaugoti
Atšaukti
Reset

Gamta

Šimtmečio nacionalinis miškasodis laukia talkininkų visoje Lietuvoje

Image - Šimtmečio nacionalinis miškasodis laukia talkininkų visoje Lietuvoje

  Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija balandžio 28 d., paskutinįjį šio mėnesio šeštadienį, kviečia šalies gyventojus į valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą nacionalinį

Trečiadienis, 18 Balandis Komentarai (0)

Gulbių skrydis

Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Image - Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Pagaliau ilgai lauktas susitikimas įvyko - ekspedicijos „Gulbių skrydis“ komanda šeštadienį apsilankė Nemuno deltoje, kur susitiko su Lietuvos mokslininkais, gamtosaugininkais ir vietos bendruomenės atstovais.Penktadienį Baltijos aplinkos forumo specialistai ir ornitologas

Ketvirtadienis, 3 Lapkritis Komentarai (0)

Nuomonės ir komentarai

Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

Image - Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

  Kai kurie žmonės nugyvena visą gyvenimą turėdami vieną pavardę, tačiau kiti dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo asmenvardį pasikeičia. Migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė įvardija, kokiais atvejais žmonės nusprendžia pavardę

Šeštadienis, 12 Rugpjūtis Komentarai (0)

Oficialūs pranešimai

Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

Image - Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

  Nuo rugpjūčio 21 dienos mažėja vietinė rinkliava už įvažiavimą transporto priemone į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją – jis lengviesiems automobiliams mažės net keturis kartus nuo 20 iki 5

Penktadienis, 11 Rugpjūtis Komentarai (0)

Politika

Pirmasis pretendentas į kitos kadencijos savivaldybės merus - A.Gečas

Image - Pirmasis pretendentas į kitos kadencijos savivaldybės merus - A.Gečas

Didįjį ketvirtadienį Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (toliau - LRLS) Šilutės skyriaus nariai rinkosi į visuotinį susirinkimą. Patys pirmieji rajone jie nusprendė nesidangstyti ir atvirai paskelbti pretendentą į svarbiausią rajono politinį

Pirmadienis, 9 Balandis Komentarai (0)

Problema

Į „hakerių“ spąstus patekusi šilutiškė: „Neatidarinėkite neaiškių nuorodų“

Image - Į „hakerių“ spąstus patekusi šilutiškė: „Neatidarinėkite neaiškių nuorodų“

 Prieš daugiau kaip savaitę įvairiuose feisbuko grupėse nuvilnijo atvejai, kai viena ar kita grupė buvo užgrobta. Į „hakerių“ žabangas pateko ir šilutiškė Vilija Liatukienė, asociacijos „Šilutės šeimų klubas“ pirmininkė bei

Šeštadienis, 14 Balandis Komentarai (0)

Savivaldybėje

Vaizdai Šilutės stadione - lyg iš siaubo filmo

Image - Vaizdai Šilutės stadione - lyg iš siaubo filmo

Šilutės miesto stadionas - apverktinos būklės, - tą ne kartą jau nuo rudens girdėjome iš skaitytojų, sportininkų, pasivaikščioti čia užklystančių šilutiškių. Kad stadionas miestui garbės nedaro, įsitikinome ir patys, apsilankę

Ketvirtadienis, 19 Balandis Komentarai (0)

Seniūnijose

Usėniškiai saugią aplinką ir gerbūvį kuria veikdami kaip vienas kumštis

Image - Usėniškiai saugią aplinką ir gerbūvį kuria veikdami kaip vienas kumštis

Savivaldybės vadovams 2017 metų veiklos ataskaitą pristatant Usėnuose, seniūnas Algirdas Rauktys irgi pristatė išsamią, nuotraukomis iliustruotą seniūnijos veiklos ataskaitą už praėjusius metus. Joje atsispindi sutvarkytos gatvės, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros,

Antradienis, 3 Balandis Komentarai (0)

zuvivaisa APLINKOS_RUSNEJE_1Lietuvos žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Rusnės žuvivaisos poskyris per dešimtmetį tik kelis kartus mūsų krašte išleido savo inkubuotų, paaugintų žuvų mailiaus. Bemaž visa rusniškių produkcija keliauja į Rytų Lietuvos ežerus ir tvenkinius.

Poskyrio direktorius Stasys Aleksandravičius sako, kad žuvivaisininkai mielai didesnę dalį savo išauginto mailiaus skirtų Pamario kraštui, tačiau ne Rusnės žuvivaisininkai sprendžia, kokiuose vandens telkiniuose dauginti žuvų.

Žuvivaisos pasiekimais ir problemomis domėjosi LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, kurį į svečius pasikvietė mūsų krašte išrinktas seimo narys Alfredas Stasys Nausėda.

Pradeda nuo vėgėlių

Šių metų vertingų žuvų inkubavimo ir praauginimo programa Rusnės žuvivaisos poskyryje bus pradėta nuo vėgėlių. Dar pernai žuvivaisos darbuotojai prisigaudė motininių vėgėlių ir iš jų ikrų dabar jau turi apie 6 milijonus lervučių. Šiuo metu jos perkeliamos į baseinėlius, kur bus praaugintos dar 3-4 savaites. Pasak S.Aleksandravičiaus, gerai, kad vėgėlių lervutės ritasi lėtai, tuomet ilgesnį laikotarpį užtrunka mailiaus paauginimas. Arčiau pavasario į laisvę išleistos mažosios žuvytės vandenyse randa daugiau maisto, tad turi geresnes sąlygas išgyventi.

Nuo balandžio vidurio iki gegužės vidurio bus gaudomi sterkai, iš kurių planuojama gauti apie 1 milijoną jauniklių.

Pabaigus darbą su sterkų mailiumi, birželį bus gaudomi motininiai šamai, iš kurių kasmet pavyksta išgauti apie 50 tūkstančių mailiaus. Pasak S.Aleksandravičiaus, rusniškiams kasmet tenka įrodinėti, kad reikia tęsti šamų veisimo programą, nes mokslininkai mano, jog jų populiacija jau yra pakankama. Tačiau Rusnės žuvivaisos poskyrio vadovui dar neteko girdėti, kad žvejai girtųsi dideliais šamų laimikiais.

Europa remia eršketų veisimązuvivaisa _APLINKOS_RUSNEJE_3

Nuo 2011 metų Rusnės žuvivaisos poskyris aktyviai dalyvauja Europos sąjungos iniciatyvoje, kuria siekiama atkurti eršketų populiaciją įvairiuose vandenyse. Pasak S.Aleksandravičiaus, buvo gauta ikrų iš Kanados, iš kurių pavyko išauginti 31 tūkstantį 5 gramų eršketukų ir paleisti į mūsų krašto vandenis.

Porą pastarųjų metų iš eilės buvo gauta eršketų mailiaus iš Vokietijos, kurių po kelis tūkstančius pavyko paauginti per žiemą.

200 gramų sveriantiems jaunikliams buvo įsegtos elektroninės mikroschemos, kurios padės sužinoti eršketų migracijos kelius.
 
S.Aleksandravičius Seimo nariams K.Mažeikai bei A.S.Nausėdai papasakojo apie poskyrio darbuotojų svajonę. Jie norėtų ne tik laukti labdaros (ikrų ar mailiaus) iš Europos ar kitų šalių eršketų veisyklų, bet galėtų eršketus veisti ir čia. Poskyrio vadovas mano, kad bendromis politikų ir žuvivaisos specialistų pastangomis galima gauti ES paramą ir Rusnės žuvivaisos poskyryje pastatyti specialiai eršketams veisti tinkamą cechą. Ši žuvis per gyvenimą veisiasi tik apie tris kartus, o veistis pradeda sulaukusi tik 10 metų brandos. Taigi mažai tikėtina, kad be žuvivaisininkų pagalbos mūsų krašte natūraliu būdu padidės eršketų populiacija.

Reikia gerai sutarti su kaimynais

Tiek žuvivaisos poskyrio vadovas S.Aleksandravičius, tiek verslinės žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė tikisi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko K.Mažeikos, Seimo nario A.S.Nausėdos bei kitų jų kolegų paramos. Jie siekia, kad sistemingas ir gausus žuvų veisimas Pamario vandenyse duotų daugiau naudos ir visiems žvejams, ir žuvies perdirbėjams bei prekiautojams.

Pasak S.Jakubauskienės, žvejai pyksta, kad Žuvininkystės tarnyba daugiausia vertingų žuvų mailiaus ir jauniklių išleidžia Rytų Lietuvos vidaus vandenyse - ežeruose, upėse, tvenkiniuose, o Kuršių marių žuvų išteklius gausina menkai. Žvejų neįtikina valdininkų pasiteisinimas, kad Kuršių mariose žuvivaisos darbai neatliekami todėl, kad nesutariama su Rusijos Federacijos valdžia. Mat Rusijos Federacijai priklauso du trečdaliai Kuršių marių, bet rusai menkai rūpinasi žuvivaisa mariose. Todėl Lietuvos žuvivaisininkų pastangos gausinti vertingų žuvų Kuršių mariose didžiausią naudą duotų rusų žvejams.

S.Jakubauskienė mano, kad tik politikai, Seimo atstovai gali gerinti santykius su kaimynais Kuršių marių žuvies išteklių gausinimo klausimu - pabandyti prikalbinti kaimynus kartu su Lietuva proporcingai vykdyti žuvivaisos darbus. Tuomet ir Rusijos, ir Lietuvos žvejams bus didesnė nauda.

Seimo nariai K.Mažeika ir A.S.Nausėda sakė, kad po apsilankymo ir pabendravimo su Pamario krašto žvejais ir Rusnės žuvivaisos poskyrio darbuotojais jiems kilo nemažai idėjų dėl žuvininkystės plėtros.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos