Aktualijos

Edit

Amount of short articles:

Amount of articles links:

You can order sections with dragging on list bellow:

  • Aktualijos
Išsaugoti
Atšaukti
Reset

Gamta

Ventės rago ornitologai išmaudė, išdžiovino ir sužiedavo dumble įklimpusį erelį

Image - Ventės rago ornitologai išmaudė, išdžiovino ir sužiedavo dumble įklimpusį erelį

Trečiadienį, vykdydamas paukščių monitoringą Kintų žuvininkystės tvenkiniuose, Nemuno deltos regioninio parko vyr. specialistas ekologas Robertas Kubilius rado ir į Ventės ragą atvežė pakilti negalintį jūrinį erelį (Haliaeetus albicilla). Paukštis, panašu,

Šeštadienis, 11 Lapkritis Komentarai (0)

Gulbių skrydis

Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Image - Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Pagaliau ilgai lauktas susitikimas įvyko - ekspedicijos „Gulbių skrydis“ komanda šeštadienį apsilankė Nemuno deltoje, kur susitiko su Lietuvos mokslininkais, gamtosaugininkais ir vietos bendruomenės atstovais.Penktadienį Baltijos aplinkos forumo specialistai ir ornitologas

Ketvirtadienis, 3 Lapkritis Komentarai (0)

Nuomonės ir komentarai

Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

Image - Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

  Kai kurie žmonės nugyvena visą gyvenimą turėdami vieną pavardę, tačiau kiti dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo asmenvardį pasikeičia. Migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė įvardija, kokiais atvejais žmonės nusprendžia pavardę

Šeštadienis, 12 Rugpjūtis Komentarai (0)

Oficialūs pranešimai

Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

Image - Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

  Nuo rugpjūčio 21 dienos mažėja vietinė rinkliava už įvažiavimą transporto priemone į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją – jis lengviesiems automobiliams mažės net keturis kartus nuo 20 iki 5

Penktadienis, 11 Rugpjūtis Komentarai (0)

Politika

Šilutiškis kelia iniciatyvą dėl laisvų seniūnų rinkimų

Image - Šilutiškis kelia iniciatyvą dėl laisvų seniūnų rinkimų

  Nenuorama Šilutės verslininkas Rimantas Jaruškevičius mano, kad jau laikas vėl iš naujo klibinti Seimą, kad šis toliau tęstų savivaldos plėtrą mūsų šalyje. Pasak R.Jaruškevičiaus, pagaliau turime savivaldybės merų rinkimus, dabar

Trečiadienis, 15 Lapkritis Komentarai (0)

Problema

Potvynio vanduo traukiasi lėtai, plaukiojantys rulonai kemša polderio siurblinę

Image - Potvynio vanduo traukiasi lėtai, plaukiojantys rulonai kemša polderio siurblinę

  Neįprasto darbo pastarąją savaitę turi UAB „Šilutės polderiai“ siurblinių eksploatacijos darbuotojai ir jų vadovas Ričardas Olberkis - jau kelias dienas darbuotojų brigada lupa iš siurblinės savaiminių vandens nuotekos ertmių šieno

Trečiadienis, 15 Lapkritis Komentarai (0)

Savivaldybėje

Rudenį ir žiemą aplinkos tvarka rūpinsis „Šilutės būstas“

Image - Rudenį ir žiemą aplinkos tvarka rūpinsis „Šilutės būstas“

Ruduo gamtoje - krentančių lapų metas, ne už kalnų ir žiema, kuomet ne tik gatves, bet ir daugiabučių namų kiemus užklos sniegas. Tad šiuo metu ypač aktualu aplinkos tvarkymas. Ir

Sekmadienis, 19 Lapkritis Komentarai (0)

Seniūnijose

Kelyje pro Alseikas greičio pedalo nespauskime

Image - Kelyje pro Alseikas greičio pedalo nespauskime

Šilutės rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija nagrinėjo ir Švėkšnos seniūnijos gyventojų bei seniūno prašymą pailginti automobilių greičio ribojimo atstumą kelyje ties Alseikų kaimu.

Penktadienis, 13 Spalis Komentarai (0)

potvynis kelia_masinas4Trečią mėnesį Rusnę apsėmę vandenys slūgsta ir vėl kyla, o rusniškiai kyla lemiamai kovai - organizuoja piketą prie Seimo. Ta žinia visą savaitgalį buvo pritraukusi šalies žiniasklaidos dėmesį.

Rusniškiai jau gavo žodinį Vilniaus savivaldybės leidimą piketuoti ketvirtadienį nuo 11 iki 14 valandos ir kelionei į sostinę užsisakė pusšimčio vietų autobusą. Ji sulaukė ir ne vieno Vilniuje gyvenančio rusniškio pažado ateiti palaikyti saviškių.

Tą pačią dieną rusniškiai užsirašė į priėmimą pas premjerą Saulių Skvernelį, kuris pažadėjo duoti galutinį atsakymą - bus ar nebus Rusnės estakada.

 Rusniškiai nebemato gyvenimiškos perspektyvos

„Mūsų kantrybė jau išseko ir pažadai nusibodo. Norime sulaukti realių sprendimų“, - sako nuo nesibaigiančių vargų perkėloje pavargę bendruomenės „Rusnės sala“ žmonės.

Šiemet potvynis Rusnę nuo pasaulio atkirto jau tris kartus. Rusniškiai čia važiuojantiems svečiams vis kartoja viltį, kad ši banga jau bus paskutinė, bet jie gerai žino, kad potvynis Rusnės neaplenkė niekada, neaplenks ir ateityje.

Salos gyventojai jau bene pustrečio dešimtmečio svajoja apie estakadą, kuri apsaugotų juos nuo kelis kartus per metus užklumpančios bėdos. Kiek kartų jau buvo daryti techniniai projektai, rengti poveikio aplinkai vertinimai ir visokios vizualizacijos bei studijos, šiandien vargiai kas bepasakytų. Ilgainiui visi tie darbai tapo niekiniais, o besikeičiančios valdžios rengė naujus.

Apie visa tai rusniškiai kovo 3 dieną parašė šalies Prezidentei, Seimui, Vyriausybei ir rajono savivaldos vadovams išsiųstame kreipimesi.

Jie priminė pokyčių laukiantys jau trečią dešimtmetį. Per tą laiką, pasak bendruomenės „Rusnės sala“ narių, žmonių gyvenimas saloje nyksta, gyventojai išsikrausto, nes dėl kelis kartus per metus kylančių potvynių nebegali normaliai gyventi: pasiekti mokyklų ir darboviečių, reikalui esant - gydymo įstaigų. Traukiasi ir verslai, nes tiekėjai po kelis mėnesius per metus nebegali pasiekti salos. Iš Rusnės neišvežamos komunalinės atliekos, neužtikrinama sveikatos apsauga ir priešgaisrinė sauga.

Bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys sako, jog potvyniai Rusnėje dažnėja, jie darosi vis didesni, o sala nuo viso pasaulio kasmet atskiriama 2-3 mėnesiams.

„Turime savo poreikius: turime vaikus, darbus, galų gale sergame, yra mokslas, yra kultūrinis gyvenimas. Mes per visą šitą laiką esame izoliuojami. Sala, kurią mes kuriame, puoselėjame, pradeda nykti: mažėja gyventojų, žmonės išsikrausto. Aišku, kai kurie emigruoja, mažėja mūsų mokykla, klasės, matome, kad virstame kurortiniu kaimeliu. O kurortinis kaimelis naudingas tik tiems, kurie nori nusipirkti čia pigiai turto ir tik vasarai atvažiuoti“, - sakė jis.

Pasak R.Pilkšnio, šiuo metu Rusnėje registruota apie 1800 gyventojų, nuolat gyvena apie 1500-1600 žmonių.

„Nėra gyvenimo perspektyvos“ - savo rašte aukščiausiai šalies valdžiai reziumavo rusniškiai.

Jie akcentavo, jog per potvynio vandenis plaukiantys šimtai ir tūkstančiai mašinų labai teršia gamtą.  

Savojo rašto pabaigoje jie pareikalavo konkrečių atsakymų į konkretų klausimą: kada bus estakada?

Nežino, ar priims premjeras

Piketuoti dėl vis nepastatomos estakados susiruošusiems Rusnės gyventojams premjeras S.Skvernelis pažadėjo pateikti aiškų atsakymą, ar tokia estakada iš viso įmanoma.

„Tai yra amžinas klausimas, daug pažadų buvo. Dėl to aš nežadėsiu, aš tikrai įvertinsiu objektyviai, ar tai įmanoma padaryti. Ir bus pasakyta gyventojams, kad arba jūs nepuoselėkite iliuzijos - niekada nebus, arba jeigu pasakysime, kad ji bus, ji bus pastatyta“, - žurnalistams šeštadienį sakė ministras pirmininkas.

S.Skvernelis sakė manantis, jog reikėtų iš naujo įvertinti parengtą projektą, išsiaiškinti, ar nėra kitų būdų nei estakados statyba išspręsti rusniškių problemą.

Palaikyti važiuos ir klaipėdiečiai

Ne kartą buvo skaičiuoti rusniškių svajonės išsipildymui reikalingi pinigai, o paskutinioji viešinta suma - estakada kainuotų 7 milijonus eurų.

„Niekai“, - skėstelėjo rankomis šalia išsiliejusių vandenų žurnalistų sutiktas inžinierius statybininkas Juozas. Jis, kaip ir daugelis klaipėdiečių ir šilutiškių, savaitgalį atvyko pasižvalgyti prie išsiliejusių vandenų. „Čia tikrai nereikia septynių milijonų eurų. Nebent kas nors norėtų dalį į kišenę įsidėti“, - sakė praeityje garsus šio krašto inžinierius.

„Vilniuje į stadiono statybas sukišo šimtus milijonų, tačiau jo taip ir nepastatė, viską išgrobstė. O čia vienos estakados nesugeba pastatyti. Pasakykite mums nors vieną civilizuotą valstybę, kurioje žmogus būtų paskutinėje vietoje“, - kalbėjo savaitgalį eilėje prie potvynio užlieto kelio besibūriuojantys žmonės.

„Nors mes gyvename Klaipėdoje, bet čia - mūsų tėviškė, todėl jei tik rusniškiai važiuos į Vilnių, prisijungsime ir mes. Negalima taip elgtis su žmonėmis, negalima palikti jų likimo valiai“, - sakė klaipėdiečių pora, laukianti eilės persikelti į Rusnę. Jie teigė kiekvieną savaitgalį važiuojantys į saloje esančią savo sodybą.

XXI amžius - ne viduramžiai

Nepaliaujamu srautu pirmyn atgal zujantys traktoriai su tralais, ant kurių perkeliamos mašinos į kitą krantą, rusniškiams dabar - vienintelis išsigelbėjimas.

Eismą prie potvynio zonos reguliuojantys Šilutės kelininkai pasakojo, kad traktoriais per dieną perkelia nuo 600 iki 800 mašinų.

„Savaitgalį - tai dar nieko. Bet darbo dienomis žmonės važiuoja į darbą, vaikai - į mokyklą. Ar valstybė akla, ar skaičiuoti nemoka? Nuo 7 ryto iki 10-os nakties dirba kelininkai, samdomi traktorininkai. Visa tai nemažai kainuoja. Jau seniai galėjo būti pastatytas tiltas, ir niekam galvos neskaudėtų“, - piktinosi kelininkai.

„Štai mirė žmogus, buvo laidotuvės. Įsivaizduokit, kiek problemų tie žmonės turėjo“, - kalbėjo eismą prie vandens reguliuojantys vyrai. Nors traktorių vairuojančiam Andriui tai - papildomas uždarbis, jo žodžiais, geriau jau Rusnė tokių bėdų neturėtų.

„Man gėda už Lietuvą. Gėda, kad jai nerūpi jos žmonės. Mūsų Rusnė - išskirtinė gyvenvietė, į kurią vasarą važiuoja žmonės ir iš visos Lietuvos, iš užsienio. Jums patinka pas mus, ar ne? Bet kai mums sunku, jums nusispjaut. Aš čia gyvenu ir matau, kaip iš Rusnės bėga žmonės. Jauni, su šeimom. Matau, kaip miestelis tuštėja. Mes mylime Rusnę ir šituos vandenis mylime, bet dabar - ne tie laikai, ne viduramžiai, kad visas miestelis būtų įkalintas vien dėl to, kad kažkokiems valdininkams atrodo, kad tai - ne pirmos būtinybės reikalas“, - kalbėjo Tadas.

Kelyje į Rusnę vanduo vėl pakilo

Savaitgalį kiek nuslūgęs vanduo krašto kelyje iš Šilutės į Rusnę sekmadienį vėl pradėjo kilti. Pirmadienį, kovo 6-osios rytą, vandens gylis virš kelio vėl siekė 25 cm. Lengvųjų transporto priemonių eismas toliau draudžiamas, jas kilnoja „Klaipėdos regiono kelių“ specialioji technika.

Visose Nemuną maitinančiose upėse per parą iki pirmadienio ryto vanduo kilo maždaug 5 cm. Todėl ir Nemunas Panemunėje per parą iki vakar ryto buvo pakilęs 6, ties Šilininkais - 5, o Rusnėje - 4 cm. Tad daugiau vandens plūstelėjo ir ant kelio į Rusnę.

Minijoje vanduo krenta, vakar jo lygis buvo 22 cm žemesnis nei užvakar.

Susiję straipsniai

Ukmergės naujienos