Aktualijos

Edit

Amount of short articles:

Amount of articles links:

You can order sections with dragging on list bellow:

  • Aktualijos
Išsaugoti
Atšaukti
Reset

Gamta

Aplinkosaugininkų taikiklyje – nelegaliai naikinami erelių lizdai

Image - Aplinkosaugininkų taikiklyje – nelegaliai naikinami erelių lizdai

Prienų aplinkosaugininkai nustatė neeilinį gamtos niokojimo atvejį – sunaikintas jūrinio erelio lizdas. Įtariama, kad jis išverstas tyčia, nes, kol privačiame miške lizdus suka reti paukščiai, miško savininkai negali gauti leidimo

Pirmadienis, 29 Gegužė Komentarai (0)

Gulbių skrydis

Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Image - Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Pagaliau ilgai lauktas susitikimas įvyko - ekspedicijos „Gulbių skrydis“ komanda šeštadienį apsilankė Nemuno deltoje, kur susitiko su Lietuvos mokslininkais, gamtosaugininkais ir vietos bendruomenės atstovais.Penktadienį Baltijos aplinkos forumo specialistai ir ornitologas

Ketvirtadienis, 3 Lapkritis Komentarai (0)

Nuomonės ir komentarai

Seimo narys R. Žemaitaitis siūlo panaikinti nedarbo išmokas arba piniginę socialinę paramą neblaivie

Image - Seimo narys R. Žemaitaitis siūlo panaikinti nedarbo išmokas arba piniginę socialinę paramą neblaivie

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis užregistravo du naujus įstatymo projektus - Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams

Antradienis, 29 Gruodis Komentarai (15)

Oficialūs pranešimai

Valstybės garantuojama pirminė teisinė pagalba – kas tai?

Image - Valstybės garantuojama pirminė teisinė pagalba – kas tai?

 Klausimas: Norėčiau gauti konsultaciją teisiniais klausimais, tačiau neturiu finansinių galimybių kreiptis į advokatus. Ar galima teisinę konsultaciją gauti

Ketvirtadienis, 14 Liepa Komentarai (1)

Politika

Opozicijos lyderė S.Tamašauskienė prasilenkė su etika

Image - Opozicijos lyderė S.Tamašauskienė prasilenkė su etika

Šilutės r. savivaldybės tarybos narės, konservatorės Sandros Tamašauskienės pasivaikščiojimas po Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centrą baigėsi jos nenaudai.Laikinai pareigas einanti centro direktorė Daiva Būdvytienė ir politikę po mokymo centrą

Trečiadienis, 17 Gegužė Komentarai (0)

Problema

Pričiupta vagilė teisinosi, kad stikliukus nuo kapo rinko... prisiminimui

Image - Pričiupta vagilė teisinosi, kad stikliukus nuo kapo rinko... prisiminimui

Prireikė net kelių dienų, kad gardamiškė atsigautų nuo kapinėse patirto šoko. Nuėjusi aplankyti savo artimųjų kapų, moteris pričiupo garbaus amžiaus vagilę, nuo gardamiškės sūnaus kapo semiančią brangią dekoraciją - mėlynus

Antradienis, 23 Gegužė Komentarai (0)

Savivaldybėje

Pradedami projekto „Parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai (II etapas)“ linijų įrengimo darbai

Image - Pradedami projekto „Parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai (II etapas)“ linijų įrengimo darbai

Pirmieji šviesolaidinių linijų klojimo darbai pradedami Anykščių, Jonavos, Kazlų Rūdos, Kretingos, Rokiškio, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose. Šiose vietovėse prie esamo šviesolaidinio tinklo bus prijungti 37 žemės ūkio sektoriaus objektai, klojamų

Pirmadienis, 29 Gegužė Komentarai (0)

Seniūnijose

Prie Vainuto bažnyčios sužaliuos jaunos liepaitės

Image - Prie Vainuto bažnyčios sužaliuos jaunos liepaitės

Vainutiškiai aplinkos tvarkymo talkas užbaigė gerokai po visuotinės talkos DAROM. Balandžio pabaigoje būrelis gyventojų talkino sodinant medelius prie savo miestelio

Penktadienis, 19 Gegužė Komentarai (0)

potvynis kelia_masinas4Trečią mėnesį Rusnę apsėmę vandenys slūgsta ir vėl kyla, o rusniškiai kyla lemiamai kovai - organizuoja piketą prie Seimo. Ta žinia visą savaitgalį buvo pritraukusi šalies žiniasklaidos dėmesį.

Rusniškiai jau gavo žodinį Vilniaus savivaldybės leidimą piketuoti ketvirtadienį nuo 11 iki 14 valandos ir kelionei į sostinę užsisakė pusšimčio vietų autobusą. Ji sulaukė ir ne vieno Vilniuje gyvenančio rusniškio pažado ateiti palaikyti saviškių.

Tą pačią dieną rusniškiai užsirašė į priėmimą pas premjerą Saulių Skvernelį, kuris pažadėjo duoti galutinį atsakymą - bus ar nebus Rusnės estakada.

 Rusniškiai nebemato gyvenimiškos perspektyvos

„Mūsų kantrybė jau išseko ir pažadai nusibodo. Norime sulaukti realių sprendimų“, - sako nuo nesibaigiančių vargų perkėloje pavargę bendruomenės „Rusnės sala“ žmonės.

Šiemet potvynis Rusnę nuo pasaulio atkirto jau tris kartus. Rusniškiai čia važiuojantiems svečiams vis kartoja viltį, kad ši banga jau bus paskutinė, bet jie gerai žino, kad potvynis Rusnės neaplenkė niekada, neaplenks ir ateityje.

Salos gyventojai jau bene pustrečio dešimtmečio svajoja apie estakadą, kuri apsaugotų juos nuo kelis kartus per metus užklumpančios bėdos. Kiek kartų jau buvo daryti techniniai projektai, rengti poveikio aplinkai vertinimai ir visokios vizualizacijos bei studijos, šiandien vargiai kas bepasakytų. Ilgainiui visi tie darbai tapo niekiniais, o besikeičiančios valdžios rengė naujus.

Apie visa tai rusniškiai kovo 3 dieną parašė šalies Prezidentei, Seimui, Vyriausybei ir rajono savivaldos vadovams išsiųstame kreipimesi.

Jie priminė pokyčių laukiantys jau trečią dešimtmetį. Per tą laiką, pasak bendruomenės „Rusnės sala“ narių, žmonių gyvenimas saloje nyksta, gyventojai išsikrausto, nes dėl kelis kartus per metus kylančių potvynių nebegali normaliai gyventi: pasiekti mokyklų ir darboviečių, reikalui esant - gydymo įstaigų. Traukiasi ir verslai, nes tiekėjai po kelis mėnesius per metus nebegali pasiekti salos. Iš Rusnės neišvežamos komunalinės atliekos, neužtikrinama sveikatos apsauga ir priešgaisrinė sauga.

Bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys sako, jog potvyniai Rusnėje dažnėja, jie darosi vis didesni, o sala nuo viso pasaulio kasmet atskiriama 2-3 mėnesiams.

„Turime savo poreikius: turime vaikus, darbus, galų gale sergame, yra mokslas, yra kultūrinis gyvenimas. Mes per visą šitą laiką esame izoliuojami. Sala, kurią mes kuriame, puoselėjame, pradeda nykti: mažėja gyventojų, žmonės išsikrausto. Aišku, kai kurie emigruoja, mažėja mūsų mokykla, klasės, matome, kad virstame kurortiniu kaimeliu. O kurortinis kaimelis naudingas tik tiems, kurie nori nusipirkti čia pigiai turto ir tik vasarai atvažiuoti“, - sakė jis.

Pasak R.Pilkšnio, šiuo metu Rusnėje registruota apie 1800 gyventojų, nuolat gyvena apie 1500-1600 žmonių.

„Nėra gyvenimo perspektyvos“ - savo rašte aukščiausiai šalies valdžiai reziumavo rusniškiai.

Jie akcentavo, jog per potvynio vandenis plaukiantys šimtai ir tūkstančiai mašinų labai teršia gamtą.  

Savojo rašto pabaigoje jie pareikalavo konkrečių atsakymų į konkretų klausimą: kada bus estakada?

Nežino, ar priims premjeras

Piketuoti dėl vis nepastatomos estakados susiruošusiems Rusnės gyventojams premjeras S.Skvernelis pažadėjo pateikti aiškų atsakymą, ar tokia estakada iš viso įmanoma.

„Tai yra amžinas klausimas, daug pažadų buvo. Dėl to aš nežadėsiu, aš tikrai įvertinsiu objektyviai, ar tai įmanoma padaryti. Ir bus pasakyta gyventojams, kad arba jūs nepuoselėkite iliuzijos - niekada nebus, arba jeigu pasakysime, kad ji bus, ji bus pastatyta“, - žurnalistams šeštadienį sakė ministras pirmininkas.

S.Skvernelis sakė manantis, jog reikėtų iš naujo įvertinti parengtą projektą, išsiaiškinti, ar nėra kitų būdų nei estakados statyba išspręsti rusniškių problemą.

Palaikyti važiuos ir klaipėdiečiai

Ne kartą buvo skaičiuoti rusniškių svajonės išsipildymui reikalingi pinigai, o paskutinioji viešinta suma - estakada kainuotų 7 milijonus eurų.

„Niekai“, - skėstelėjo rankomis šalia išsiliejusių vandenų žurnalistų sutiktas inžinierius statybininkas Juozas. Jis, kaip ir daugelis klaipėdiečių ir šilutiškių, savaitgalį atvyko pasižvalgyti prie išsiliejusių vandenų. „Čia tikrai nereikia septynių milijonų eurų. Nebent kas nors norėtų dalį į kišenę įsidėti“, - sakė praeityje garsus šio krašto inžinierius.

„Vilniuje į stadiono statybas sukišo šimtus milijonų, tačiau jo taip ir nepastatė, viską išgrobstė. O čia vienos estakados nesugeba pastatyti. Pasakykite mums nors vieną civilizuotą valstybę, kurioje žmogus būtų paskutinėje vietoje“, - kalbėjo savaitgalį eilėje prie potvynio užlieto kelio besibūriuojantys žmonės.

„Nors mes gyvename Klaipėdoje, bet čia - mūsų tėviškė, todėl jei tik rusniškiai važiuos į Vilnių, prisijungsime ir mes. Negalima taip elgtis su žmonėmis, negalima palikti jų likimo valiai“, - sakė klaipėdiečių pora, laukianti eilės persikelti į Rusnę. Jie teigė kiekvieną savaitgalį važiuojantys į saloje esančią savo sodybą.

XXI amžius - ne viduramžiai

Nepaliaujamu srautu pirmyn atgal zujantys traktoriai su tralais, ant kurių perkeliamos mašinos į kitą krantą, rusniškiams dabar - vienintelis išsigelbėjimas.

Eismą prie potvynio zonos reguliuojantys Šilutės kelininkai pasakojo, kad traktoriais per dieną perkelia nuo 600 iki 800 mašinų.

„Savaitgalį - tai dar nieko. Bet darbo dienomis žmonės važiuoja į darbą, vaikai - į mokyklą. Ar valstybė akla, ar skaičiuoti nemoka? Nuo 7 ryto iki 10-os nakties dirba kelininkai, samdomi traktorininkai. Visa tai nemažai kainuoja. Jau seniai galėjo būti pastatytas tiltas, ir niekam galvos neskaudėtų“, - piktinosi kelininkai.

„Štai mirė žmogus, buvo laidotuvės. Įsivaizduokit, kiek problemų tie žmonės turėjo“, - kalbėjo eismą prie vandens reguliuojantys vyrai. Nors traktorių vairuojančiam Andriui tai - papildomas uždarbis, jo žodžiais, geriau jau Rusnė tokių bėdų neturėtų.

„Man gėda už Lietuvą. Gėda, kad jai nerūpi jos žmonės. Mūsų Rusnė - išskirtinė gyvenvietė, į kurią vasarą važiuoja žmonės ir iš visos Lietuvos, iš užsienio. Jums patinka pas mus, ar ne? Bet kai mums sunku, jums nusispjaut. Aš čia gyvenu ir matau, kaip iš Rusnės bėga žmonės. Jauni, su šeimom. Matau, kaip miestelis tuštėja. Mes mylime Rusnę ir šituos vandenis mylime, bet dabar - ne tie laikai, ne viduramžiai, kad visas miestelis būtų įkalintas vien dėl to, kad kažkokiems valdininkams atrodo, kad tai - ne pirmos būtinybės reikalas“, - kalbėjo Tadas.

Kelyje į Rusnę vanduo vėl pakilo

Savaitgalį kiek nuslūgęs vanduo krašto kelyje iš Šilutės į Rusnę sekmadienį vėl pradėjo kilti. Pirmadienį, kovo 6-osios rytą, vandens gylis virš kelio vėl siekė 25 cm. Lengvųjų transporto priemonių eismas toliau draudžiamas, jas kilnoja „Klaipėdos regiono kelių“ specialioji technika.

Visose Nemuną maitinančiose upėse per parą iki pirmadienio ryto vanduo kilo maždaug 5 cm. Todėl ir Nemunas Panemunėje per parą iki vakar ryto buvo pakilęs 6, ties Šilininkais - 5, o Rusnėje - 4 cm. Tad daugiau vandens plūstelėjo ir ant kelio į Rusnę.

Minijoje vanduo krenta, vakar jo lygis buvo 22 cm žemesnis nei užvakar.

Susiję straipsniai

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Ukmergės naujienos