pilvo skausmasUžkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2016 m. Lietuvoje buvo užregistruota 550 žarnyno infekcinių ligų protrūkių. Tai 12,7 proc. daugiau nei 2015 m. (488 atv.).

Protrūkių metu ūmiomis žarnyno infekcinėmis ligomis sirgo 1459 žmonės, iš jų – 1005 (69,0 proc.) buvo gydomi ligoninėse. Iš viso praėjusiais metais buvo užregistruoti 22 224 susirgimai ūmiomis žarnyno infekcijomis. Pastaruosius dešimt metų Lietuvoje kasmet užregistruojama nuo 18 iki 22 tūkst. susirgimų ūmiomis žarnyno infekcijomis.
 
Apie 40 proc. 2016 m. tirtų protrūkių priežastimi buvo žarnyno infekcijas sukeliantys virusai – norovirusai ir rotavirusai, lengvai plintantys nuo žmogaus žmogui sąlyčio būdu per rankas, užkrėstus aplinkos daiktus, paviršius. Beveik 50 proc. protrūkių etiologija (ligos sukėlėjas) neišaiškinta ir tik 7 proc. (39 protrūkiai) protrūkių buvo sukelti Salmonella sukėlėjų.
 
Kaip ir kasmet didžiausia dalis (487 atv. – 88,5 proc.) protrūkių kilo šeimose. Šalies vaikų lopšeliuose darželiuose buvo užregistruoti 29 protrūkiai, mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose – 14 atvejų, 13 protrūkių – susiję su maisto tvarkymo įmonių veikla.
 
ULAC primena, kad šeiminiais protrūkiais yra vadinami protrūkių atvejai, kuriuose ta pačia užkrečiamąja liga per tam tikrą laiką suserga du ar daugiau vienos šeimos narių.
 
Vaikų ugdymo įstaigose ir šeimose virusinės infekcijos dažniausiai plito nuo žmogaus žmogui dėl rankų higienos stokos, nepakankamo patalpų aplinkos paviršių valymo, dezinfekcijos.
 
Salmoneliozės protrūkių, siejamų su maisto tvarkymo subjektų veikla, dažniausia priežastimi buvo vištų kiaušiniai, vištiena ir jų produktai. Papildomi rizikos veiksniai buvo nepakankamas maisto apdorojimas karščiu, netinkamas laikymas arba kryžminis užteršimas gamybos vietoje.
 
ULAC medikai atkreipia dėmesį, kad žarnyno infekcijų virusai dažniausiai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t.y. virusas išsiskiria su išmatomis ir patenka per burną su užterštu maistu, vandeniu ir sąlyčio būdu per užterštus aplinkos daiktus ir rankas. „Specifinių profilaktikos priemonių virusinėms žarnyno infekcijoms valdyti nėra. Svarbiausia – rankų higiena! Ligas sukeliantys mikroorganizmai žūsta kaitinami, o nuo rankų bei paviršių yra pašalinami vandeniu ir muilu“, - aiškino ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.
 
ŽARNYNO INFEKCIJŲ PROFILAKTIKA:

    kuo dažniau plauti rankas:
        prieš ir po valgio, prieš tvarkant maistą;
        pasinaudojus tualetu, pakeitus sauskelnes;
        po nosies pūtimo, kosėjimo, čiaudėjimo;
        po sąlyčio su gyvūnais/gyvūnų ekskrementais;
        po sąlyčio su užterštais aplinkos daiktais ir paviršiais, pvz., šiukšlių dėže, valymo šluostėmis ir kt.;
        prieš užsimaunant ir nusimovus apsaugines pirštines;
        po to, kai vaikai sugrįžta iš lauko;
        ryte atvykus į vaikų ugdymo įstaigą, prieš išvykstant namo;

    tinkamai valyti patalpas. Aplinkai valyti ir dezinfekuoti naudojamos šiluminės (karštas vanduo) ir cheminės priemonės (buitinės valymo arba dezinfekuojančios valymo priemonės). Valyti ir dezinfekuoti galima šiais būdais: virinant, skalbiant, plaunant, šluostant. Valgymo indams, patalpoms valyti / dezinfekuoti galima naudoti buitines priemones, pvz., šiltus muilo, geriamosios arba kalcinuotos sodos (20 g 1 litrui vandens) tirpalus arba dezinfekuojančias specialias indų, patalpų valymo arba dezinfekuojančias valymo priemones.

    saugiai tvarkyti maistą;

    vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju;

    susirgus pasilikti  keletą dienų namuose.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos