muzieju naktisJei Muziejų naktį nebuvote Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, būtinai ten suskubkite. Nors nebeišgirsite dvaro kambariuose ir menėse skambėjusios muzikos, dainų ir pasakojimų, bet dar pamatysite ypatingą parodą. Joje eksponuojami pasaulyje unikalaus kultūrinio reiškinio - Nidos dailininkų kolonijos - menininkų kūriniai, kuriuos savo privačioje kolekcijoje sukaupė klaipėdietis Aleksandras Popovas.

Parodos atidaryme dalyvavęs kolekcininkas teigė, kad gyvendami šiame nuostabiame krašte pasijusime tikrai laimingi, kai išsiaiškinsime, suprasime ir įvertinsime, kokius kultūrinius turtus paveldėjome iš šimtmečius čia gyvenusių ir kūrusių žmonių. Jis, kaupdamas Nidos kolonijos dailininkų kūrinius, turi svarbiausią tikslą - sugrąžinti į Lietuvą šį ypatingą meno lobyną.

Muziejų naktį Šilutės muziejininkai, pasikvietę Šilutės meno mokyklos mokinius ir mokytojus, folkloro ansamblio „Ramytė” narius bei Klaipėdos muzikinio teatro artistus, lankytojus džiugino ne tik dailės, bet ir istorijos, muzikos, folkloro, klasikinio vokalo atradimais.

Nidos dailininkų kolonija - pasaulinė vertybė

Šilutės H.Šojaus dvare lankytojus pasitiko dvariškių ir senųjų Šilutės gyventojų drabužiais vilkintys muziejininkai. Nuskambėjus medžioklės rago melodijai (atliko mokytojas Gražvydas Raila), muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė pakvietė susipažinti su kolekcininku A.Popovu ir dovana šilutiškiams: „Ši įstabi paroda seniai turėjo būti dvaro menėse”, - sakė ji.muzieju naktis_3

Daug metų jūrų kapitonu dirbęs A.Popovas prisipažino, kad jis, kaip ir daugelis kitų šilutiškių, šiame krašte yra atvykėlis. „Bet ši žemė taps sava iki širdies gelmių, kai mes kiekvienas pasistengsime prikelti šio krašto kultūrą, kurią sunaikino karai ir sovietmetis. Man pasisekė, kad per gyvenimą užsidirbau ir galiu gilintis į tapybos sritį. Kiti galbūt prikels Nemuną, laivininkystę, treti atsodins miškus, ąžuolynus. Tada visi suprasime, kad grąžindami šiai žemei jos istoriją ir kultūrą, sugrąžiname tą žemą sau, savo vaikams. Tada jaunimas liks gimtinėje, ant senųjų pamatų kurs naują gyvenimą”, - kalbėjo kolekcininkas.

Jis pabrėžė, kad apiplaukęs daugybę pasaulio šalių niekur nematė nuostabesnio krašto nei Nida. O net 100 metų (!) Nidoje gyvavusi vadinamoji dailininkų kolonija, meno žinovų teigimu, yra unikalus reiškinys pasaulio dailės istorijoje.

Nuo XIX a. antros pusės iki 1945-ųjų metų Nidoje egzistavusi dailininkų organizacija vienijo įvairius vokiečių ir lietuvių dailininkus, tapiusius Kuršių nerijos kraštovaizdį. Nida buvo vokiečių dailininkų, intelektualų pamėgta vasarojimo ir kūrybos vieta: tapytojai, fotografai, rašytojai, aktoriai, kompozitoriai Kuršių nerijoje rado ramybės salą, kūrybinio įkvėpimo šaltinį. Spingsint žibalinėms lempoms, menininkų globėjo H.Blode’s viešbučio „dailininkų verandoje” iki išnaktų būdavo diskutuojama aktualiais meno klausimais, skambėjo muzika ir poezija. Jie Nidą vadino „prūsiškąja Sachara”, „tapytojų rojumi”, „stebuklų žeme”.

1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, Kuršių nerija tapo įkvėpimo šaltiniu ir lietuvių menininkams, bet nenustojo buvusi ir vokiečių dailininkų traukos centras.

muzieju naktis_popovas_2A.Popovo teigimu, per 100 metų Nidos dailininkų kolonijoje kūrė apie 250 vokiečių ir kitų Europos šalių menininkų, taip pat apie 150 Lietuvos dailininkų. Tie 400 menininkų nutapė tūkstančius paveikslų, kurie pasklido po visą pasaulį. A.Popovas savo kolekcijoje turi apie 1300 kūrinių, kuriuos nupiešė 230 autorių!

Tik maža dalis paveikslų tilpo į H.Šojaus dvaro dvi menes. Tačiau kolekcininkas džiaugėsi, kad Šilutė išsaugojo tokį dvarą, muziejines vertybes ir plačiai vykdo istorinę bei kultūrinę misiją. A.Popovas apgailestavo, kad apie Nidos dailininkų kolonijos veiklą ir kūrybinio palikimo vertę Lietuva mažai žino. Todėl jis su bendraminčiais stengiasi rengti kuo daugiau parodų ir pristatymų (parodos nuolat eksponuojamos Klaipėdos P.Domšaičio galerijoje, Nacionaliniame  M.K.Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, Nacionaliniame dailės muziejuje Vilniuje), leidžia knygas apie Nidos kolonijos dailininkus.

Charizmatiškasis kolekcininkas savo pasakojimais apie dailininkus, jų kūrybą tarsi magnetas pritraukė ne tik vyresnių žiūrovų, bet ir į muziejų naktį atėjusių vaikų dėmesį - net dvylikamečiai telefonais filmavo parodos pristatymą.

Vaikai H.Šojaus kolekcijas apipynė muzika

Iš dailės parodos lankytojai pasuko į kitus H.Šojaus dvaro kambarius, kuriuose pamatė ekspozicijas apie dvarininko pomėgius: medžioklę, keliones, etnografiją ir kt. Apie įvairias muziejaus kolekcijas pasakojo muziejininkė Roma Šukienė, Meno mokyklos mokiniai ir mokytojai kiekvienai kolekcijai pritaikė muzikinius kūrinius: prie medžioklės trofėjų skambėjo medžioklės ragai, keliones iliustravo rytietiškos melodijos, atliekamos saksofonu, etnografijos kolekciją apgaubė kanklių muzika, svečių priėmimo menėse skambėjo pianinu atliekami kūriniai, styginių ansamblio, pučiamųjų instrumentų ir akordeono muzika.

Prie kafijos stalelio „Laimužės užkalbėjimus” pasakojo ir dainavo folkloro kolektyvas „Ramytė”. O įpusėjus 22-ai valandai teatralizuotą koncertinę programą „Pavojingi ryšiai” atliko viešnios iš Klaipėdos - mecosopranas Dalia Kužmarskytė, pianistė Inga Maknavičienė ir skaitovė Eglė Miškinytė.