95 mizgiriene_su_dukra_vienuoleNedaug Saugų seniūnijoje yra žmonių, perkopusių aštuoniasdešimt metų, o ką jau kalbėti apie dešimtą dešimtį įpusėjusius...

Gegužės 20-ąją Alkos kaimo gyventoja Juzefa Rupeikaitė - Mizgirienė sulaukė 95-ojo savo gimtadienio. Praėjusią savaitę jubiliatę sveikino vaikai, seniūnė Dalia Rudienė, socialinio darbo organizatorė Daiva Kazlauskienė ir moterų vokalinio ansamblio „Vakarė” vadovė Danguolė Žilionienė.

Sukaktuvininkė, trykštanti nuoširdumu, sutiko sveikintojus su žvalia šypsena ir grodama armonika.
Po sveikinimo kalbų, muzikinių sveikinimų ir linkėjimų, svečiai pakviesti prie stalo, pastatyto po žydinčiomis alyvomis, Juzefos sodyboje.

Vasarėjančiame sode, čiulbant paukščiams, dūzgiant bitėms ir maloniai glostant saulei, gurkšnojant kavą su Juzefos dukrų keptais saldumynais, kalbamės apie gyvenimą.

Šilalės rajono Upynos seniūnijos Eželiškių kaime gyvenusio Klemenso Rupeikos šeimoje gimė ir augo tik du vaikai - abi dukros. Viena iš jų - Juzefa. Tėvai mergaites leido į mokyklą. Juzefa prisimena, kaip mama, būdavo, pasisodina dukreles prie ratelio, pasakoja apie gyvenimą, mergaitiškas paslaptis.

Ištekėjo Juzefa labai jauna - nesulaukusi net aštuoniolikos. Kunigas net „šliūbo” nenorėjęs duoti...

Juzefos vyras buvęs devyniais metais už ją vyresnis. Geras, darbštus buvo, ją ir vaikus mylėjo. Susilaukė net vienuolikos vaikų, bet išgyveno ir užaugo tik penki. Prieš keletą metų vieną palaidojo. Dabar ja rūpinasi dvi dukros ir du sūnūs.

Savo šeiminį gyvenimą Juzefa kūrė Piktupėnuose, Kerkutviečiuose, Pempynėje, kol galiausiai, po karo, nusipirko savo sodybėlę Alkos kaime. Joje iki šiol ir gyvena. Jai amžius - ne našta, sugeba bulvių ir kitų daržovių pasisodinti ir gerą derlių užauginti.

Juzefa įsitikinusi, kad judėjimas, darbas sode ir darže - ilgaamžiškumo garantas. Ir dar tuoj pat primena, kad ir nuo Dievo valios priklauso, kiekvienam jis savo nuožiūra gyvenimo metelius skiria...

Juzefa sako esanti turtinga - turi 12 anūkų ir 21 proanūkį.95 mizgiriene_su_vaikais_ir_sveciais

Vaikai džiaugiasi, kad paveldėjo mamos darbštumą, gerumą, muzikalumą, meilę tėviškei ir žemei.

Solenizantės sūnus Kazimieras linkėjo mamai sulaukti šimtmečio, nepritrūkti sveikatos ir energijos, ir ateityje, kai jis atvažiuos, tikisi, kad mama su maršu, kaip visada, jį pasitiks. Juzefa tik išgirsta, kad sūnaus mašina kieman suka, tuoj už armonikos ir groja.

Sūnus Aleksas suabejojo, ar pavyks jam, broliui ir sesėms, sulaukti mamos amžiaus, bet mano, kad reikia svajoti ir tikėti, o mamai - nenustoti judėti, juokauti ir džiaugtis gyvenimu.

Dukra Angelė - arčiausiai mamos, tad ir bendrauja su ja daugiausia. Sekmadieniais abi į bažnyčią važiuoja.

Angelė linkėjo mamai senatvės be didesnių ligų ir traumų, o jei Dievas duos, tai ir šimtmečio sulaukti.

Jauniausioji Juzefos dukra Regina pasirinko vienuolės kelią. Savo gyvenimą paskyrė maldai, gyvena Pažaislio vienuolyne, o niūriuoju metų laiku, dažniausia žiemą, mamą pasisvečiuoti pasikviečia. Pasak Reginos, su metais jėgos silpsta, rankos ir kojos apsunksta, bet melstis žmogus visada gali, tai - stipriausia dvasios jėga. Ji linkėjo mamai, kad kuo ilgiau mamos rankos galėtų armoniką ir rožančių laikyti, o senatvė būtų šviesi ir dvasinga.

Kad ir kaip smagu būtų, bet viskas turi pabaigą. O pabaiga buvo tikrai įspūdinga: jubiliatė Juzefa paėmė armoniką, o visi jos vaikai - po švilpynę, atkartojančią paukščių balsus, ir šeimos orkestras sutartinai užgrojo nuotaikingą melodiją!



Ukmergės naujienos