Kuzminskiene90-metė Valerija Kuzminskienė iš Inkaklių (Švėkšnos seniūnija) nugyveno ilgus ir nelengvus metus, tačiau sunkumai neištrynė šypsenos nuo jos veido.

Šiandien ilgaamžė stengiasi turiningai išnaudoti savo laiką: daug skaito, dainuoja, iš atminties deklamuoja senovinius eilėraščius, o vaikų įkalbėta netgi nuvažiuoja į „Švyturio“ arenoje vykstančius koncertus.

Valerija stengiasi kuo mažiau vartoti cheminių vaistų. Vaikų padedama, prisirenka daug vaistažolių, kurias įvairiais būdais paruošia - susidėlioja į krūveles, dėžutes, o vėliau geria arbatas ar trina skaudamas vietas.
Augo didelėje šeimoje

Su 90-uoju jubiliejumi Valeriją Kuzminskienę sveikino Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, socialinio darbo organizatorė Neringa Andrijauskienė.

A.Šeputis padėkojo jai už užaugintus keturis vaikus, kurie gyvena ir dirba Lietuvoje, pasidžiaugė, kad Valerija taip puikiai atrodo ir tarp savo bendraamžių yra viena stipriausių Švėkšnos seniūnijos gyventojų.

Svečiams senolė pasakojo, kad ji gimė Putokšlių kaime, Tauragės rajone. Netoliese tos gražios vietovės yra Draudenio ežeras. Ilgaamžė kilusi iš labai didelės šeimos - jos tėvai susilaukė 12 vaikų, iš kurių 11 užaugo.

„Daug kas priklauso nuo tėvų“, - apie gyvenimą didelėje šeimynoje kalba moteris. Prisimena, kad jos tėvai buvo labai geri. Tėvelis buvo tarnautojas, dirbo pieninėje, o mama sukosi namuose, vaikus prižiūrėjo. Šeima vertėsi ūkiškai.

Valerija prisimena, kad jai smagu buvo mokytis, Sartininkų mokykloje ji baigė 4 skyrius. Dar ir dabar kartais pravažiuodama pro Sartininkus, akimis palydi pradinę mokyklą, kurioje mokėsi, - pasižiūri, ar ji tebestovi.

Du Valerijos broliai ir viena sesuo ragavo daugiau mokslų, o ji su kitais vaikais liko namuose. Nuo 12 metų pradėjo giedoti bažnyčios chore. „Ten mane išauklėjo, išmokau ir dainuoti, ir giedoti“, - šypteli ilgaamžė. Daina ją lydėjo visą gyvenimą.

Džiaugiasi vaikais

Gerų žodžių Valerija negaili ir savo vyrui, šviesaus atminimo Steponui. Ilgaamžė prisimena, kad susituokę jie pusantrų metų gyveno pas vyro tėvus Usėnuose. Gražiai su visais sutarė.

Vėliau pora gyveno kituose Šilutės rajono miesteliuose, kol galiausiai apsistojo Inkakliuose, kur ilgaamžė savo dienas leidžia ir dabar. Per gyvenimą Valerija dirbo įvairius darbus - ir parduotuvėje, ir fermoje.

Valerija ir Steponas sulaukė trijų dukterų ir sūnaus: Janinos, Reginos, Stepono ir Rasos. Šiandien močiutę džiugina 7 anūkai ir proanūkis Augustas.

„Jeigu visi tokius užaugintų, tai Lietuvoje bėdos nebūtų“, - sako močiutė.

O dukra Rasa čia pat atsako: „Jeigu tėvai geri, tai ir vaikai geri“. Mama vaikus visada skatino mokytis, užaugino dorais žmonėmis, tad jiems visiems smagu, kad visi gyvena Lietuvoje.

Valerijos vyras buvo tremtinys, grįžęs iš Sibiro buvo silpnos sveikatos. Našle Valerija tapo būdama 57 metų. Ji džiaugiasi, kad ir šiandien gerai sutaria su jauniausiu vyro broliu, jis su dviem sūnumis žadėjo atvažiuoti į jos 90 metų jubiliejaus šventę.

Mėgsta būti tarp žmonių

Šiuo metu Valerija mėgsta skaityti, dukra nespėja vežti knygų iš bibliotekos. „Pirma neturėdavau laiko skaityti, o dabar jau turiu. Juk dabar man jokių rūpesčių nebeliko“, - sako močiutė, kuriai patinka lietuvių klasika, knygos apie pokarį, partizanus.

Visą gyvenimą mėgusios dainuoti ilgaamžės atmintyje ir užrašuose išlikę daug senoviškų dainų žodžių, dar vaikystėje girdėtų. Prisimena, kad jos tėvelis turėjo tokią nuplėšytą knygą, kurioje buvo eilėraštis „Motinos širdis“. Valerija iki šiol niekur kitur jo nėra girdėjusi. Jį išmoko atmintai ir nesustodama 6 minutes gali deklamuoti.

Valerija mėgsta ir į svečius nueiti, aplanko seseris, brolį. Vaikų įkalbėta nuvažiuoja ir į koncertus. Paskutinį kartą Klaipėdos „Švyturio“ arenoje klausėsi Merūno atliekamų dainų, kiek anksčiau važiavo ir į V.Šiškausko koncertą.

„Juo daugiau žmonių, juo man smagiau. Smagu dar kur nuvažiuoti, tik kojelės nebeneša,“, - sako sunkiai vaikštanti senolė. Dukra pritaria mamai, kad kuo daugiau žmogus pamato, gauna naujų įspūdžių, tuo jam geriau, neužspaudžia savyje rūpesčių.

Geria raudonųjų dobilų arbatą

Valerija stengiasi kuo mažiau vartoti cheminių vaistų. Atminčiai stiprinti ji geria raudonųjų dobilų arbatą.

„Jūs neįsivaizduojate, kaip sunku šiais laikais rasti raudonųjų dobilų“, - sako sūnus Steponas.

Gal todėl - dėl raudonųjų dobilų arbatos - Valerija ir gali nesustodama senovinius eilėraščius deklamuoti?

Tačiau daug ką lemia ir genai. Ilgaamžės tėvai gražų amžių nugyveno, daugiau kaip 90 metų sulaukė ir jau mirusios trys V.Kuzminskienės seserys. „Mano seserys miršta iš eilės - taip, kaip gimė, pagal amžių“, - pastebi senolė.

Šiuo metu Valerija liko vyriausia iš penkių seserų. Turi dar vieną brolį, 16 metų jaunesnį.

Savaitės klausimas



Ar tenkina šiukšlių išvežimo paslauga?

Ukmergės naujienos