Jonas su_vainikuŠilutiškis Jonas Jasas prieš beveik 23 metus miesto centre atidarė parduotuvę „Jonaiva“, kuriai vėliau patys klientai „prilipdė“ dar vieną pavadinimą - „1000 smulkmenų“. Jono parduotuvėje rasi visko - nuo smulkios elektronikos prietaisų iki populiariųjų suktukų.

Joninėms artėjant, „Šilutės naujienos“ nutarė pakalbinti Joną - „Jonaivos“ savininką. O pokalbis su juo Jonų temą išvystė dar labiau.

Vaikystę Jonas Jasas praleido Skuode, esančiame 4 kilometrai nuo Latvijos pasienio, kur nuo seno Joninės švenčiamos kur kas labiau. Abu Jono seneliai, dėdė ir tėtis buvo Jonai.

Šiandien J.Jasas truputį gailisi, kad nepratęsė tradicijos ir Jono vardo nesuteikė nė vienam iš trijų savo sūnų. „Bet juk dabar neištaisysi“,- šypteli geros nuotaikos nestokojantis vyras.

Beje, Jonukais savo vaikus pavadina vis daugiau šilutiškių. Kadaise pamirštas, dabar šis vardas - vėl ant populiarumo bangos.

Laiškas Jonui sukeldavo spėlionių

„Abu mano seneliai ir dėdė, ir tėvas - visi buvo Jonai. Aš tą tradiciją nutraukiau, nes užauginau sūnus Kęstutį, Ričardą ir Paulių, bet Jono - nė vieno“, - pradedame pokalbį, susėdę tūkstančiais prekių nukrautame „Jonaivos“ sandėlyje.

Jonas pripažįsta, kad vaikystėje ir paauglystėje iš kartos į kartą perduodamas giminės vardas sukeldavo tam tikrų nepatogumų. Kai į namus ateidavo laiškas, namiškiams tekdavo spėlioti, kuriam Jonui jis skirtas - tėvui ar sūnui.

Būdavo, kad ir vaikai mokykloje ar kieme prasivardžiuodavo - šaukdavo Jonu Ponu Kapitonu. Dabar šie atsiminimai J.Jasui sukelia tik šypseną, savo vardu jis patenkintas.

„Vardas kaip vardas, geras“, - sako Jonas ir čia pat pavardina keletą vardų, kuriais nenorėtų vadintis. Bet iškart priduria, kad visi vardai yra savotiškai gražūs, kad ir kaip keistai beskambėtų. Juk ne vardas žmogų atskleidžia, o žmogus vardą puošia.

Jonas prisimena, kad su kažkuo ginčijosi dėl vieno vardo. Jo pašnekovui tas vardas patiko, o jam - ne, nes pažinojo nemalonų žmogų, turintį šį vardą.

„Kokį žmogų pažįsti, su tuo vardas ir asocijuojasi“, - teigia J.Jasas.

Švenčia nuo vaikystės

Jonas užaugo Skuode, netoli Latvijos pasienio. Nuo senų laikų Joninės Latvijoje buvo švenčiamos kur kas labiau nei Lietuvoje. Tad ir Jonas, dar vaikas būdamas, kartu su draugais užkurdavo didžiulius laužus.

Jonines šilutiškis švenčia ir dabar - ir darbe, ir namuose. Per daugelį metų su parduotuvės kaimynais susiklostė graži tradicija Jonines paminėti parduotuvės „1000 smulkmenų“ kiemelyje.Jonas Jasas_prie_Jonaivos

„Už parduotuvės užsikurdavome šašlykinę. Galbūt ir šiandien pasėdėsime kaimyniškai. Ir į namus ateina draugų, kartais uždeda ąžuolų vainiką“, - pasakoja verslininkas.

Joninių proga nerengia, pasak jo, baliaus, tiesiog būna ramus pasėdėjimas su draugais, artimaisiais, prisimenant senąsias tradicijas.

Praėjus keturioms dienoms po Joninių, birželio 28-ąją, Jonas švenčia gimtadienį, tačiau šių švenčių nesuplaka į vieną. „Joninės yra Joninės, o gimtadienis yra gimtadienis“, - sako jis.

Jonas prisimena, kad kai buvo mažas, niekaip negalėjo suprasti, kodėl Joninės švenčiamos anksčiau nei jo gimtadienis. Savo klausimais jis mamą vesdavo iš kantrybės, mat buvo įsitikinęs, kad jo gimtadienis turėtų būti birželio 24-ąją, o Joninės - 28-ąją dieną.

„Kaip mano vardas galėjo gimti anksčiau nei aš? Pirma turėjau gimti aš, o po to mano vardas“, - samprotaudavo penkiametis.
Mama vis bandydavo jam išaiškinti, o Jonukui niekaip nepavykdavo to perprasti.

Įmonę norėjo pavadinti kitaip

J.Jaso įkurtos įmonės „Jonaiva“ pavadinimas sudarytas iš dviejų vardo - Jono ir jo žmonos Vaivos, kuri nuo pat pradžių lydi vyrą versle.

„Šį pavadinimą veikiau lėmė aplinkybės, nei mano paties valia“, - sako „Jonaivos“ savininkas.

Jis pasakojo, kad tais laikais, kai atidarė parduotuvę (maždaug 1994-aisiais), reikėjo įmonės pavadinimą užpatentuoti. Vyras turėjo sugalvojęs kelis variantus, kaip galėtų vadintis jo įmonė. Patiko pavadinimai „Šiloja“ ir „Jova“. Tačiau nuvažiavus į Patentų biurą Vilniuje paaiškėjo, kad taip pavadintos įmonės jau yra.

„Išėjau, atsisėdau į mašiną ir pradėjau galvoti, negi į Vilnių antrą kartą važiuosi dėl pavadinimo. Dėliojau, dėliojau ir sudėliojau „Jonaivą“, - prisimena verslininkas.

Daugiau kaip trejus metus jam pačiam šis pavadinimas „nelipo“ - nepatiko. Vėliau  priprato ir labai su juo susigyveno. „O kaip nepriprasi, juk rugpjūčio pabaigoje bus 23 metai, kai „Jonaiva“ egzistuoja. Manau, ne visi, bet daugiau kaip 90 proc. šilutiškių tikrai žino šią parduotuvę“, - sako Jonas.

Jis prisimena ir verslo pradžią. Išsinuomavęs Šilutės centre esančias patalpas, Jonas pradėjo prekiauti indais, ūkinėmis prekėmis, buitine chemija. Vėliau prekių asortimentas palaipsniui keitėsi - vienos prekės išstūmė kitas, nes verslininkas vežė tokias prekes, kurių teiravosi klientai. Pavyzdžiui, kažkada parduotuvėje prekiavo daugiau kaip 30 rūšių skalbimo milteliais, bet kai ši paklausa išnyko, verslininkas rado kitą nišą - pradėjo prekiauti smulkiąja elektronika.

„Turbūt, esame vieninteliai Šilutėje, prekiaujantys tokiais dalykais“, - sako verslininkas, o kartu pripažįsta, kad tai - juodas darbas. Anot jo, smulkių elektronikos prekių parduotuvėje laikyti nėra prasmės, nes tų prekių - tūkstančiai. Elektronikos detales jis parveža pagal klientų pageidavimus.

„Jeigu žmogui reikia kokios nors detalės, tai važiuodamas į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą parvežu būtent tokią“, - sako jis.
Kartu jis džiaugiasi, kad didesni prekybos centrai tokiomis smulkiomis prekių paieškomis neužsiima.

Jono vardas grįžta prie populiariųjų

Vardas Jonas pirmą kartą buvo paminėtas Biblijoje. Hebrajų kalboje (senovės žydų) jis reiškia „Jahvės (Dievo) išklausytas, palaimintas“. Moteriškoji šio vardo forma Lietuvoje yra Janina, Jonė.

Šiandien Lietuvoje dauguma Jonų ir Janinų yra vyresnio amžiaus, nedaug Jonų yra tarp dvidešimtmečių ar trisdešimtmečių.

Dar prieš trejus metus „Šilutės naujienose“ Jono vardą minėjome kaip retą mūsų krašte ir tarp naujagimių. Tačiau dabar situacija kitokia. 2016-aisiais Jonas įsiveržė į populiarių vardų gretas.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos