sveksnos paminklas_signatarui_sauliuiAntradienį Šilutėje surengtas Švėkšnos centre numatyto pastatyti paminklo 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės signatarui Kazimierui Steponui Šauliui, kilusiam iš Stemplių kaimo (netoli Švėkš- nos), viešas projekto svarstymas.

Jame dalyvavo dvi švėkšniškės, aktyvios kultūrininkės Ona Norkutė ir  Violeta Astrauskienė. Jos išsakė savo ir kitų švėkšniškių abejones dėl  būsimo paminklo.

Pirmiausia švėkšniškius nustebino tai, kad susirinkimas apie projekto svarstymą organizuojamas Šilutėje! Savivaldybės vyriausiasis architektas Edmundas Benetis paaiškino, kad todėl, jog Šilutės r. savivaldybė organizuoja paminklo statymą, ir priminė, kad prieš tai pora susitikimų vyko Švėkšnoje...

Švėkšniškių atstovės Šilutėje buvo išklausytos. Jos savo raštą įteikė projekto rengėjui architektui Gintarui Čičiurkai.
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras  Bičkauskas sureagavo į moterų pastebėjimą dėl „amžinosios pelkės“ pagrindinėje Švėkšnos aikštėje ir siūlė, tvarkant būsimo paminklo skverą, išspręsti ir šią problemą.
Savo pasiūlymus dėl suoliukų skverelyje pateikė ir šilutiškis architektas Egidijus Vidrinskas.

Visa kita, kas jaudina ir daugelį švėkšniškių, kurie baiminasi reikšti nuomonę viešai, O.Norkutė ir V.Astrauskienė surašė į šį viešą laišką:

- Esame ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir Švėkšnos bendruomenės dalis, kuri neabejinga visam tam, kas išsaugota ir kas kuriama.

Švėkšnos miestelis garsėja įspūdingo grožio dvibokšte, raudonų plytų bažnyčia, XIX a. įkurtu grafų Pliaterių parku, Genovaitės vila, tvenkiniais ir skulptūromis, urbanistine aikšte, arkiniu viaduku ir dar daug kuo. Ne kiekviena Lietuvos vietovė gali didžiuotis tokia gausa istorinių objektų ir vardų.

Švėkšniškiams dažnas ir įprastas reiškinys - vis nauji paminklai ir paminklėliai.

Kaip žinia, Švėkšna yra gausiai lankoma turistinė vietovė. Atvyksta architektūros bei urbanistikos profesionalų. Ne kartą teko girdėti šių žmonių pastabas, nuostabą ir klausimą, kodėl neieškoma urbanistinės, architektūrinės - meninės koncepcijos?

Eilinis Švėkšnos pilietis atsakyti į šį klausimą nepajėgus...

Švėkšniškiai revoliucijos nesukels, tyliai pabambės nuleidę galvas ir savo nuomonės neišdrįs pareikšti garsiai. Ar rasite laiko ir noro išklausyti ir įsiklausyti? Ar prisiimsite atsakomybę?

Nerimą kelia keli aspektai.

Kodėl Šilutėje, o ne Švėkšnoje organizuojamas paminklo projektinio pasiūlymo svarstymas?!

Kodėl statomas paminklas tik vienam Nepriklausomybės Akto signatarui?   Abu Nepriklausomybės akto signatarai Šauliai - Kazimieras Steponas ir Jurgis - bendražygiai, vienodai brangūs švėkšniškiams, abu gyveno panašiu atstumu nuo Švėkšnos, tik skirtingose pusėse (J.Šaulys gimė Balsėnuose). Pastačius paminklą vienam, antrasis lyg ir pastumiamas į šoną, o jie turėtų stovėti greta, kaip ir gyvenime buvo vienas kitam atrama. Abu Šauliai bendravo ne tik Lietuvoje, Palangos gimnazijoje, visuose Lietuvos reikaluose, bet ir Šveicarijoje.

Negražiai pasielgta ir su Švėkšnos aikšteje stovėjusiu atminimo koplytstulpiu knygnešiams (aut. V.Bliūdžius). Priminsime, kad Jurgis Steponas Šaulys yra įrašytas į knygnešių sąrašus, nes kovojo už lietuvišką žodį. Paminklo nukėlimu lyg ir sumenkinama Knygnešystė ir pagarba knygnešiams.

Ar verta statyti paminklą Nepriklausomybės signatarui skverelyje, kurį supa „amžinoji pelkė“? Palijus ar nutirpus sniegui, skverelis nuo neatmenamų laikų patvinsta. Gal pirmiausia reikėtų pagalvoti, kaip tai sutvarkyti?

Nupjovus vieną medį skverelyje, kuris galbūt trukdė būsimam paminklui, atsivėrė gana slogus vaizdas į prekybos savininkų sandėlius. Manytume, kad kraštovaizdžio architektai turėtų rimtai pasukti galvas ir tinkamai sutvarkyti visą miestelio urbanistinę aikštę, nuo ambulatorijos iki sinagogos. Švėkšniškių žodžiais tariant, Švėkšnos centre ir taip pristatyta visokių „baibokų“.

Neneigiame šio paminklo statymo svarbos, bet... palikti ar statyti, griauti, perkelti ar rasti kt. sprendimą. Išeitis visada yra.

Jeigu turime pinigų ir norime statyti paminklą netvarkingoje aikštėje, gal geriau įsteikime Stepono Kazimiero Šaulio vardo stipendiją gabiam studentui, siekiančiam, bet dėl materialinių sąlygų negalinčiam susimokėti už mokslą. Tai bus pats didžiausias paminklas signatarui - toks mūsų pasiūlymas.

Kitais metais (2018 m.) minėsime dabartinę Švėkšnos bažnyčią pastačiusio  klebono, prelato Juliaus Maciejausko, labiausiai nusipelniusio žmogaus, kūrusio dvasinę ir materialiąją Švėkšnos gerovę, 150 metų sukaktį. Ar statysime jam paminklą? Kur jį statysime? Ar nebūtų prasminga ir gražu sutvarkyti apleistą jo vardu pavadintą gatvę Švėkšnoje? Gatvėje vis „dygstantys“ akmenys tiesiog prašosi paminklo... Sutvarkę J.Maciejausko gatvę, padarytume ją paminkline gatve, traukiančia ne tik švėkšniškių, bet ir atvykstančiųjų žvilgsnius. Taip įprasmintume pagarbą šiai neeilinei asmenybei, gyvenusiai dėl švėkšniškių ir Švėkšnos, dėl Lietuvos, padėjusiai ir signatarui Kazimierui Steponui Šauliui, gyvenusiam Šveicarijoje.

Švėkšnoje kuriamos kuo geresnės sąlygos paminklams. Pavyzdžiui, dėl vieno paminklo autobusų stotelė pastatyta arti perėjos. Autobusas ant perėjos negali sustoti, todėl keleiviai turi keletą metrų vytis autobusą.

Kodėl pirmiausia tiesiami takai ir šaligatviai prie paminklų, o ne žmonėms? Kodėl stengiamasi apšviesti skulptūras, pastatus, o ne gatves ir šaligatvius, kuriais vaikšto žmonės, pagyvenę ir jauni, neįgalūs ir t.t.

Tokia daugelio švėkšniškių nuomonė, kurios nedrįstama pasakyti viešai.

Signatarai Kazimieras Steponas Šaulys ir Jurgis Šaulys bei skulptoriaus A.Sakalausko kūrinys nusipelno gražesnės bei tvarkingesnės aplinkos.

Po antradienio diskusijos Šilutėje aišku tik viena - paminklo statymo darbai įsibėgėję ir jis bus pastatytas.

Ukmergės naujienos