psichologe Ugne_1Kuomet dalis sparnus dar tik skleidžiančio jaunimo neslėpdami dėsto, jog vos baigę mokyklą maus laimės ieškoti į užsienius, ieškome tokių, kurie save realizuoti sugebėjo gimtinėje.

Ugnė Marija BŪDVYTYTĖ - jauna psichologė, netrukus baigsianti jau antrąsias magistro studijas, šiuo metu dirbanti dviejose įstaigose ir nedejuojanti nei dėl atlyginimo, nei dėl gyvenimo Lietuvoje sąlygų, yra tas malonus atradimas.

Su šia jauna moterimi susitinkame ką tik duris atvėrusiuose Bendruomeniniuose šeimos namuose Žemaičių Naumiestyje ir kalbamės apie dar mokyklos suole „užkabinusią“ profesiją ir jauno žmogaus galimybes įsitvirtinti gimtinėje.

Reikia nuolat tobulėti

Ugnė - šilutiškė nuo gimimo, čia augusi, čia ir Pirmąją gimnaziją baigusi. Ji pasakoja, jog dar besimokant gimnazijoje teko pabendrauti su psichologe, buvo ir psichologijos pamokos, ir tas bendravimas iš karto „užkabino“.

„Labai greit supratau, kad tai - man: kad tai labai įdomus mokslas, darbas su žmonėmis. ir be galo reikalinga profesija, kuria galima padėti daugeliui žmonių“, - sako Ugnė.

Baigusi gimnaziją šilutiškė įstojo į Klaipėdos universitetą, čia baigė bakalauro, vėliau - magistrantūros studijas.

Pirmoji Ugnės darbovietė buvo irgi mūsų rajone, Juknaičių seniūnijos Gurgždžių kaime įsikūrusiame reabilitacijos centre „Taikos kelias“. Čia sveiksta ir į gyvenimą sugrįžti ruošiasi įvairių priklausomybių turintys žmonės. Jauna psichologė Ugnė džiaugiasi, kad jai lengvai pavyko rasti bendrą kalbą su šiais žmonėmis, kad jie buvo atviri su ja.

„Tai suaugę, jau savo ligas suvokę, sąmoningai kitą kelią pasirinkę, ir todėl motyvuoti žmonės. Dėl to su jais buvo lengva dirbti, jie noriai ėjo į pokalbius su manimi ir priėmė pagalbą“, - prisimena Ugnė.

Čia dirbdama jauna specialistė nutarė, kad jai dar yra kur tobulėti, ir pernai įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą - antrąsias magistrantūros studijas, ir pasirinko sveikatos psichologiją. psichologe Ugne_3

„Manau, kad šiame darbe negalima sustoti. Reikia nuolat tobulėti, reikia semtis naujų žinių, nes ir gyvenimas, ir mokslo žinios nestovi vietoje, jos visą laiką atsinaujina“, - savo sprendimą mokytis toliau komentuoja jauna specialistė. Tad dabar kas antrą savaitgalį ji važinėja į mokslus Kaune.

Problemų sprendimo ieško tik sveikos psichikos žmonės

Visai kitokia patirtis, nei pirmojoje darbovietėje, jos laukė, kuomet pradėjo dirbti Saugų vaikų globos namuose. Tebedirba iki šiol, ir sako, kad ir vaikai maloniai stebina. Jie taip pat noriai žengia į psichologės kabinetą, nereti atvejai, kai net susiginčija, kuriam dabar eilė ten žengti.

Tačiau Ugnei nėra paslaptis, kad nemenka mūsų visuomenės dalis į psichologinę pagalbą žvelgia su tam tikra neigiama nuostata. „Ko man ten?.. Ar aš koks psichinis ligonis?.. Man gėda...“, - deja, bet tokie pasisakymai dar nereti, ir juos atsigirsti tenka ir psichologijos specialistei.

Šia prasme mūsų tautiečiai dar yra gerokai atsilikę nuo užsienio gyventojų, kur psichologo pagalba pradėta vertinti dar prieš kelis dešimtmečius.

Ugnė stengiasi padrąsinti negatyviai mąstančius tautiečius, skiepyti jiems modernesnį ir pozityvesnį požiūrį į elgesio motyvus ir sielos ligas nagrinėjančią ir gydančią mokslo sritį. Anot jos, atėjimas pas psichologą priešingai - kaip tik rodo itin sveiką žmogaus mąstymą, gilų protą, ir jo galėjimą ir norą spręsti problemas, keisti savo gyvenimą.

Ugnė džiaugiasi, kad ir vos porą mėnesių veikiančiuose Bendruomeniniuose šeimos namuose jau sulaukė daug pasitarti norinčių žmonių. Ir ne tik naumiestiškių - jie atvyko ir iš kitų seniūnijų. 

„Ateina tie, kas turi įvairių gyvenimiškų problemų: tarpusavio santykių problemų turinčios jaunos poros, vaikus auginančios šeimos, ligų ar kitokių asmeninių išgyvenimų prislėgti žmonės. Ir smagu, kad jų vis daugėja“, - sako Ugnė.

Anot jos, konsultacijų kiekvienu atveju reikia skirtingai, priklausomai nuo žmogaus ir nuo jo problemos, bet gerai yra su žmogumi susitikti bent jau 10 kartų.  

O išleisdama žmogų iš savo kabineto Ugnė neužmiršta kiekvienam jų padėkoti už tai, kad jie dalijasi savo išgyvenimais.

Išvykimo į užsienį neplanuoja

Niekam ne paslaptis, kad pastaruoju metu psichologų labai trūksta rajono mokyklose ir gimnazijose. Kodėl taip - negi tiek mažai jaunų žmonių renkasi šią profesiją?

Ugnė sako, jog psichologiją norinčių studijuoti netrūksta, bet nemažai baigiančiųjų studijas lieka dirbti didžiuosiuose šalies miestuose. Be to, psichologų vis dažniau ieško ir atskiros įmonės ir įstaigos, tad šių specialistų poreikis auga sulig kiekvienais metais. Pagaliau, privačią praktiką įsteigę psichologai gauna žymiai didesnes pajamas, todėl dažnas ir renkasi tokią galimybę.

Ugnė sako šiuo metu neplanuojanti nei išvykimo iš Lietuvos, nei iš Šilutės. „Jau supratau, kad norint ir atsakingai dirbant ir čia galima rasti galimybių dirbti už pakankamai padorų atlygį. Jau nekalbant apie tai, jog labai teisingas yra posakis, kad „namuose ir sienos padeda“, - sako ji.

Ukmergės naujienos