Left Bottom vmi

Archyvas

SKESTA DERLIUS_2Kur pažvelgsi - tyvuliuoja... Tai - ne apie marių ar jūros platybes, bet apie bulvienojus ir grūdinėmis kultūromis užsėtus Pamario laukus... Ūkininkai į juos neįvažiuoja ne tik derliaus nuimti, bet ir ruošti žemę kitiems metams. O ir tie, kurie spėjo ją paruošti ir užsėti, irgi nesidžiaugia, anot kai kurių, „tuose pasėliuose jau gulbės plaukioja, todėl javams bus „labanaktis“...

Kiek nuostolių patyrė Pamario krašto ūkininkai, kol kas nesuskaičiuota, o kai kurie jų tikina nė neskaičiuosią, nes nuotaika galutinai sugestų.

Bet žemdirbiai laukiami seniūnijose, kur gali parašyti prašymus kompensuoti gamtos padarytą žalą savo ūkiams.

Nuostolių neskaičiuoja ir kompensavimu netiki

Rusniškis Gediminas Antanavičius kartu su tėvu dirba apie 11 hektarų žemės: augina 5 hektarus daržovių, likusiuose - grūdines kultūras. Vyras pasakoja, jog gal pavyks nuimti kokį 20 procentų kopūstų, morkų ir bulvių derliaus. Visa kita jau nuskendo.skesta laukai_2

Rusniškis sako, jog šiemet sodino daugiausia vėlyvąsias bulves, jei būtų sodinęs ankstyvąsias, gal jos dar būtų spėjusios subręsti iki liūčių. Dabar net jei nustotų lyti, dar reikėtų laukti bent savaitę, kad technika galėtų įvažiuoti į laukus. Dabar ją grūsti į bulvienojus, anot rusniškio, būtų „katastrofa ir technikos laužymas“.

Grūdinių kultūrų rusniškiui pavyko nuimti gal du trečdalius. Bet jis nėra tikras, kad tie grūdai laikysis, nes jie - permirkę. „Kaip bus - taip, kas netiks parduoti, gyvuliams sušersime“, - sako Gediminas.

Klausiamas apie patirtus nuostolius jis tik nusijuokia: „Neskaičiuoju, nes jei pradėčiau skaičiuoti, nuotaika galutinai sugestų“.

Dar labiau G.Antanavičių prajuokina klausimas, ar jis tiki, jog valdžia kompensuos žemdirbių patirtus nuostolius. „Netikiu 95-iais procentais“, - atsako.

Šiemetinis derlius paskendo, kitų metų išmirks

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas sako, kad jokių optimizmą keliančių žinių iš Vyriausybės nėra. Anot pašnekovo, kol Vyriausybė negaus „palaiminimo“ iš Europos Komisijos (EK), tol nebus sudarytos komisijos, kurios turėtų vertinti ūkininkų patirtus nuostolius. Pirmadienį pasikalbėjęs su LŪS pirmininku Jonu Talmantu K.Andrijauskas sužinojo tik tiek, kad ūkininkams duoti nurodymai fiksuoti situaciją savo laukuose. Bet ar iš to bus realios naudos, dar neaišku.

LŪS Šilutės skyriaus pirmininkas žino, kad laukuose liko nemažai vasarinių grūdinių kultūrų derliaus. Anot jo, jei pavasaris šiemet būtų taip nevėlavęs, vasarinės kultūros būtų anksčiau subrendusios. Dabar gi dėl šalto pavasario kviečiai tik apie rugsėjo vidurį subrendo, o rugsėjį jokie kombainai į laukus jau nebeįvažiavo. Per tą vieną šiltesnę rugsėjo savaitę viso derliaus ūkininkai niekaip nesuspėjo nuimti.

„Kai kurie tą sausesnę savaitę suskubo dirvas žieminiams javams ruošti ir juos sėti. Bet šiandien jie graužiasi nagus, nes mato, kad pastarųjų savaičių liūtys paskandino ištisus laukus, tad žiemkenčiai tiesiog išmirks“, - pasakojo K.Andrijauskas.

SKESTA DERLIUS_4LŪS nariams kelia pyktį valdininkai, nuolat raginantys žemdirbius drausti pasėlius. K.Andrijauskas primena vienintelės pasėlius draudžiančios Vokietijos bendrovės „Vereinigte Hagel“ filialo Lietuvoje „VH Lietuva“ direktoriaus Algimanto Navicko žodžius, kad apsidrausti žemdirbiai gali tik nuo tokio lietaus, kuris pasėlius išguldo, išlaužo. Bala virtęs kviečių laukas - nedraudiminis įvykis.

„Mes draudžiame nuo liūčių, tačiau laukuose stovintis vanduo nėra draudžiama rizika. Draudžiame nuo derliaus praradimo, kai kažkas atsitinka pačiam augalui: jis gali būti nulenktas, nulaužtas... Jei laukuose tiesiog stovi vanduo, tai nėra mūsų draudimo objektas“, - yra sakęs draudikų vadovas.

Ūkininkai turi kreiptis į seniūnijas

Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis informavo, jog iš rajone deklaruotų daugiau nei 3000 ha grikių nukulti ūkininkams pavyko vos apie 600 ha, t.y. 15-20 proc.

Rugsėjo 25 dienos duomenimis, rajone buvo nuimta vos apie pusę visų daržovių (tarp jų - ir bulvių) derliaus, apie 50 proc. pupų. Laukuose buvo likę 40 proc. avižų, 30 proc. rapsų ir kviečių, 20 proc. žirnių, dešimtadalis rugių ir miežių derliaus. Kukurūzai tuo metu iš viso nebuvo pradėti doroti, nes jie galutinai subręsta tik spalį. Tačiau P.Budvytis neabejoja, kad dabar dauguma šią kultūrą auginančių ūkininkų į laukus su technika jau nebeįvažiuos.

Visgi tikslesni duomenys bus aiškūs tik lapkritį, kai informaciją apie situaciją savo ūkiuose pateiks visi žemdirbiai.

Antradienį P.Budvytis susikvietė seniūnijų žemės ūkio specialistus. Jie supažindinti, kad jau turi pradėti informuoti ūkininkus, jog tie, kurie patyrė nuostolių, iki spalio 30 dienos turi kreiptis į seniūnijas ir parašyti prašymus dėl padarytos žalos savo žemės ūkio kultūroms kompensavimo. Tokius prašymus priims ir Savivaldybės Kaimo reikalų skyrius.

P.Budvytis priminė, kad Savivaldybėje dar 2007-aisiais buvo sudaryta komisija, kuri vertina žemės ūkiui padarytą žalą. Ši komisija darbą pradės tada, kai bus surinkti duomenys iš ūkininkų, jeigu, žinoma, bus skirtas finansavimas tiems nuostoliams atlyginti.

Pasak P.Budvyčio, ministerija nurodė rinkti duomenis apie žuvusius grūdinių kultūrų pasėlių ir daržovių plotus, tačiau metodika, kaip reikėtų skaičiuoti patirtus nuostolius, dar nepasiūlyta.

„Agromanija“ suspėjo

Tačiau ne visi žemdirbiai koneveikia šiemetinį rudenį, radome ir tokių, kurie didelių nuostolių nepatyrė.

Juknaičiuose įsikūrusios žemės ūkio bendrovės „Agromanija“ pirmininkas Zigmas Misiukonis pasakojo, jog bendrovė suspėjo nuimti visą šiemetinį derlių. O turėjo nemažai - iš viso 537 ha pasėlių. Po 100 ir daugiau hektarų buvo apsėta rapsais, žirniais, kviečiais ir žieminiais kviečiais, subrendo apie 40 ha kvietrugių.

„Per tą saulėtą rugsėjo savaitę paskutinius 50 hektarų nukūlėme. Visada stengiamės anksčiau pradėti derliaus dorojimo darbus, visada tam samdome ir papildomos technikos. Tokia praktika pasiteisina“, - sakė Z.Misiukonis.
Ši bendrovė jau pasėjo 100 ha žieminių rapsų, apie 70 ha kvietrugių, dar apie 150 ha žieminių kviečių. Tiesa, dabar pirmininkas mato, kad išliks ne visi pasėliai, nes žemesnėse vietose jau dabar, anot jo, plaukioja gulbės. „Tiems bus „labanaktis“, - konstatuoja kitų metų nuostolius Z.Misiukonis.

Padėtis žemės ūkyje - kritinė

„Laukai skęsta, skęsta rūsiai, ūkininkai šaukiasi pagalbos. Blogiausia ūkininkams - į laukus neįvažiuoja, laukai plaukia, nesuvežtas šienas“, - BNS sakė Šilutės rajono administracijos direktorius Sigitas Šeputis. Anot jo, ūkininkams, gaunantiems ES paramą, paskelbta ekstremalioji situacija leis pateikti oficialų pasiteisinimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, dėl ko jie nespėja atlikti įsipareigotų darbų, ir leis išsaugoti išmokas, taip pat palengvins situaciją bendraujant su draudikais.

Pasak S.Šepučio, dažniausiai ekstremalioji situacija rajone skelbiama išsiliejus atlydžio potvyniams. Dėl lietaus pastarąjį kartą ekstremalioji situacija skelbta prieš 5-7 metus, kai buvo smarkiai patvinęs Tenenys.

Šilutės savivaldybė buvo viena pirmųjų šalyje, dėl liūčių paskelbusi ekstremaliąją situaciją. Visoje šalyje paskelbus ekstremaliąją situaciją, pasak žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, ūkininkų nuostoliams padengti galima naudoti valstybės rezervo lėšas. Tačiau ministras atviras - pinigų sulauks ne visi, pirmiausia bus padedama nukentėjusiems labiausiai.

„Niekas nebuvo pasiruošęs tokiam dalykui, tai įvyko pirmą kartą per 40 metų. Dėl to ekstremaliosios situacijos skelbimo metodika, nuostolių skaičiavimo metodika nėra iki galo tam pritaikyta. Turbūt niekada taip nebūna, kad nuostoliai būtų visiškai kompensuojami“, - žurnalistams dėstė ministras.

Suskaičiavus visus nuostolius, ketinama pinigų prašyti ir iš Europos Komisijos.

Antradienį pranešta, kad Seimo narių grupė siūlo iki spalio 20 d. sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kurioje dalyvautų įvairių ministerijų, Žemės ūkio bei Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai. Jie parengtų bendrą sisteminį veiksmų planą, kuris leistų gauti nacionalinę ir ES paramą nuostolius patyrusiems ūkininkams.

Žemės ūkio rūmų duomenimis, Lietuvos grūdų augintojai galėjo patirti iki 125,2 mln. eurų nuostolių, o daržovių - iki 55,2 mln. eurų. Tokios kritinės padėties žemės ūkyje nebuvo 40 metų: apsemta apie 140 tūkst. ha laukų.

Savaitės klausimas



Ar norėtumėte, kad labiau pašaltų?

Ukmergės naujienos