house-1407562 960_720Nelaimingi atsitikimai, susiję su gyvenamuoju būstu ir turtu, gali gerokai apkartinti šventes. Tipinė nelaimė švenčių metu paliktuose namuose – vandens užliejimas. Ką reikėtų žinoti, švenčių metu išvykstant iš namų ilgesniam laikui, kad nemalonumai nepriverstų grįžti ir negadintų šventinės nuotaikos, pataria specialistai.

Vandens užliejimai dvigubai dažnesni nei vagystės

Per šiuos metus vandens žalos būstui atvejai sudarė penktadalį Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje užfiksuotų namų turto draudimo įvykių. Per 11 šių metų mėnesių tokių įvykių buvo užfiksuota 900 – ketvirtadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

„Kelerių metų iš eilės statistika rodo, jog vandens užliejimai yra pagrindiniai namų turto draudiminiai įvykiai, antroje vietoje pagal dažnumą – dvigubai rečiau nei užliejimai pasikartojančios vagystės. Vandens žalą namuose lemia įvairūs įvykiai – nuo vandentiekio ar kanalizacijos avarijų iki užliejimų, kai vanduo prasiskverbia iš kitų patalpų. Dažniausiai šios avarijos didžiausią žalą padaro tuomet, kai gyventojai yra išvykę ilgesniam laikui, yra sunkiau pasiekiami ir negali greitai sugrįžti į namus“, – komentuoja „ERGO Insurance“ Žalų departamento direktorius Audrius Pilčicas.

A. Pilčico teigimu, nuo šių metų sausio iki lapkričio namų turtą apsidraudusiems dėl vandens žalos buvo išmokėta draudimo išmokų už 186 tūkst. eurų. Vidutinė draudimo išmoka už vandens padarytus nuostolius siekia apie 100 eurų. „Finansiniai vandens avarijų nuostoliai stipriai svyruoja kiekvienu konkrečiu atveju. Tipinė vidutinė išmoka yra sąlyginai nedidelė, tačiau šios avarijos paprastai pridaro rūpesčių ne tik būsto savininkams, bet ir jų kaimynams. Juo labiau, kad daugeliu atveju jų įmanoma išvengti laikantis elementarių saugumo rekomendacijų“, – priduria A. Pilčicas.

Kitas dažnai šventiniu laikotarpiu pasitaikančias avarijas namuose sukelia elektros įtampos svyravimai, dėl kurių sugenda buitinė technika ar namų šildymo sistemos. Kiek rečiau – nesaugiai palikti ar neišjungti elektros prietaisai.

Prieš išvykstant iš namų – uždaryti, išjungti, užgesinti

Statybos ir darnios NT plėtros įmonės „YIT Kausta“ būsto pardavimų vadovė Jurga Vilkenė pataria, kad šventiniu laikotarpiu paliekant būstą ilgesniam laikui be priežiūros reikėtų uždaryti svarbiausias sklendes, išjungti elektros ir multimedijos prietaisus ir bent kartą viską patikrinti.

„Nuo vandens užliejimo apsaugo paprasčiausias metodas – uždaryti pagrindinę namų vandens sklendę, įrengtą prie apskaitos prietaisų. Lygiai tas pats galioja ir elektros įrenginiams: iš budėjimo režimo reikia išjungti visus nereikalingus prietaisus įskaitant televizorių, grotuvą, apšvietimo sistemas“, – patarimais dalijasi J. Vilkenė.

Kita būtinoji išvykimo iš namų rutina – tai elektrinių viryklių, laidynių, skalbimo mašinų patikra. Tikrinant galima apsisaugoti nuo jų gedimo esant elektros svyravimams ar kritiniu atveju – nuo gaisro. Statistiškai beveik penktadalį gaisro atvejų sukelia elektros įrenginių gedimai. Beveik pusę gaisro atvejų lemia neatsargus elgesys su ugnimi ar neatsargus krosnių ir židinių naudojimas.

Žiemos sezono metu dažnuose namuose degamos žvakės, užkuriami židiniai. Prieš išvykstant iš namų nepriklausomai nuo išvykimo trukmės – kelioms valandoms ar kelioms dienoms, įsitikinkite, ar nepalikote degančių žvakių ir židinių.

Geriausia prevencija – tinkama ir reguliari priežiūra

Geriausia prevencija nuo būsto inžinerinių sistemų avarijų – reguliari jų priežiūra ištisus metus. Šventiniu laikotarpiu belieka išlikti budriems ir atsargiems arba visa tai patikėti išmaniosioms namų sistemoms.

„Labai dažnas atvejis, jog vandens pralaidumas būstuose atsiranda dėl susidėvėjusių santechninių prietaisų. Kita dažna vandens užliejimų priežastis yra statybų metu neatidžiai į kitą vietą perkeltos instaliacijos arba klojant grindis vinimi pažeisti vamzdžiai. Įsirenginėjant ar remontuojant būstą verta samdyti patikimus specialistus, kelis kartus patikrintų pagrindinių instaliacijų įrengimą, nes vėliau baigus darbus, šių defektų taisymas brangiai kainuoja“, – pataria „YIT Kausta“ atstovė.

Pasak jos, nuo tokių negandų apsaugo išmaniosios namų sistemos, kurios vos užfiksavusios vandens nutekėjimą išjungia inžinerines sistemas ir apie tai nuotoliniu būdu informuoja būsto savininką. Tenka pripažinti, kad išmanieji namų priežiūros įrenginiai dažniausiai įrengiami individualios statybos būstuose, o daugiabučiuose kol kas jie naudojami rečiau.

Turėti patikėtinį ir nesiskelbti socialiniuose tinkluose

Paliekant namus be priežiūros ilgesniam laikui, rekomenduojama turėti patikimą žmogų, kuris galėtų patekti į būstą ištikus nelaimei ar, išvažiavus neįprastai ilgam laikui, galėtų reguliariai patikrinti namus.

„Praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės namus palieka vos pažįstamam asmeniui. Reikia įsidėmėti, kad vagišiams pagrindiniai informacijos šaltiniai yra ir iš lūpų į lūpas sklindanti informacija ir, žinoma, žmonių elgsenos stebėjimas – šviesų neuždegimas vakarais namuose, seniai automobilio stovėjimo vietoje pasirodęs ar ilgai iš jos nepajudėjęs automobilis“, – komentuoja J. Vilkenė.

Bendruomeniškai gyvenantys kaimynai taip pat padeda vieni kitus apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų ar vagysčių. Šį principą inicijuoja policija, reguliariai organizuodama „Saugios kaimynystės“ akciją, taip pat palaiko ir „YIT Kausta“, skatindama bendruomeniškumą savo įgyvendintuose projektuose. Pilietiški kaimynai reaguoja į neįprastą triukšmą, įspėja apie netikėtus gedimus.

Prieš šventes namus ilgesniam laikui paliekantiems gyventojams specialistai turi dar vieną svarbų patarimą – apie savo nebuvimą namuose neskelbti socialiniuose tinkluose. Norint pasidžiaugti visos šeimos ilga kelione, derėtų naudotis socialinių tinklų filtrais – nustatyti privatumo nustatymus, jog įrašą apie tokią kelionę matytų tik artimiausi draugai.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos