Maxima produktaiVertindami lietuvių mitybos įpročius, „Maximos“ specialistai fiksuoja vis ryškesnes tendencijas: auga sveikesnių bei papildomomis medžiagomis praturtintų produktų poreikis, pirkėjai ieško įdomesnių, ypač etninėse virtuvėse sutinkamų produktų. Daugiau apie tai, ką ant stalo dėsime 2018-aisiais, pasakoja Aidas Poleninas, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertas.

Poreikis alternatyvoms

Pasak „Maximos“ maisto gamybos departamento direktoriaus Aido Polenino, viena ryškiausių mitybos tendencijų 2018-aisiais neabejotinai bus augantis pirkėjų poreikis skirtingiems įprastų maisto produktų pakaitalams ar kuo nors praturtintiems produktams.

„Apsipirkimo tendencijos rodo, jog daugėja žmonių, kurie dėl įsitikinimų, sveikatos, o gal smalsumo, atsisako tam tikrų maisto produktų ar jų ingredientų ir į mitybos racioną įtraukia jų pakaitalus. Pavyzdžiui, ieško alternatyvų karvės pienui, kvietiniams miltams, saulėgrąžų aliejui. Taip pat gaminių su mažiau ar iš viso be cukraus, druskos, produktų, praturtintų papildomais vitaminais, mineralais, naudingomis bakterijomis. Jaučiama paklausa diktuoja pasiūlą: parduotuvėse tokiems maisto produktams skiriame vis daugiau vietos, ir, prognozuojame, šįmet jos reikės dar daugiau“, – sako A. Poleninas.

Atsiranda vis daugiau įprastą karvės pieną atstojančių gaminių – ryžių, kokosų, migdolų, avižų ir kitų pieno gėrimų. Greta jau seniai pirkėjų mėgstamų saulėgrąžų, rapsų, alyvuogių aliejų rikiuojasi vis labiau ir labiau vertinami – kokosų, įvairių riešutų, kauliukų ir kiti aliejai. Auga ir mažiau įprastų grūdinių kultūrų miltų paklausa – ryžių, grikių, avižų.

Nuo praėjusių metų nuolatiniame „Maximos“ asortimente – kepinių be glitimo linija, duonos gaminiai, praturtinti sėlenomis, grūdais ar vaisiais. Taip pat „Meistro kokybės“ gaminiai su sumažintu druskos kiekiu, tortas be miltų. Kad klientams būtų paprasčiau, šie produktai pažymėti karuliais su šūkiu „Gyvenkime sveikiau“.
Madoje – egzotiškos virtuvės

Kita ryški tendencija, pasak A. Polenino, išaugęs dėmesys skirtingoms etninėms virtuvėms. Kaip rodo „Maximos“ duomenys, per mėnesį pirkėjai įsigyja apie 150 tūkst. skirtingų įvairių šalių virtuvių patiekalams būdingų ingredientų, o kiekvienais metais susidomėjimas jais ūgteli maždaug dešimtadaliu.

„Sparčiai besivystanti globalizacija daro didelę įtaką ir virtuvei. Lietuvių seniai nebestebina plati meksikiečių, kinų, japonų ir kitoms kultūroms būdingų produktų pasiūla. Egzotiški ingredientai nugula kone kiekviename parduotuvės skyriuje – nebesunku rasti indiškų ar korėjietiškų prieskonių, jokia problema į namus parsinešti tiesiai iš Indonezijos atgabentos arbatos. Vis daugiau nuperkama ir jau pagamintų egzotiškų patiekalų, ypač populiarūs čia pat, didžiausiose mūsų parduotuvėse, gaminami sušiai“, – sako A. Poleninas.

Dažniausiai į savo pirkinių krepšelius pirkėjai dedasi meksikietiškas tortilijas, kurias didžiosiose „Maximose“ gali rinktis net iš 19 rūšių. Tailando virtuvės gerbėjai įvairiausiems receptams mėgsta skirtingas makaronų rūšis: ryžių, kiaušinių, pupelių, ramen ir kt., o pikantiškų, aštriai saldžių ir rūgščiai karčių šios šalies patiekalų įvairovę atskleisti taip pat padeda konservuoti sojos daigai, kokosų pienas, ryžių lapai, padažai.

Dėmesys ekologiškiems produktams

„Maximos“ maisto gamybos departamento vadovas atkreipia dėmesį ir į ekologiškų maisto produktų pasiūlą parduotuvėse. Pasak jo, „Maxima“ fiksuoja išaugusį partnerysčių su skirtingais Lietuvos ūkiais skaičių, o tai leidžia pagrįstai prognozuoti didėsiančią ekologiškos produkcijos paklausą. Kol kas ekologiški produktai yra mažiau populiarūs nei atitinkami neekologiški produktai dėl paprastai didesnės kainos, tačiau nuosaikus jų pardavimo augimas pastebimas. 2017 metais paklausa augo 11 proc. palyginti su praėjusiais metais.

„Augantis susidomėjimas ekologiškais produktais dar kartą patvirtina, kad vis daugiau pirkėjų kelia klausimą, kokia produktų, kuriuos deda ant stalo, kilmė ir jų sudėtis. Todėl atidžiau skaito etiketes, pirmenybę teikia vietos gamintojų produkcijai. Atsižvelgdami į tai, pirkėjams pristatome specialias gaminių linijas, kur siūlomi lietuviškuose ūkiuose auginami ar gaminami produktai, plečiame ekologiškų prekių pasiūlą“, – sako A. Poleninas.
Populiariausieji ekologiški produktai 2017 metais – viso grūdo arba ekologiška duona be pridėtinių mielių, virti burokėliai, obuoliai. Visi šie produktai – vietos gamintojų.

Alkoholiniai gėrimai užleidžia vietą nealkoholiniams

Alkoholinius gėrimus, pasak „Maximos“ atstovo, lietuviai šįmet dažniau keis į gėrimus be alkoholio. „Jau kelerius metus fiksuojame augančią gėrimų, iš kurių pašalintas alkoholis, paklausą. Didžiausią įtaką tam daro gyvenimo būdo pokyčiai – žmonės renkasi gyventi sveikiau ir alkoholinius gėrimus keičia į savo sudėtyje neturinčius alkoholio. Nemažą reikšmę turi ir gerokai išplėstas gėrimų, iš kurių pašalintas alkoholis, pasirinkimas „Maximoje“. Jame daugiau nei 50 alaus, sidro bei vyno be alkoholio rūšių “, – vardija A. Poleninas.

Vien praėjusiais metais gėrimų, iš kurių pašalintas alkoholis, pardavimai tinklo parduotuvėse augo per 60 proc.

Mėgstamiausia spalva – auksinė

A. Polenino teigimu, šiemet itin populiarūs auksiniai atspalviai. „Maisto patiekimo, vizualinio apipavidalinimo madas pasaulyje diktuoja garsiausi šefai. O kaip ir su drabužių mada, demonstruojama ant podiumo, esminiai pateikimo ir vizualinio apipavidalinimo principai greitai keliasi į kasdienybę – šiuo atveju, parduotuvių vitrinas ir lėkštes. Todėl nesistebėkite pamatę vis daugiau aukso atspalviais dekoruotų patiekalų ar desertų – valgykite juos pasigardžiuodami ir žinodami, kad dabar toks maistas – madingiausias“, – sako A. Poleninas.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos