jukna su zmonaPrieš 8-erius metus į Pamarį atvykęs šeimos gydytojas Remigijus JUKNA dabar jau gerai pažįstamas daugeliui šilutiškių. Patarimus, kaip gydytis ir kaip ilgiau išlaikyti gerą sveikatą, medikas dalija ne tik savo pacientams „Purienos“ medicinos centre, bet nešykšti jų ir mūsų laikraščio skaitytojams.

„Reikia gyventi, o ne būti gyvenimo stebėtoju“, - tokia nuostata besivadovaujantis gydytojas ragina būti aktyvius, judrius, smalsius, įsigyti augintinį ir... atrasti putpelių kiaušinius bei ciberžoles.

Į Šilutę atginė darbo sutartis

Gydytojas R.Jukna - kaunietis, tad natūralu, kad smalsaujame apie adaptaciją tolimame Lietuvos krašte, į kurį, anot jo paties, atginė tik darbo sutartis.

„Šilutė man buvo visiškai svetimas, net sakyčiau - nežinomas kraštas. Neturėjau čia ne tik giminių, net jokių pažįstamų, todėl kartais net painiodavau Šilutę ir Šilalę“, - be skrupulų prisipažįsta medikas pokalbio pradžioje.

Šiandien jam mūsų miestas - jau seniai savas, artimas ir mielas. Visų pirma - dėl darbo. R.Jukna mano, jog darbas - toks dalykas, kuris, jei patinka, priverčia žmogų pritapti bet kuriame krašte. Jis iki šiol džiaugiasi savo pašaukimu, savo profesija, ne mažiau - visais savo kolegomis, kurie jau tapo draugais.

Šilutiškiai - neugningi ir nekarštakošiai

Pašnekovas prisimena, jog pirmą kartą atvykus į Šilutę didžiulį įspūdį padarė vokiška mūsų krašto architektūra - tie raudonų plytų namai. Dar atkreipė dėmesį į čia tvyrančią ramybę, kuri buvo it priešingybė Kauno centro, kuriame augo, šurmuliui.
sukna su slaugytojomis
Jau vėliau pradėjo pastebėti ir Pamario žmonių būdą. Šiandien juos apibūdina kaip ramius, nekarštakošius, neugningus, kokius jam teko sutikti, pavyzdžiui, Dzūkijoje.

Gydytoją dabar žavi ir Pamario gamta ir ypač tai, kad ją gali pamatyti pėsčiomis eidamas į darbą ir grįždamas namo. Jam smagu, kad žiemos rytais, kol pasiekia medicinos centrą, gali pasigėrėti apsnigtais namais, pavasarį girdėti parskrendančių paukščių pasveikinimus, vėliau matyti kaštonų žvakėmis išdabintą centrinę gatvę, o vasaromis gėrėtis šilutiškių sukurtais gėlynais.

Gyvenimą Kauno ar kito didmiesčio centre R.Jukna šiandien prisimena kaip automobilių gausą, triukšmą, žmonių ir mašinų spūstis, dėl kurių į darbą žmogus priverstas keliauti valandą, o kartais ir dvi. Galutinė išvada - Šilutėje tapo miela gyventi.

Į svetimą lėkštę nežiūri

Prieš 3 metus gydytojas sukūrė šeimą, su žmona Judita jau laukia pirmagimio, pasak būsimo tėčio, - mažyčio gamtos stebuklo.

Kol tas stebuklas į pasaulį dar nesibeldė, gydytojas su žmona buvo atradę mėgstamą laisvalaikio užsiėmimą - šokius sportinių šokių klube „Kubana“.

„Žmona privertė“, - prisipažįsta gydytojas, bet sako didžiausiam savo nustebimui tuomet supratęs, jog nesąs „numinta koja“, jog sugebąs visai neblogai išmokti šokti. Tie metai su šokiu davė ne tik begalę teigiamų emocijų ir geros nuotaikos - daug naujų draugų taip pat.

Dabar R.Jukna du kartus per savaitę aktyviai sportuoja - žaidžia lauko tenisą. 

Pokalbiui pakrypus dabar ypač populiaria tema - apie streso atsikratymo būdus, gydytojas pirmiausia pastebi, kad mažiau streso patiria tas, kuris įpranta susiplanuoti savo darbo dieną. Jis irgi stengiasi taip daryti.

Gydytojas turi dar vieną veiksmingą atsipalaidavimo nuo darbo būdą. Tai kalaitė pinčerė Vizgutė. Savo mažylę augintinę R.Jukna vadina pensininke, mat šioji yra jau 8-erių metų, o toks šuns amžius, verčiant jį į žmogaus amžių, prilygsta maždaug 60-čiai metų. Tačiau mažylė yra labai judri, tad kasdieniai pasivaikščiojimai su ja priverčia ir pajudėti, ir ne kartą nusijuokti.

„Visą laisvalaikį leidžiu aktyviai, man absoliučiai neįdomu stebėti kitų gyvenimus per televizorių ar skaityti apie kitus laikraščiuose“, - sako gydytojas. Ir čia pat priduria tai minčiai patvirtinti tinkamą aforizmą: „Žiūrėdamas į svetimą sriubos lėkštę sotus nebūsi“.

Putpelės kiaušinis - vitaminų sankaupa

R.Jukna nemano, kad norint pailsėti, atsipalaiduoti visą laiką būtina kur nors eiti. Sako, kad laiką įdomiai ir smagiai galima praleisti ir šeimoje, pavyzdžiui, kad ir gaminant maistą.
jukna venteje
R.Jukna gamina ir pats, mėgsta naujoves, naujų patiekalų ieško internete. Bet toli gražu nesistengia aklai kopijuoti tai, ką pamatęs.

„Pritaikau savo galimybėms, pagaminu, o žmonai po to pristatau kaip savo firminį patiekalą. Nors kartais jau kitą dieną nebeprisimenu, kaip jį gaminau“, - linksmai atvirauja gydytojas.

Šeima pamėgo putpelių kiaušinius, kuriuos dabar, anot pašnekovo, rekomenduoja visiems pažįstamiems. Gydytojas pripažįsta, kad suvalgęs tokį mažą - vos 10 gramų sveriantį kiaušinuką sotus nebūsi, bet jie yra kur kas vertingesni nei vištos kiaušiniai. Jie - puikus, biologiškai aktyvus maisto papildas.

Putpelių kiaušiniuose yra kur kas daugiau vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų nei vištų kiaušiniuose: vitamino A - 2,5 karto, B1 - 2,8 karto, o B2 - 2,2 karto daugiau. Fosforo, kalio ir geležies putpelių kiaušiniuose yra 5 kartus daugiau. Fosforas naudingas protinei žmogaus raidai, todėl Japonijoje moksleiviai pietums turi suvalgyti po 2 putpelių kiaušinius.

Šiuose kiaušiniuose gausu lecitino, todėl jie mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Trapus putpelių kiaušinių lukštas (kiaušinuką reikia valgyti būtent su lukštu) yra lengvai pasisavinamo kalcio ir dar 26 elementų šaltinis.

Ciberžolė - dažas, prieskonis, vaistas

Dar gydytojas su žmona bene prieš metus pradėjo naudoti prieskoninį augalą ciberžolę, kuris irgi yra neišsemiamas vitaminų šaltinis.

Ciberžolės nauda, anot R.Juknos, žinoma jau šimtmečius, ji visada buvo žinoma kaip svarbus kinų žolinis vaistas, taip pat - Ajurvedos medicinoje.

Laboratorinių tyrimų metu nustatyta, kad ciberžolė naudinga užkertant kelią melanomos vėžiui, jog ji blokuoja auglio ląsteles sergant krūties, gaubtinės žarnos ir kitomis vėžio formomis.

Ji teigiamai veikia virškinamąjį traktą, normalizuoja žarnyno florą, reguliuoja medžiagų apykaitą.

Visų pirma ciberžolė buvo atrasta kaip puikus intensyvios spalvos dažas. Vėliau pastebėtos ir jos prieskoninės savybės. Ciberžolė taip pat naudota ir kosmetikos pramonėje.jukna keliones

Dabar šis natūralus augalinis prieskonis, pigi, bet teikianti milžinišką naudą vaistažolė, dažnai naudojama konditerijoje. Ji patenka ir į daugelį gydytojo R.Juknos ruošiamų patiekalų. Jam patinka, kai bendradarbiai stebisi gražia geltona jo iškeptų blynų spalva ir klausinėja, kaip ją išgavęs.

Gydytojas nori būti sveikatos advokatas

Klausiamas apie Pamario krašto gyventojų sveikatą, gydytojas sako, kad jai didelę įtaką daro čionykščio klimato drėgmė. Todėl yra ir specifinės, tik šiam kraštui būdingos ligos.

Gydytojas girdi ne vieno paciento pasakojimus, jog išvažiavęs į kitą šalį ar Lietuvos kraštą žmogus pasijuto lengviau, jam nustojo gelti stuburą, dingo sąnarių skausmai. Šie negalavimai, o taip pat kiti judamojo aparato sutrikimai, peršalimo ligos - būtent ilgo gyvenimo vandenų krašte pasekmė.

Apskritai, ilgėjant gyvenimo trukmei daugėja ir ligų. Gydant pagyvenusius žmones tenka atsižvelgti į tų ligų ir skirtingų preparatų tarpusavio sąveiką.

„Būna ir taip, kad vieną ligą gydai, o kita paūmėja“, - sako R.Jukna.

Gydytojui malonu, kad daug jaunų žmonių, išvykusių padirbėti į užsienį, sugrįžę ateina pas jį dar niekuo nesiskųsdami - tiesiog pasitikrinti sveikatą. Jis pastebi, kad tie žmonės gydytoją vertina kaip patarėją, kaip sveikatos advokatą. Jie klausia, kokius tyrimus reikėtų pasidaryti jų amžiuje, kaip vertėtų keisti gyvenimo būdą.

Tuo tarpu neretas vietinis pacientas ateina jau „nustatęs“ savo ligą ir „žinantis“, kaip ją reikėtų gydyti.

Silutes naujienu LOGO

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos