Radzevicius ir_StarkusPo pasaulį nuolat besiblaškantys garsiausi Lietuvos keliautojai Vytaras Radzevičius ir Martynas Starkus galiausiai atsigręžė į Lietuvą. Vasario pradžioje startavo jų, kartu su Turizmo departamentu kurtas 10 TV laidų ciklas „Aplink Lietuvą“.  

Prieš porą savaičių buvo parodyta laida ir iš Pamario krašto. Keliautojai lankėsi Švėkšnos Genovaitės viloje, valgė didikų maisto - karpio su spirgučiais. Šilutėje juos sužavėjo Hugo Šojaus dvaro aplinka, muziejus.

Visi objektai atviri lankytojams

Laidų ciklas „Aplink Lietuvą“ skirtas visai šeimai - tiek mažiausiems, tiek vyriausiems žiūrovams. Laidos metu galite išvysti atgimusius Lietuvos dvarus, leistis į gastronomines keliones, grožėtis Lietuvos gamta.

„Viską, ką patyrė Vytaras ir Martynas, galės patirti kiekvienas norintis, nes visi aplankyti objektai yra atviri lankytojams“, - tapti laidų žiūrovu kvietė laikinoji Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

M.Starkus ir V.Radzevičius vardijo situacijas, kuriose jie atsidūrė keliaudami po Lietuvą: filmavimas kamine Žemaitijoje, nėrimas į Platelių ežero dugną vėlyvą rudenį, žiobrių kepimas ant vytelių prie Nemuno, arabų kalba Dzūkijoje, actekų gėrimas Šiauliuose, bebro troškinimas Liškiavoje, XIII a. Kernavės patiekalo atkūrimas... Ir tai - tik dalis žiūrovų laukiančių pasakojimų.
Laidos vedėjus kelionėje po dešimt apskričių senu automobiliu lydėjo ir istorikė, dvarų kultūros tyrinėtoja ir heraldikos žinovė Neringa Dambrauskaitė.

Lankėsi Genovaitės vilojeRadzevicius ir_Starkus_3

Trečiojoje „Aplink Lietuvą“ laidoje keliautojai aplankė žaliąją tropikų oazę Kretingoje, mokėsi gaminti senovinius saldainius. Jie taip pat svečiavosi ir Šilutės krašte.

Visų pirmą jie aplankė Genovaitės vilą, esančią Švėkšnos dvaro parke. Švėkšnos dvaras buvo įkurtas XV amžiuje. Verta paminėti, kad XVII amžiuje Švėkšnos dvare buvo iškastas didelis tvenkinys, veikė popieriaus dirbtuvės, lentpjūvė, netgi stiklo ir parako dirbtuvės. Nuo XVIII a. Švėkšnos dvaras atiteko grafams Pliateriams.   1880 m. Adomas Pliateris Švėkšnoje pastatė vilą. „Adomas buvo Vilniaus bajorų maršalka, Vilniaus ūkio žemės banko pirmininkas - žmogus buvo prie pinigo. Jis susipažino su labai turtinga lenkaite Genovefa Puslovska ir 1872 m. jiedu susituokė. Adomas jos garbei pastatė vilą ir pavadino mylimosios vardu“, - pasakojo Švėkšnos viloje svečius priėmęs vietos verslininkas Kęstutis Paulauskas.   Įėję į Genovaitės vilos iškilmių salę, svečiai grožėjosi autentiška lubų puošyba, lipdiniais, deivės Floros ir amūrų freskomis. V.Radzevičius domėjosi parku, kuris tiek vasarą, tiek rudenį garsėja savo grožiu, augalais, želdiniais ir mažąja architektūra.   

„Atvykus netgi vėlyvą rudenį prie Genovaitės vilos, įspūdis yra didžiulis. Nuostabūs vaizdai paliko neišdildomą įspūdį. Čia norisi sugrįžti ir vasarą“, - įspūdžiais dalinosi Vytaras.

Ragavo karpį su spirgučiais  

Jau važiuodami į Švėkšną, keliautojai žinojo, kad čia paragaus ypatingo patiekalo iš Pliaterių palikimo - karpio su žirniais ir spirgučiais. Pasirodo, didikai turėjo žvėryną, tvenkinį, tad dažnai valgydavo žuvį.

„Patiekalo receptas pasirodė neįtikėtinai prieštaringas, nes aš niekada nebuvau valgęs karpio su spirgučiais“, - sakė V.Radzevičius.   Virtuvės šefė Aušra Martinkienė jam parodė kaip pasigaminti šį patiekalą. Anot jos, karpį su spirgučiais didikai valgydavo, kad būtų riebiai, daug, sočiai ir skaniai.   Jeigu norite pasigaminti šį patiekalą ir jūs, reikės: karpio, svogūno, virtų žirnių, lašinukų, pipirų, druskos, krapų, citrinos, krienų ir prieskoninio sviesto. 

Iš pradžių supjaustykite svogūną, po to šoninę kubeliais. Iš karpio pasigaminkite file, kurią apibarstykite druska ir pipirais, pavoliokite miltuose ir iškepkite keptuvėje. Išsivirkite žirnius, ant kurių vėliau užpilkite su svogūnais pakepintą šoninę. Garnyrui prie šio patiekalo tiks rauginti agurkai.

„Šis patiekalas viršijo bet kokius lūkesčius“, - sakė M.Starkus.

Sužavėjo H.Šojaus dvaras

Radzevicius ir_Starkus_1Paskanavę dvaro virtuvės patiekalo, keliautojai vyko į Šilutės Hugo Šojaus dvarą paragauti deserto - miežinės kafijos. Šį gėrimą senovėje lietuvininkai gerdavo po pietų kartu su desertu. Tačiau keliautojus labiausiai sužavėjo ne kafijos gėrimas, o dvaro aplinka, muziejus. Laidos žiūrovai buvo supažindinti ir su dvarininko Hugo Šojaus asmenybe, muziejumi, kuriame eksponuojama jo šeimos istorija.

H.Šojus XIX a. pabaigoje apsigyveno Šilutėje, nors buvo kilęs iš Klaipėdos. Jis buvo intelektualas, priklausęs kelioms draugijoms.

Muziejaus darbuotoja Roma Šukienė svečiams pasakojo, kad H.Šojus suprato, jog šitiek žemių, kiek turi dvaras (o dvaras turėjo beveik 1500 ha) valdyti negalės. Todėl jis žemę suskirstė į tris dalis: vieną dalį paskyrė savo reikmėms, antrą miesto plėtrai, o trečią suskirstė smulkiais sklypais ir pardavinėjo naujakuriams lengvatinėmis sąlygomis.

R.Šukienė parodė ir autentiškus dvaro laiptus, kuriais vaikščiojo tokie žymūs žmonės kaip J.Basanavičius, A.Becenbergeris, K.Grinius, A.Smetona ir net  katališkosios šeimos atstovai.

„Dvare stebuklingais būdais išlikę daug autentikos. Labai įspūdingos freskos, kurios buvo užteptos septyniais sluoksniais dažų. Džiugina, kad restauruota daug autentiškų eksponatų, pradedant baldais ir baigiant paveikslais“, - sakė V.Radzevičius.
Apžiūrėję dvaro ekspozicijas keliautojai valgė „tantės“ keptą pyragą ir gėrė miežinę kafiją. Anot R.Šukienės, kafijos receptų būdavo daug, galėjo būti daugiau kaip 50 šio gėrimo receptų. Kafiją virdavo pagal savo statusą, iš to ką turi - kavos pupelių, miežių, gilių, cikorijos.

Lietuvininkai kafiją gerdavo po pietų, nuo 15 iki 16 val. Tuomet damos vaišindavosi vofeliais (vafliais), puceliais (spurgomis) ar pyragu. Kafija būdavo labai skani - ne veltui begerdamos šį gėrimą damos užsišnekėdavo cukrainėse, o jų vyrai pabėgdavo į smukles gerti alaus.

„H.Šojaus muziejus tikrai vertas dėmesio. Čia būtų įdomu užsukti su vaikais, šeimomis. Labai džiaugiuosi, kad čia atvažiavome“, - įvertino V.Radzevičius.

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt