Istoriku sueiga_moderatoriaiPenktadienį Šilutėje įvyko Mažosios Lietuvos istorijos mokytojų sueiga, skirta Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti. Pasidalinti žiniomis, padiskutuoti surinko istorijos žinovai iš Klaipėdos miesto, Kretingos, Klaipėdos rajono, Šilalės, Pagėgių ir Šilutės.

„Šiandien mes esame ne šiaip sueigoje, o esame giliai istorinėje aplinkoje - H.Šojaus dvare, kuriame praėjusiame amžiuje apsilankė visi Lietuvos prezidentai, daug žymių žmonių, kurie priklausė Vokietijos kultūriniam politiniam elitui.

Manau tai sueigą pakylėja į aukštesnį lygmenį“, - sakė šios sueigos moderatorius Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojas ekspertas Algirdas Gečas.


Klausė pranešimųIstoriku sueiga_jaunimas

Istorijos mokytojų sueigą pradėjo Šilutės meno mokyklos kanklininkės ir birbynininkas, atlikę lietuvių liaudies dainą „Aušra aušrele“.

Kad istorija yra labai svarbi, mano ir Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Anot jo, visos mokslo šakos vystosi istorijos dėka. „Neįsivaizduoju lietuvių kalbos raidos be istorijos, neįsivaizduoju fizikos mokslo vystymosi be istorijos, neįsivaizduoju matematikos be istorijos. Turbūt jeigu mes pamirštame dalį istorijos, pamirštame dalį savęs. Turbūt niekas negali labiau įskiepyti vaikams ir jaunimui pilietiškumo, negu istorijos pamokos“, - sakė meras.

Pirmojoje renginio dalyje pranešimus skaitė lektoriai - Šilutės evangelikų liuteronų parapijos kunigas Remigijus Šemeklis, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Darius Barasa, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos ir Klaipėdos licėjaus mokytojas ekspertas Vaidas Pamparas, Kintų pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas.

Po kafijos pertraukos istorijos mokytojai dalyvavo H.Šojaus edukacinėje programoje „Dvi kultūros Rytų Prūsijos dvare“ ir apsilankė Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Supažindino su LMS veikla

 Istoriku sueiga_BarasaŠilutės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Kubaitienė pasidžiaugė Šilutės jaunimu, kuris yra aktyvus, pilietiškas ir energingas. Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) Šilutės mokinių tarybą sudaro 40 narių ir 60 savanorių. Šiai organizacijai priklausantys šilutiškiai organizuoja daug renginių ir akcijų, su kuriomis sueigos metu supažindino LMS Šilutės mokinių tarybos pirmininkė Rimantė Macijauskaitė.

„Manau pažinodami mūsų bendruomenę jūs mumis didžiuotumėtės, todėl, kad ši sąjunga pilietiška, jos tikslai svarbūs moksleiviams, kurie yra mūsų Lietuvos ateitis. Galbūt mus mokykla išmoko daug akademinių žinių, bet nesuteikia to, ką suteikia LMS. Čia mes užaugame kaip asmenybės, organizuodami įvairiausius renginius, pradedant nuo pačių mažiausių kelių valandų renginių, baigiant forumais konferencijomis, kuriose dalyvauja ir 200 dalyvių, ir kurios kartais tęsiasi tris dienas“, - sakė ji.

R.Macijauskaitė papasakojo apie nacionaliniu mastu Šilutės jaunimo sukurtą iniciatyvą „Laiko kapsulė“. Tai skrynia, kuri keliauja penkis mėnesius per 34 LMS padalinius ir būtent juose vyksta rengininiai, kurie skirti kapsulės perdavimui. Kapsulėje slypi mokyklų nuotraukos, taip pat moksleivių linkėjimai ateities Lietuvai. Ši laiko skrynia bus užrakinta 100 metų ir saugoma.

Šilutės LMS padalinio moksleiviai nepamiršo Lietuvos šimtmečio ir sukūrė iniciatyvą „Istoriją kuriame patys“. Galutinis šios iniciatyvos rezuP1240980ltatas bus iš linkėjimų Lietuvai sudaryta trispalvė.

„Tokie moksleiviai kaip mes kuria pilietiškumą, vieningą bendruomenę ir skatina savo bendraamžius daryti tą patį ir domėtis istorija“, - sakė R.Macijauskaitė.

Po Šilutės LMS skyriaus veiklos pristatymo, renginio dalyviai pamatė jaunimo sukurtą filmuką „Šių dienų istorija“.

Kaip Vasario 16-ąją šventė 1938 metais

Istorikas D.Barasa savo pranešime supažindino, kaip buvo švenčiamas Lietuvos valstybės dvidešimtmetis 1938 metais. Jis prisipažino, kad tuometinėje spaudoje rado nemažai atsiliepimų.

Įdomu tai, kad Klaipėdos krašte buvo sava specifika, mat iki tol kraštas buvo orientuotas į Vokietijos imperiją. Anksčiau žmonės čia minėdavo Prūsijos karaliaus kaizerio gimtadienius, pagerbdavo Prūsijos karuose žuvusius kariškius, kurie kovojo už Vokietiją. Staiga 1923 m. kraštas prijungiamas prie Lietuvos ir su tuo atėjo visai naujų švenčių tradicijos.

Valstybinės šventės turėjo savyje tam tikrą žinutę. Jos konkuravo su buvusiomis vokiškomis šventėmis ir turėjo ugdyti Klaipėdos krašto visuomenės lojalumą Lietuvos valstybei, formuoti lietuvišką tapatybę šiame krašte.

Aptinkama, kad pirmą kartą Vasario 16-oji Klaipėdos krašte buvo minima 1920 m. Pasak spaudos pranešimų, lietuvių draugijos susirinko Viktorijos viešbutyje, kuris tapo tradicine tokių susirinkimų vieta. Lietuvius atvyko pasveikinti prancūzų atstovai, kurie prieš keletą dienų buvo atvykę į Klaipėdą. Lietuviai jų garbei sugrojo ir sudainavo „Marselietę“.

Anot istoriko D.Barasos, šis šventimas vyko gana santūriai, nes vasario 13 dieną buvo išvesti Vokietijos daliniai iš Klaipėdos krašto - lietuviai ta proga buvo iškėlę vėliavas, parodydami savotišką džiaugsmą, o vietos vokiečiai tas trispalves nukėlė ir sudraskė. Taigi - įvyko konfliktas. 1923 m. Vasario 16-oji Klaipėdos krašte švęsta iškilmingai, su gausiu kariuomenės paradu Teatro aikštėje.

1938 metais, likus savaitei iki šventės, valdžios žiniose pasirodė nurodymas, kad tą dieną turi būti uždarytos valdžios ir savivaldybių įstaigos šventei, paskelbta nedarbo diena. Taip pat nurodyta, kad mokyklose pamokų nebūtų, o būtų iškilmės.

Buvo sudarytas vyriausias komitetas Lietuvos 20-mečiui paminėti, kuris paskelbė rekomendacijas, kaip galėtų būti švenčiama šventė provincijose. Jau iš pat ryto, ne vėliau 7.30 val., namai turėjo būti išpuošti vėliavomis, Lietuvos simboliais, valstybės vadų portretais, Vyčio ženklais. Rekomenduota vakare, kas turi galimybę, namus ar vitrinas iliuminuoti šviečiančiomis girliandomis.

Tą dieną tradiciškai turėjo būti iškilmingos pamaldos bažnyčiose, po kurių gyventojai turėjo pagerbti laisvės kovų dalyvius. Dedant vainikus visoje Lietuvoje 3 minutes turėjo skambėti bažnyčių varpai.

Oficialioje vakarinėje dalyje gyventojai turėjo susirinkti geriausiose miestų ir miestelių salėse. Jeigu buvo galimybė, reikėjo įjungti Kauno radiją, per kurį buvo transliuojama Prezidento Antano Smetonos šventinė kalba.

Ukmergės naujienos