sveksna Velyku_medisTikriausiai per Velykas Švėkšnos miestelis vėl taps traukos centru. Švėkšnos neįgaliųjų draugijos dėka, šalia šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios išdygo Velykų medis, papuoštas 16 140 geltonos, žalios ir raudonos spalvos margučių.

Kone visus metus kiaušinius rinkę ir puošę draugijos nariai šiandien džiaugiasi savo darbo rezultatu ir tuo, kad išskirtinai papuošė miestelį per gražiausią pavasario šventę.

Laukdami Velykų, savo miestelio aplinką papuošė ir saugiškiai. Lietuvos šimtmečio proga jie sumanė sukurti 1000 medinių skridinėlių, simbolizuojančių velykinius margučius ir taip pat siekti Lietuvos rekordo. Priešvelykinę savaitę jie visi rado vietas pievelėje šalia kelio į Klaipėdą.

Vienos spalvos dažais kiaušinius dažydavo ir senieji šio krašto gyventojai lietuvininkai ir vadindavo juos ne margučiais, o velykiais, velykaičiais. Velykų šventė Pamaryje neįsivaizduojama be išblizgintų ir papuoštų namų, pyragų, ėjimo į bažnyčią, o dovanas vaikams šiame krašte atneša ne Velykų boba, o zuikis. Šiuos, ir daugybę kitų velykinių papročių priminė Šilutės Hugo Šojaus direktorė Indrė Skablauskaitė.

Pranoko patys save

Pernai švėkšniškiai buvo sukabinę 7 751 įvairiai dekoruotą margutį, o šiemet pranoko patys save - medį papuošė kone dvigubu kiekiu margučių ir ne bet kokiomis, o Lietuvos vėliavos spalvomis nudažytų. Medžiui papuošti prireikė net krano ir nemažai kopėčių.

Švėkšnos neįgaliųjų draugijos narės buvo pasiskirsčiusios, kokios spalvos margučius kuri darys. Tam žąsų ir vištų kiaušinius naudojo, tad tiek teko ir suvalgyti. „Įsipareigojome, kad pusę metų tris kartus per dieną valgysime tik kiaušinienę. Ir ką? Neatrodome sumenkusios, o džiaugiamės rezultatu“, - LNK žinioms sakė viena draugijos narė.

Anot moterų, sunkiausia užduotis buvo išpūsti kiaušinius, nes jeigu kiaušinio laukštas minkštas, greitai sulūžta. Išpūstus kiaušinio kevalus puošė ir mezginiais, ir senų drabužių karpiniais. Kai kurios narės pagamino ir po 1200 kiaušinių.

„Esame laimingi, nes rezultatai kalba patys už save. Žmonėms patinka, jie to nori, džiaugiasi. Gamindami margučius jie medituoja ir sako, kad tai yra patys geriausi vaistai nuo visų ligų“, - sakė Švėkšnos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Ingrita Riterienė.

Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis tikina, kad Velykų medis yra ne tik bendruomeniškumo simbolis ar miestelio puošmena - jis Švėkšną, kaip ir moliūgų žibintų šventė ar vestuvininkų festivaliai, žinomesne daro. Pernykštį Velykų medį aplankė keli tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos, kurie prie medžio fotografavosi, džiaugėsi kartu su savo šeimomis.

Penktadienį lankė artimųjų kapusMarguciu pievele_2

Šilutės muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė pasakojo, kad Didžioji savaitė Mažojoje Lietuvoje prasidėdavo nuo „didžiojo žaliojo četvergo“ (ketvirtadienio), kada reikėjo trobas apsikuopti ir susitvarkyti, būtinai persodinti gėles, nes tada jos gerai auga ir žydi.

Penktadienį lietuvininkai vadino tykiaja pėtnyčia. Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir šiame krašte, tėvai vesdavo vaikus į kapines parodyti kur ilsisi jų giminės, seneliai. Tai buvo tarsi susidūrimas su anapusiniu pasauliu. Profesorius L.Klimka yra sakęs, kad nuo seniausių laikų ta diena galėjo būti vadinama Vėlių diena, netgi Vėlių velykėlėmis. Pagal krikščioniškąjį tikėjimą, tądien vėlės išeina iš skaistyklos.

Šeštadienį yra puošiami namai, dažomi kiaušiniai, pyragai kepami. Anot papročių žinovės, ruošiantis Velykoms būtinai reikėjo išsikepti pyragų, kuo klaipėdiškės ir garsėjo. Pavyzdžiui, per didįjį žaliąjį četvergą šeimininkės kepė mielinės tešlos riestainius, kuriuos pagardindavo migdolais, razinomis ir aptepdavo rausvu glajumi. Anot I.Skablauskaitės, tokių riestainių dar galima spėti išsikepti ir šeštadienį.

Namus lietuvininkai puošdavo karpiniais, parsinešdavo išsprogusių beržų šakelių, želmenų ir tada dažydavo kiaušinius. Mūsų krašte kiaušinius vadindavo ne margučiais, o velykiais, todėl kad juos dažydavo viena spalva, nemargindavo. Pagrindinė velykių spalva buvo juoda - žemės spalva. Raudona simbolizavo sėkmę, visa ko pradžią, o žalia - gyvybingumą.

Lietuvininkai būtinai ištirpindavo vašką ir pagaliuku ornamentus ant kiaušinių piešdavo. Įdomu tai, kad nuo senų laikų žmonės ant kiaušinio nurodydavo vardą, kiemą ir kitą informaciją. Tai buvo tarsi savotiškas informacijos perdavimas. Mergina, duodama kiaušinį vaikinui, galėdavo perduoti iš kokio kiemo ir kuo vardu ji yra. Velykius dažydavo ne tik gamtiniais dažais, bet mėgo pasidaryti lapienės rasalą, kurį palikdavo net keletui dienų.

Velykius lietuvininkai mainydavo, mušdavo, ridendavo.

Velykas švęsdavo tris dienas

Velykų sekmadienį senieji šio krašto gyventojai stengdavosi kuo anksčiau atsikelti, kad dar prieš saulės tekėjimą parsineštų iš tekančios upės vandens. Tikėta, kad tą vandenį reikia parsinešti nekalbant ir jis negenda visus metus. Merginos šiuo vandeniu prausdavo veidą, esą tai užtikrina amžiną jaunystę, grožį, o seniems žmonėms toks prausimasis suteikdavo sveikatos, stiprybės.

Nusiprausę ir šventiškai apsirengę, šeimynykščiai susirinkdavo maldai. Vėliau pusryčiaudavo ir važiuodavo į bažnyčią. Pusryčiams būtinai turėjo būti šviežiai sumušto sviesto, kurį ragaudavo su pyragais. Tie lietuvininkai, kurie gyveno arčiau vandenų, Velykų pietums valgydavo žuvies. Ties Pagėgiais, Laukininkais gyvenantys lietuvininkai kepdavo kugelį, kurį į krosnį pašaudavo išvažiuodami į bažnyčią, o grįžę rasdavo dar karštą. Kafija ir pyragai buvo privalomas dalykas.

Grįžus iš bažnyčios ateidavo vaikų laikas. Šito krašto vaikams dovanas neša Velykų kiškis, o ne boba, dovanos būdavo paliekamos alyvų, serbentų krūmuose, specialiai padarytuose lizdeliuose.

Pirmąją Velykų dieną lietuvininkai po kiemus nevaikščiojo, tą darė antrą dieną. Trečia diena buvo taipogi šventa - nebuvo galima dirbti jokių darbų, nes buvo daug tikėjimų, susijusių su žemės darbais. Tądien lietuvininkai sau leisdavo ir į karčemą nueiti.

Įdomu ir tai, kad mūsų krašte, ne taip, kaip likusioje Lietuvoje, su verba būdavo plakama Velykų sekmadienį, o ne savaitę prieš šventę.

Saugiškiai pasipuošė 1000 margučių pievele

Saugų seniūnijos darbuotojai pernai, laukdami gražiausių pavasario švenčių, liudijančių Atgimimo stebuklą, gyvenvietės aplinką papuošė 200 margučių pievele. Kūrybinis procesas atnešė daug teigiamų emocijų, bendram tikslui susitelkė bendruomenė, o iniciatyva pateisino lūkesčius. Organizatoriai ir stebėtojai liko patenkinti šventiškai papuošta aplinka.

„Kaimynų švėkšniškių iniciatyvos sklinda kaip virusas ir gerąja prasme užkrečia“, - taip šiemet tarė saugiškiai, ir sukūrė 1000 medinių skridinėlių, simbolizuojančių velykinius margučius.

Bendrame kūrybiniame procese dalyvavo Saugų J.Mikšo pagrindinės mokyklos, vaikų globos namų, bibliotekos, „Saugų bendruomenės“ ir „Saugų artumos“ bendruomenių nariai, seniūnijos darbuotojai ir visi, kas norėjo prisidėti savo darbu ar medžiagomis.

Kūrybinių margučių dirbtuvių šefė ir darbo koordinatorė buvo Kintų Vydūno kultūros centro specialistė Lijana Gatelienė. Darbas jau baigtas ir ketvirtadienio popietę saugiškių Margučių pievelę jau filmavo LNK televizija. 1000 butaforinių margučių ir 6 zuikiams - kiaušiniams iš lentučių pagaminti, nudažyti ir įsmegti į žemę sunaudota 27 kg įvairiaspalvių dažų, 25 x 3 m ilgio 25 cm diametro rąstų, 10 kg vinių, 800 m virbų kuoliukams pagaminti. Kūrybiniame procese dalyvavo 203 žmonės, o kūrybinės dirbtuvės veikė vaikų globos namuose, bibliotekoje ir seniūnijoje.

Ukmergės naujienos