Aktualijos

Edit

Amount of short articles:

Amount of articles links:

You can order sections with dragging on list bellow:

  • Aktualijos
Išsaugoti
Atšaukti
Reset

Gamta

Užsiminė apie potvynių grėsmę: dalis Lietuvos gali atsidurti po vandeniu

Image - Užsiminė apie potvynių grėsmę: dalis Lietuvos gali atsidurti po vandeniu

  Žiema kol kas trauktis neketina. Antra sausio mėnesio pusė prognozuojama tokia pat šalta, o ir vasaris žadamas artimas daugiametėms normoms. Tačiau, kol gyventojai džiaugiasi tikra žiema, pamirštama apie žiemos pabaigai

Ketvirtadienis, 17 Sausis Komentarai (0)

Gulbių skrydis

Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Image - Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Pagaliau ilgai lauktas susitikimas įvyko - ekspedicijos „Gulbių skrydis“ komanda šeštadienį apsilankė Nemuno deltoje, kur susitiko su Lietuvos mokslininkais, gamtosaugininkais ir vietos bendruomenės atstovais.Penktadienį Baltijos aplinkos forumo specialistai ir ornitologas

Ketvirtadienis, 3 Lapkritis Komentarai (0)

Nuomonės ir komentarai

Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

Image - Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

  Kai kurie žmonės nugyvena visą gyvenimą turėdami vieną pavardę, tačiau kiti dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo asmenvardį pasikeičia. Migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė įvardija, kokiais atvejais žmonės nusprendžia pavardę

Šeštadienis, 12 Rugpjūtis Komentarai (3)

Oficialūs pranešimai

Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

Image - Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

  Nuo rugpjūčio 21 dienos mažėja vietinė rinkliava už įvažiavimą transporto priemone į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją – jis lengviesiems automobiliams mažės net keturis kartus nuo 20 iki 5

Penktadienis, 11 Rugpjūtis Komentarai (0)

Politika

Startuoja savivaldos rinkimai

Image - Startuoja savivaldos rinkimai

   Praėjusiųjų metų gruodžio 28 d. baigėsi visų pretendentų į Savivaldybės tarybos narius ir į mero postą registracijos

Ketvirtadienis, 10 Sausis Komentarai (0)

Problema

Kovoje su šiukšlintojais naujas ginklas – iš garažų dingo konteineriai

Image - Kovoje su šiukšlintojais naujas ginklas – iš garažų dingo konteineriai

  Padangos, unitazai, stiklai, gelžgaliai, plastiko ir statybinės atliekos, baldai, manekenų dalys ar sodo skulptūros, netgi obuoliai - visą šį „turtą“ kai kurie šilutiškiai daug metų vežė ir palikdavo šalia konteinerių

Antradienis, 15 Sausis Komentarai (0)

Savivaldybėje

„Transparency International“: skaidresnė tapo ir Šilutės rajono savivaldybė

Image - „Transparency International“:  skaidresnė tapo ir Šilutės rajono savivaldybė

  Per ketverius metus Lietuvos savivaldybės tapo skaidresnės, - trečiadienį pranešė tyrimą atlikusios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). 2018 m. jų skaidrumo vidurkis padidėjo nuo 56 iki 69 balų

Sekmadienis, 20 Sausis Komentarai (0)

Seniūnijose

Švėkšnos padėkos vakare linkėta nepamesti šypsenų

Image - Švėkšnos padėkos vakare linkėta nepamesti šypsenų

  Švėkšnos bendruomenėje yra nusistovėjusi tradicija - prasidėjus Naujiesiems metams, visi aktyviausi bendruomenės nariai susirenka į Padėkos vakarą. Savo iškiliais darbais prie seniūnijos gyvenimo prisidėjusius gyventojus į renginį sukviečia seniūnas Alfonsas

Šeštadienis, 19 Sausis Komentarai (0)

 

moss-3101476 960_720Viešojoje erdvėje netrūksta diskusijų apie Lietuvos miškų ateitį – kiek jų yra iškertama ir kas yra atsakingas už tinkamą priežiūrą. Ir tik nedaugelis žino, kokiais pasaulyje pripažintais standartais vadovaujasi atsakingas verslas ir ką apie miško likimą gali sužinoti pirkėjas, ant pakuotės matydamas tvarios miškininkystės FSC® ženklą?

Specialistai pastebi, kad verslo sąmoningumas auga ir pirmenybė vis dažniau teikiama žaliavai iš sertifikuotų miškų. Nepaisant to, privačių miškų savininkus vis dar reikia raginti, kartu siūlant ir papildomas lengvatas, prisijungti prie atsakingos miškininkystės šalininkų.

Kas yra tvari miškininkystė?
 
Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto docentas, dr. Marius Kavaliauskas sako, kad esminis tvarios miškininkystės principas yra racionalus miško išteklių naudojimas, derinant ekologines, socialines ir ekonomines miško funkcijas. Taip siekiama išsaugoti miškus ir užtikrinti, kad ateityje tos funkcijos taptų dar efektyvesnės. 
 
„Kaip ūkininkaujama privačiuose miškuose, priklauso nuo savininko tikslų. Duomenys rodo, kad ūkinei veiklai šiuo metu yra naudojami tik apie 50 proc. (įskaitant skirtus privatizavimui) visų privačių miškų. Didžiausia aktyvių privataus miško savininkų dalis priskiriama ūkininko stiliui – kuomet pagaminta mediena naudojama asmeninėms reikmėms. Tuo tarpu intensyvią miškininkystę vykdo beveik ketvirtadalis privataus miško savininkų, kurie siekia stabilių pajamų“, – sako dr. M. Kavaliauskas.

Docentas taip pat pabrėžia, kad visais šiais atvejais vadovaujamasi miškotvarkos projektais, o iškirstą  mišką svarbu ne tik tinkamai atkurti, bet ir puoselėti augantį, nes nuo to priklauso būsimo miško kokybė.
 
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Lietuvoje miškai užima trečdalį šalies ploto – 33,5 proc. teritorijos. Siekdama palaikyti miškingumą, Vyriausybė tvirtina metinę miškų kirtimo normą – jau ilgą laiką ji yra kiek didesnė nei 7 mln. kubinių metrų žaliavinės medienos. Ši riba nėra peržengiama, tačiau tik teisingai atlikus miško kirtimo darbus, o vėliau medžius atsodinus, galima išsaugoti mišką.

Pripažįsta Pasaulio gamtos fondas

Siekiant pažaboti neatsakingus ir nelegalius miškų kirtimus bei skatinti verslininkus atsakingai naudoti gamtos išteklius, buvo sukurta iki šiol labiausiai pasaulyje paplitusi FSC® miškų sertifikavimo sistema. Šiuo metu tai yra vienintelė sistema, kurią pripažįsta tokios pasaulinės aplinkosaugos organizacijos, kaip Pasaulio gamtos fondas (angl. World Wildlife Fund, WWF).

Pasak Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriaus Raimundo Beinorto, FSC® ženklas, esantis ant medienos produktų, patvirtina, kad medžiai, iš kurių jie pagaminti, vėliau buvo atsodinti. „Šis sertifikatas patvirtina, kad miškai naudojami ir tvarkomi remiantis tvarios miškininkystės principais: išsaugoma miškų biologinė įvairovė, užkertamas kelias nelegaliems kirtimams, tausojama dirvos paklotė, didinama socialinė miško savininkų atsakomybė“, – sako jis.

2018 metų „Forest Stewardship Council®“ duomenimis, Lietuvoje yra išduoti 46 FSC® miškų tvarkymo sertifikatai, apimantys daugiau nei 1 mln. ha miškų plotą. Šiuo metu pagal šią sistemą yra sertifikuoti visi valstybiniai miškai Lietuvoje, tačiau didžioji dalis privačių miškų valdų šio sertifikato vis dar neturi.

Poreikis auga

Remiantis „Forest Stewardship Council®“ duomenimis, Lietuvoje kasmet didėja sertifikuotų miškų plotai. 2015 metais sertifikuotų miškų plotas Lietuvoje siekė 1 073 221 ha,  2016 metų pradžioje 1 083 4844 ha, o praėjusių metų pradžioje  – 1 089 532 ha miško ploto.

Pasak R. Beinorto, artėjame prie to, kai medienos produktus gaminančios įmonės rinksis tik tinkamai tvarkomuose miškuose paruoštą žaliavą, kuri atitinka FSC® reikalavimus. Tačiau nesertifikuotų miškų ateitis vis dar miglota, galima tik svarstyti, kokią įtaką jiems padarys nuolat augantis sertifikuotos medienos poreikis.

„Įmonėms, perkančioms medieną, FSC® sertifikatas jau šiandien dažnai tampa lemiamu apsisprendimu renkantis tiekėją. Tokia situacija gerokai apsunkins sąlygas parduoti nesertifikuotą medieną. Todėl miškų savininkams svarbu ne tik atsakingai tvarkyti savo miškus, bet ir įrodyti žaliavos kilmę. Vienas iš būdų tai padaryti – sertifikuoti savo mišką. Tai ypač aktualu siekiant medieną eksportuoti į kitas šalis“, – prognozuoja R. Beinortas.

Sparčiai augantį sertifikuotos medienos poreikį pastebi ir VšĮ „Darnūs miškai“ direktorė Jovita Urbikaitė. Pasak jos, savo miškus sertifikavę privataus miško savininkai turi kur kas palankesnes sąlygas realizuoti medieną. Taip pat – platesnes galimybes medieną parduoti už geresnę kainą. Jau šiandien dalis įmonių rąstams iš sertifikuotų miškų taiko kainos priedus.

Išeitis – sertifikavimas grupėmis

Privatūs miškai Lietuvoje užima 848,8 tūkst. ha plotą, o privataus miško savininkai vidutiniškai turi 3,4 ha miško. Skaičiuojama, kad norint atskirai sertifikuoti tokią smulkią valdą, finansiškai gali atsieti kelis kartus daugiau nei stambiems miško valdytojams. Įsitikinę, kad sertifikavimas pareikalaus didelių išlaidų, mažų plotų savininkai dažnai nesiryžta šiam procesui, tačiau J. Urbikaitė teigia, kad miškų sertifikavimas grupėmis kaštus ženkliai sumažina.

„Sertifikavimui reikalingi kaštai yra pasidalinami su kitais grupės nariais, priklausomai nuo valdomo miško ploto. Todėl dažnu atveju tai yra pigesnė alternatyva nei siekti atskiro miškų tvarkymo sertifikato. Be to, atsakingai į miškų išteklius žiūrinčios medienos apdirbimo įmonės, siekdamos paspartinti sertifikavimo procesus, šiuo metu dengia daugiau nei du trečdalius grupės patiriamų kaštų“, – sako J. Urbikaitė.

Svarbu paminėti, kad grupės administratorius nuo miško savininkų pečių nuima ir didžiąją dalį su sertifikavimu susijusios administracinės naštos. Jungtis į grupę bendram sertifikatui gauti gali visi miško savininkai, nepriklausomai nuo to, kaip intensyviai ūkininkauja savo miškuose ar kokį miško plotą valdo.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt