Left Bottom vmi

Archyvas

Baltoji vakariene_6_sveksnaKai praėjusį šeštadienį daugelio pasaulio žmonių akys grožėjosi baltumu ir prabanga suspindusiomis Vindzoro rūmų (Jungtinė Karalystė) vestuvių iškilmėmis, kurių metu susituokė princas Harry ir jo išrinktoji Meghan Markle, į neeilinę puotą šilutiškius pakvietė ir Šilutės muziejaus darbuotojos. Tądien, minėdamos Europos muziejų nakties renginį, mūsų muziejininkės H.Šojaus dvaro kiemelyje surengė Baltąją vakarienę, pavadintą itin pavasariškai - „Kai dvare žiedais sninga“.

Ir kai iš vakarėjančio dangaus atvykusius į puotą svečius glostė saulės šviesa bei šiluma, dvaro aplinkoje tikrai snigo baltais žiedais... Baltai padengtus stalus, baltai pasipuošusius žmones sveikino dvaro damos, o visą atmosferą grakštumu ir elegancija persmelkė kelionė į Renesanso ir Ankstyvojo baroko laikus, kuriuos padėjo atkurti ne tik ištaiginga aplinka, bet ir paslaptingąsias epochas menanti muzika bei šokiai.

 

Kvietė tapti dvarininkais

Svarbų Baltosios vakarienės akcentą sukūrė ir patys atvykusieji. Visi jie sumaniai ir subtiliai, kaip iš anksto prašė organizatoriai, buvo baltai papuošę savo grupių stalus, padengę juos ne tik baltomis staltiesėmis, papuošę baltomis gėlėmis, bet ir kitomis dekoracijomis, vaišėmis. Vėliau buvo renkamas ir apdovanotas ištaigingiausiai papuoštas stalas ir jo kompanija.

Baltosios vakarienės puota simboliškai prasidėjo renesansine siuita, kurią susirinkusiesiems dovanojo Šilutės meno mokyklos pučiamųjų ansamblis. Baltoji vakariene_1

Vėliau prisiliesti prie Renesanso epochos, įsijausti į to meto dvarininkų aplinką ir papročius kvietė ir svarbų vaidmenį atlikusi puotos vedančioji. Ji, pasveikinusi susirinkusiuosius ir pasakiusi jiems, kad laukia ypatinga, bet tuo pačiu ir paslaptinga bei elegantiška puota, pristatė ir svarbias dvaro damas: juoda suknele pasipuošusią dvaro ekonomę, dvi tarnaites, dvi dvaro ponias ir dvaro panelę. Damos visą vakarą užėmė svečius, su jais bendravo, kvietė vaišintis dvaro arbata bei skanėstais.

Aptarė gėlių reikšmes

Tarp koncertinių programų, kurias susirinkusiesiems dovanojo Šilutės meno mokyklos mokiniai su mokytojais, buvo ir svečiai: senosios muzikos ir šokio ansamblis „Dolce musica“ (Klaipėda), Klaipėdos valstybinės kolegijos jaunimo kolektyvas „Aitvaras“. Puotos dalyvių laukė paruoštos staigmenos - įvairūs klausimai apie Renesanso laikų dvarininkų gyvenimą ir papročius.

Vakaro vedėja susirinkusiesiems papasakojo, kad puotos pavadinimas „Kai dvare žiedais sninga“ parinktas ne šiaip sau. Gėlės - tobulo grožio įsikūnijimas ir žmonijos istorijoje, ypač dvarininkų gyvenime, užėmė labai svarbią vietą. Gėlių būta visur: namuose, sode, kieme, jomis buvo puošiami patys dvaro pastatai. Be to, dvarininkai, kaip niekas kitas, buvo subtiliai „išmokę“ gėlių kalbą ir jomis perduodavo net slaptas žinutes.

Kviesdama paspėlioti, kokios gėlės ir jų spalvos ką reiškia nuo seno, vakaro vedėja uždavė klausimus. Taip susirinkusieji sužinojo, kad jau Renesanso laikotarpiu vyrai rožes damoms dovanojo ne tik kaip meilės simbolį. Būtent tamsiai raudonos rožės reiškė visai ką kitą - gėdą, o rausvų rožių puokštė - kvietimą santykius išlaikyti paslaptyje.

Svarbūs buvo ne tik žiedų spalva ir dydis, kiekis, netgi kompozicija - visa tai galėjo pasakyti daug, net neištariant nė vieno žodžio. Pavyzdžiui, jei į puokštę buvo įkomponuojama riešutų, tai reiškė kvailumą. Įvairiaspalvė tulpė simbolizavo, kad dovanotojas norėjo moteriai pasakyti, jog ji turi labai gražias akis, rododendras perspėjo apie pavojų.

Prisiminė aprangos madas

Vakaro vedėja susirinkusiesiems priminė, jog labai svarbi Renesanso ir Ankstyvojo baroko laikais dvarininkams buvo rūbų bei veido kosmetikos mada. Ne paslaptis, kad Renesanso laikotarpio pradžioje madą diktavo Italija. Jau XIII a. Italijoje buvo gaminami prabangūs šilkiniai audiniai, o Milanas garsėjo savo aksominiais audiniais. Tuo tarpu Ankstyvjo baroko mados centru jau buvo tapęs Paryžius - Karaliaus Saulės rūmai. Medžiagų ornamentams buvo būdinga stambios gėlės, raityti ornamentai, akanto lapai, granato vaisiai, rombai, papuošti rozetėmis (treliažas), karūnos, vazos ir pan. Kostiumuose buvo naudojami kontrastingų spalvų deriniai, jų apdaila pasižymėjo gausiais kaspinų, raukinių, galionų papuošimais.

Baltoji vakariene_2Madinga buvo ir balta moterų odos spalva - tai reiškė aristokratiškumą, aukštą rangą visuomenėje. O didžiausia to meto naujovė buvo kaklo, veido, krūtinės puošimas apgamėle, kurią vadino tiesiog musele. Pavyzdžiui, ant kaktos pridėta apgamėlė tuomet reiškė „išdidi moteris“, ant veido skruosto - „pikantiška, moteriška ir švelni moteris“, ant lūpos - „visiška koketė“.

Svarbią vietą užėmė ir vyrų apranga. Elegantiškas to meto vyras privalėjo turėti net 20 marškinių, 24 nosines, 10 įvairių kelnių, 30 kaklo skarelių ir tuziną liemenių bei kojinių.

Apdovanojo gražiausią stalą

Baltosios vakarienės metu susirinkusieji ne tik apžvelgdami istoriją „nukeliavo“ į Renesanso ir Ankstyvojo baroko laikų madas, bet ir maloniai pabendravo, pasidžiaugė vieni kitų sumanumu, idėjomis ištaigingai papuošti stalus.

Vakaro metu buvo išrinktas ir apdovanotas ištaigingiausiai, gražiausiai papuošto stalo kolektyvas - tai Švėkšnos neįgaliųjų draugija su vadove Ingrita Riteriene. Švėkšniškių stalas jau vakarui prasidėjus visus traukė subtiliomis detalėmis: origami lankstymo būdu pagamintomis gulbėmis, baltu angelu, šviečiančiomis lemputėmis, skoningai dekoruotomis vaišėmis.

Anot muziejininkių, Baltosios vakarienės renginys pavyko puikiai ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. Vakaro metu sulaukta daugiau kaip 250 dalyvių, o išpuoštų ir baltai padengtų stalų kiemelyje tąkart stovėjo net 25.

Daugiau nuotraukų „Facebook“ albume.

Savaitės klausimas



Kur šiemet atostogausite?

Ukmergės naujienos