Vetrungiu kelias_2Į jau tradicinį renginį, skirtą geriau pažinti Mažąją Lietuvą, atrasti jos istorines, įsimintinas vietas, birželio 26-ąją pakvietė Šilutės kultūros ir pramogų centras ir partneriai.

Renginio metu pristatytas sėkmingai prieš šešerius metus prasidėjęs pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas „Vėtrungių kelias“. Šis žaidimas -  anot projekto vadovės, Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorės Jūratės Pancerovos, jau brandžiai įsibėgėjęs - per šešerius metus surengta nemažai seminarų ir konferencijų vėtrungių tematika, parašyta daug straipsnių, surengta per 300 edukacinių užsiėmimų.

Žaidimo organizatorių džiaugsmui, „Vėtrungių keliu“ per Mažąją Lietuvą ir jos istorines vietas jau keliavo daugiau kaip 4000 smalsuolių. Žaidimo pabaiga, kaip ir kasmet, planuojama rugsėjo 27 d.
Iškėlė projekto vėliavą

„Projektas yra įsibėgėjęs, tad kasmet siekiame kartu su partneriais jį atnaujinti ir lankytojams pasiūlyti naujas veiklas, įtraukiant naujus Mažosios Lietuvos objektus, apie kurios žmonės net nežinojo, niekad nematė ir negirdėjo“, - sakė J.Pancerova.

Iškilmingas „Vėtrungių kelio“ atidarymas prasidėjo simboliniu projekto vėliavos pakėlimu ir folkloro ansamblio „Verdainė“ (vad. Regina Jokubaitytė) koncertine programa.

Vėliau visi susirinkusieji buvo pakviesti į Šilutės kultūros ir pramogų centro fojė, kur buvo vaišinami arbata, kava, galėjo pasidalinti prasidėsiančio žaidimo įspūdžiais bei lūkesčiais.

Renginio metu mažųjų lankytojų laukė spalvinga edukacija - jie, kartu su padėjėjomis, galėjo nuspalvinti Šilutės krašto simbolius žuvis ir taip išreikšti savo fantaziją.

Smalsumą sužadino kino filmu

Atvykusieji į atidarymą buvo pakviesti pamatyti autentišką režisieriaus Arvydo Baryso filmą apie tarpukario Kuršių nerijos žvejų, trijų brolių, sunkų ir laimingą gyvenimą (kuršininkų ir lietuvininkų kalbomis) - „Išbarstyti žodžiai“.

Filmas, trukęs 50 minučių, yra subtitruotas lietuvių ir vokiečių kalbomis, tad žiūrovai galėjo išgirsti brolių Sakučių (Sakuth) vartojamą kuršininkų kalbą.

„Išbarstyti žodžiai“ pasakoja apie šių brolių likimą. Su tūkstančiais Vokietijos civilių, 1944 m. rudenį, broliai paliko gimtąją Kuršių neriją. Vieną audringą 1948 m. rudens naktį jie su tėvais, žvejų valtele, pabėgo iš sovietų valdomos zonos Rytų Vokietijoje. Vargingai pasiekę Švedijos krantus, paprašė prieglobsčio ir liko ten visam gyvenimui, žvilgsniais dairydamiesi į horizontą anapus Baltijos.

Darbštūs, linksmi ir stiprūs vyrai užkariavo skandinavų merginų širdis. Darbas darbą vijo, gimė ir augo vaikai, rodėsi, kad gyvenimas įėjo į geras vėžes. Beje, prigimtis šaukė žvejoti, todėl kiekvieną savaitgalį jie Vanerno vandenyse statydavo tinklus. Laikydamiesi nidiškių posakio: „Žuvys nesupranta vokiškai“, žvejodami broliai šnekučiavosi gimtąja kuršininkų kalba. Tarsi vandeniu gaivinosi ja ir niekada daugiau tėvynėn negrįžę tėvai. Kai iš Lietuvos pasitraukė sovietai, broliai išskubėjo lankyti tėviškės Nidoje. Mamos neprikalbėjo - sakė, širdis plyš, kai pamatys, kaip ten viskas pasikeitė...

Kartu su senaisiais gyventojais iš Kuršių nerijos visiems laikams iškeliavo ir unikali marių žvejų kultūra, išsibarstę po pasaulį kopininkai netrukus nebeturėjo su kuo kalbėtis savo kalba. Broliai Sakučiai liko dviese. Jauniausias Martynas prieš dvejus metus atgulė Kristinehamno kapinėse šalia savo tėvų.

Šis filmas - autentiškas tarpukario Kuršių nerijos žvejų gyvenimo liudininkas. Jo kūrėjams teliko tik sujungti brolių prisiminimų fragmentus. Jame nedaug muzikos, vietoje jos - paskutines dienas gyvenančios baltų kalbos garsų, intonacijų ir žodžių prasmės.

Žiūrovai, atvykę į filmo „Išbarstyti žodžiai“ peržiūrą, galėjo pamatyti ne tik Kuršių nerijos gamtos vaizdus įvairiais metų laikais, bet ir architektūrą, žvejybą, etnografiją.

Tiek prieš ir po filmo peržiūros, smalsuoliai galėjo iš arčiau pabendrauti su filmo autoriumi A.Barysu ir konsultante, vertėja iš kuršininkų kalbos į lietuvių kalbą - prof. Dalia Kiseliūnaite (Klaipėdos universitetas).

Kvies tapti detektyvais
DSCN2019
Anot projekto vadovės J.Pancerovos, šiemet „Vėtrungių kelias“ su šūkiu „KADA VAKAR TAMPA ŠIANDIEN“ atsinaujina ir kvies lankytojus tapti savotiškais detektyvais. Jie turės žemėlapyje surasti seną nuotrauką, pagal ją rasti objektą, jame apsilankyti, nusifotografuoti ir įsimintiną akimirką paskelbti svetainėje www.vetrungiukelias.lt.

Siekiant į žaidimą įtraukti kuo daugiau dalyvių, 2017 m. Vėtrungių kelias prisijungė prie tarptautinio GEO-CACHING projekto. Vėtrungių kelio lobių galite ieškoti pasitelkiant ir išmaniąsias priemones - „Geocaching“ programėlę.

Džiaugdamasi dideliu skaičiumi partnerių, J.Pancerova užtikrino, jog pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas „Vėtrungių kelias“ sulauks dar daugiau lankytojų - krašto žmonių, svečių iš Lietuvos ir užsienio.

Priminsime, kad į projektą įsiliejo beveik visos Mažosios Lietuvos kultūros, turizmo, informacijos įstaigos. Tai - Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Neringos muziejai, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras, Lietuvos jūrų muziejus, Radijo stotis „Laluna“, Neringos savivaldybė, Pagėgių savivaldybės kultūros centras, Lietuvos muziejų asociacija, Liudviko Rėzos kultūros centras, Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centras, VŠĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, Martyno Jankaus muziejus, Kintų Vydūno kultūros centras, Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka, Rusnės kaimo turizmo draugija, Šilutės turizmo informacijos centras, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija, Rambyno regioninis parkas, Nemuno Deltos regioninis parkas, J.Gižo etnografinė sodyba - muziejus, Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras ir pernai prisijungęs Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras.

Ukmergės naujienos