Turkija 2_muziejininkesPrieš savaitę iš saulėtosios Turkijos parvyko trijų dešimčių šilutiškių delegacija, dalyvavusi tenykštėje Alanijos mieste vykusioje tarptautinėje turizmo, kultūros ir meno šventėje. Šiemet šis grandiozinis festivalis buvo skirtas Baltijos valstybių šimtmečiui.

Tolimojoje Turkijoje lietuvių liaudies šokius pristatė Švėkšnos šokių kolektyvas „Šalna“, Šilutės ir Kintų muziejininkės vietinius ir gausius festivalio svečius vaišino Kintų kepykloje kepta duona, lietuviškais šakočiais ir sūriais, lauže keptomis bulvėmis su kastiniu ir raugintais agurkėliais, mokė pasigaminti Pamario krašto ženklus - vėtrungėles ir žuveles. Rajono savivaldybės vadovai ilgametės draugystės sutvirtinimui Alanijos miestui įteikė ąžuoliuką.

Šilutiškiai vis dar dalijasi kelionės įspūdžiais, kurios metu ne tik dalyvavo jau 18-ą kartą vykusio festivalio renginiuose, išsamiai pristatė Pamario krašto istoriją, kultūrą ir kulinarinį paveldą. Kartu jie pamatė vietos įžymybes, pažino Turkijos istoriją ir šiuolaikinį meną, susipažino su Turkijos lietuvių bendruomenės nariais.  

Šilutiškiai dalyvavo penktą kartą

Turkijos Alanijos miestas turi 23 miestus - bendradarbiavimo partnerius visame pasaulyje, du iš jų Lietuvoje - Trakai ir Šilutė. Šilutės savivaldybės draugystė su Antalijos regionu, kuriame ir yra Alanija, tęsiasi nuo 2014-ųjų, tad šilutiškiai festivalyje dalyvavo jau penktą kartą.

Į Alanijos kultūros ir meno festivalį tradiciškai sukviečiamos visų draugiškų miestų delegacijos, kurios pristato savo krašto amatus, kultūrą, meną, kulinarinį paveldą. Tad ir šiemet į Alaniją be šilutiškių vyko ir Trakų delegacija. Festivalyje taip pat dalyvavo atstovai iš Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Kinijos miestų partnerių, gausi mūsų kaimynų latvių delegacija.

Įprastai toks festvalis būdavo rengiamas kažkurį gegužės savaitgalį, tačiau šiemet jo data pavėlinta dėl to, kad suvėluota paskelbti Prezidento rinkimus. Turkai savo aukščiausią valdžią rinko birželio 24-ąją, tai buvo priešlaikiniai rinkimai, kuriuose ir vėl nugalėjo iki tol prezidentavęs Recepas Tayyipas Erdoganas. Todėl festivalis vyko pirmosiomis savaitės darbo dienomis. Tačiau tai nesutrukdė suplūsti į jį daugiatūkstantinei miniai.

Meras palinkėjo mėgautis kultūra20180626 182101

Alanijoje priskaičiuojama apie 350 000 gyventojų, tačiau aktyvaus turizmo sezono metu, pasak vietinių, miestas talpina apie milijoną žmonių. Tad nenuostabu, kad miestas turi itin didelį uostą, kuriame ir surengtas tradicinis festivalis. Vien tik Latvijai ir Lietuvai čia buvo skirta maždaug 1000 kv. metrų teritorija, nes Estijoje Alanija miesto partnerio (vietinių dar vadinamo „miesto - sesės“) neturi.   

Renginio atidarymo metu surengtas įspūdingas koncertas, svečius sveikino aukščiausi regiono vadovai, Parlamento nariai.

„Noriu su didžiausiu malonumu ir meile pasveikinti visus atvykusius į 18-ąją tarptautinę Alanijos kultūros ir meno šventę.

Ši šventė - tarsi turizmo rojaus ir kultūrų įvairovės langas, kuris plačiai atveriamas pasauliui. Mūsų šventė yra viena svarbiausių Antalijos regione ne tik dėl aukštos kokybės, bet mes esame visiems vienijimo ir solidarumo pavyzdys. Taikioje atmosferoje ir harmoningoje aplinkoje mes bendraujame su 23 partneriais miestais visame pasaulyje. Šiandien partneriai iš Latvijos (Talsi), Lietuvos (Trakai ir Šilutė), Lenkijos (Wladislow-Slaski), Rusijos (Dargači ir Murmansko), Kinijos (Fušuno), taip pat Jo Ekscelencija Latvijos Respublikos ambasadorius Turkijos Respublikai Peteris Karlis Elferts yra kartu su mumis. Mes savo svečius norime supažindinti ne tik su savo Turkijos islamo kultūra ir tradicijomis, bet ir mūsų žmonių šiltu priėmimu bei draugiškumu.

Kaip ir kasmet Alanijos šventė yra unikali ir turi temą. Šiemet šventės tema - Seldžiukų era. Alanija buvo Seldžiukų dinastijos sostinė, todėl 3 dienas truksiančios šventės metu, bus demonstruojama kultūra susijusi su tuo laikmečiu: veikia parodos, pristatomi amatai, tradicijos. Noriu priminti monarcho Alaadin Keykubat valdymo laikus, kuris turėjo didelės įtakos kultūros formavimuisi, paliko mums Raudonąjį bokštą, laivų statyklą ir didingą pilį.

Šios šventės metu taip pat švenčiame Baltijos valstybių 100 metų nepriklausomybės sukaktį. Ta proga veikia Lietuvos, Latvijos ir Estijos miestelis, kuriame rasite Baltijos valstybių amatų, Lietuvos, Latvijos ir Lietuvos totorių bendruomenės kulinarinio paveldo bei matysite Lietuvos liaudies ir Lietuvos karaimų bendruomenės šokėjų pasirodymus“, - sakė Alanijos meras Adem Murat Yücel.

Jis padėkojo visiems svečiams ir organizatoriams ir palinkėjo šventės dalyviams mėgautis kultūra, menu ir linksmybėmis.

Policija buvo, bet... lyg nebuvo

Turkija 4_vaisinaNeabejotinai viena įspūdingiausių festivalio dalių tapo daugiatūkstantinė jos dalyvių - vietinių ir svečių - eisena. Joje buvo galima pamatyti ne tik įvairių svečių prisistatymus, bet ir ypač gausų vietinių pasirodymą. Regiono gyventojai demonstravo vairių savo vietovių amatus, aprangą, šokius ir dainas, būstų įrengimą, net techniką ir galvijus. Bene daugiausia smalsuolių sutraukė gal kelių dešimčių kupranugarių eisena, taip pat demonstravusių įvairių regiono vietovių gyvenimo momentus.

Ne mažiau nei eisenos įvairovė, lietuvaičius stebino absoliuti laisvė, kuri buvo duota visiems festivalio dalyviams ir eisenos stebėtojams. Nors kur ne kur buvo galima pamatyti policijos pareigūnų, jie nedemonstravo nė menkiausios įtampos, patys ramiai bendravo su šventės dalyviais. Nė vienas jų nestabdė drąsiai eiseną sveikinančių ir kone į ją įsiliejančių žiūrovų bei fotografų, niekas nedraudė laisvai įeiti ir išeiti iš teritorijos, kurioje be svečių koncertą stebėjo ir aukščiausi miesto bei regiono vadovai.      
    
Vieni kitus šokių aikštelėje keitę Trakų Birlik grupės ir Švėkšnos „Šalnos“ šokėjai sulaukė gausybės aplodismentų. Vietiniai net be skrupulų vaikė iš akiračio jiems vaizdą užstojančius fotografus, prašydami netrukdyti pamatyti svečių šokius. Žinia, pašėlusiu ritmu trypti šokių aikštelėje, kepinant beveik 30-ies laipsnių (ir tai - pavakarės) karščiui buvo ne juokai, tačiau Astos Sapetkienės treniruojami švėkšniškiai garbingai išlaikė ir šį išbandymą.

Turkijoje augs lietuviškas ąžuoliukas

Kiek svečių savo kiemelyje priėmė šilutiškiai, vargiai kas besuskaičiuotų. Muziejininkės šilutiškė Indrė Skablauskaitė ir kintiškė Rita Tarvydienė vos spėjo suktis, mokydamos vietinius gaminti ir spalvinti mūsų krašto ženklus - vėtrungėles ir žuveles, dalindamos kitą atributiką. Visi jas pasigaminę nešėsi namo. Kitoje palapinėje darbavosi „Šalnos“ šokėjai, kuriems teko dar ir svetingų šeimininkų vaidmuo - jie čia užsukančius vaišino „Danutės“ šakočiais, „Šilutės Rambyno“ sūriais ir kitais mūsiškais gardumynais.

Su visais lankytojais mezgėsi pokalbiai apie Lietuvą, Vilnių, Šilutės kraštą, juolab, kad nemažai jų buvo lietuviai.

Savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris Alanijos miesto merui įteikė iš Šilutės atgabentą stiprybės simbolį - ąžuoliuką, kartu pažadėdamas, jog kitą kartą atvykusi šilutiškių delegacija irgi jį palaistys. Priimdamas dovaną Adem Murat Yücel  pasidomėjo kokioje temperatūroje įprastai auga mūsų medelis, ir pašmaikštavo, jog atvykdami šilutiškiai bent jau vandens gali nesivežti - šio gero Alanijos žmonės turi pakankamai.

Šilutės delegacijai įteiktas neįgaliųjų pagamintas Alanijos herbas, o šilutiškių kiemelyje apsilankiusiam Latvijos ambasadoriui P.K.Elferts padovanotas šakotis.

Pasakojimą apie Turkijos lietuvių bendruomenę skaitykite artimiausiuose „Šilutės naujienų“ numeriuose.

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt