laivasTradicinių ir istorinių laivų asociacijos (TILA) pirmininkas, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius tikisi, kad istorinio Vakarų baltų laivo replika bus pastatyta iki kitų metų vasaros. Dabar belieka apsispręsti, kokį būtent laivą reikia statyti.

Elektra varomų senovinių laivų dar nebuvo

Laivo replikos statybą organizuoja TILA - viena iš organizacijų, įgyvendinančių Europos Sąjungos remiamą projektą „ELMAR - parama Pietų Baltijos regiono smulkioms ir vidutinėms įmonėms patenkant į tarptautines elektra varomų valčių ir laivų tiekimo grandines ir pardavimo rinkas“. Projekte dalyvauja 10 partnerių. Jis skatina įmones pakrantėse plaukiojančiuose laivuose naudoti elektrinius variklius. TILA projektui įgyvendinti skirta apie 150 tūkst. eurų parama.

Beje, mediena būsimam laivui jau užsakyta - ąžuolai  atrinkti Vakarų Lietuvoje. Rudenį ruošiamasi pradėti statyti laivą ir baigti iki kitų metų vasaros.

Šiuo metu netgi jau planuojamos ir naujo laivo ekspedicijos. R.Adomavičius neatmeta galimybės, kad tuo laivu ateityje būtų galima plaukti ir į Nacionalinę ekspediciją su Vilniaus universiteto profesoriumi Alfredu Bumblausku, turinčiu įdomių minčių apie vikingus ir laivybą Lietuvos istorijoje.

Laivadirbystės iššūkislaivas 2

Norėdama apsispręsti, kokį laivą reikėtų statyti, TILA kartu su Lietuvos jūrų muziejumi surengė įdomų seminarą „Prūsų ir kuršių laivai vikingų laikais“. Dr. Maik-Jens Springmann iš Sakso instituto Kopenhagoje aptarė vikingų laikų kuršių laivų statybos XXI amžiuje iššūkius ir perspektyvas.
R.Adomavičiaus teigimu, apie vikingų laikų (X-XII a.) prūsų ir kuršių laivus žinoma mažai, daugiau žinių turima apie vikingų laivus. Galimas daiktas, pastaruosius kuršiai ir prūsai kopijavo. Taigi šios idėjos sumanytojų R.Adomavičiaus ir Simo Knapkio iš Rusnės laukia tikras laivadirbystės iššūkis.

Neretai vikingai pristatomi kaip plėšikai ir baisūs jūrininkai, kurie grobdavo kuršių, gyvenusių prie jūros, žemes. Prie dabartinės Klaipėdos jų gyvenviečių buvo gausu. Žinoma, jog sustiprėję kuršiai pradėjo priešintis vikingams, atimdavo jų laivus, patys rengdavo žygius. Pagrindinis kuršių grobis buvo Rusijos sidabras. Tiek jie, tiek vikingai prekiavo gintaru.

Kad vikingų laivai būtų plaukę į Kuršių marias, duomenų nėra. A.Bumblauskas suka galvą, kodėl vikingai nesinaudojo Nemunu. Manoma, kad kuršių laivybai įtakos turėjo kariniai konfliktai su vikingais.

Dr.Roman Shiroukhov iš Baltijos ir Skandinavijos archeologijos centro Šlėzvige pranešimo tema „Laivai po žeme. Geležinės kniedės iš prūsų ir kuršių archeologinių vietovių, datavimo ir interpretavimo problemos“.

Vikingų laikų laivų mediena būdavo labai gera - laikydavo 100-150 metų. Žemėje archeologai jos neranda, tik po vandeniu, žemėje aptinkamos tik geležinės laivų kniedės. Jų rasta ir Palangoje. Lietuvoje pilkapių su laivais iki šiol dar nebuvo rasta.

Vienam laivui pastatyti reikėdavo apytikriai 1 000 kniedžių, o kapavietėse geležinių kniedžių randama palyginti labai nedaug. Mažiau tikėtina, kad žmogus buvo laidojamas su laivu. Greičiausiai, kai jis buvo deginamas, laivo mediena galėjo būti naudojama kaip kuras. Kartais ji buvo naudojama ir kokiam nors statiniui pastatyti.

Kilio balastas - baterijos

S.Knapkis, vadovausiantis laivo statybai, seminare apie planuojamą statyti laivą, pasakojo apie atkuriamo Vakarų baltų laivo (replikos) statymo ypatumus. Tauragės girininkijos miškuose jau yra pasirinkti ir nupjauti 10 ąžuolų, kurių mediena bus panaudota laivo statybai. Šilutės girininkijos miškuose ąžuolų taip pat ieškota, tačiau, S.Knapkio nuomone, laivadirbystei tinkamų ąžuolų čia nėra.

Pasak meistro, tik iš pažiūros atrodo, kad 10 ąžuolų yra didžiulis kiekis medienos. „Jeigu visos būtinos lentos ir medinės konstrukcijos ( špangautai) būtų gaminami skėlimo būdu, tai prireiktų galimai ir dar daugiau ąžuolų. Mediena išgauta skeliant yra žymiai stipresnė. Būtent todėl senaisiais laikais lentos ir konstrukcijos buvo gaminamos iš skeltos medienos“, - pasakojo S.Knapkis.

Anot jo, senovinio laivo replikoje bus suderintos praeities ir dabarties geriausios laivadirbystės technologijos. Konkretūs laivo statybos medienos darbai galimai bus pradėti jau šį rudenį.

Tomas Žapnickas, Evaldas Narvilas, Vasilij Djačkov iš Klaipėdos universiteto pristatė elektrinio variklio integravimo į laivą - repliką būdus ir davė naudingų patarimų.

„Mūsų laivas bus statomas pagal laivų, statomų Danijos Ostendės vikingų muziejuje, pavyzdį, nes kuršių ir prūsų laivai buvo panašūs į vikingų. Tai bus Vakarų baltų laivas, daugiau skirtas plaukioti vidaus vandenyse. Jo ilgis - iki 14 metrų. Yra istorinių laivų, plaukiojančių su varikliais, bet jie būna pakabinamieji, benzininiai. Mūsiškis bus pirmasis laivas su elektriniu varikliu visame Pietų Baltijos regione. Ketiname palei kilį išdėlioti baterijas, kurios maitins variklį, ir iš dalies jas naudoti kaip balastą. Anksčiau tam į laivus būdavo kraunami akmenys“, sakė A.Adomavičius.

Ar aukosite/aukojote „Maisto banko“ akcijoje?

Ukmergės naujienos