stelmuziukai 2Žemės ūkio ministerija, minėdama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, kaimo šviesuolius bei iniciatyvas pagerbia neeiline dovana - Stelmužės ąžuolo palikuonimis.

Prasidėjus paskutiniajam vasaros mėnesiui ministerija tęsia „Tautos šimtamečių ąžuolų“ apdovanojimo ceremonijas. Rugpjūčio pradžioje Salantuose buvo pagerbtos Klaipėdos apskrities bendruomenės, tarp kurių dauguma buvo atstovai iš Šilutės rajono. Degutiškė VilijaEičienė laimėjo nominacijoje „Šimtmečio atradimas“, Juknaičių bendruomenė - „Šimtmečio linksmiausieji“, naumiestiškė Ramutė Šveikauskienė - „Šimtmečio amatų puoselėtojas“, Degučių folkloro kolektyvas „Pilutė“ - „Šimtmečio tautiškiausia bendruomenė“, degutiškis Dovydas Lengvinas - „Jauniausias šimtmečio lyderis“, „Regiono šimtmečio palikimas“ - Vanagių piliakalnis.

Šiuo metu stelmužiukai dar auga laboratorijoje, todėl laureatams įteikti ąžuoliukų pasai, o jau ateinantį pavasarį ąžuoliukai pasieks laimėtojus ir įleis savo šaknis Šilutės rajone.

„Šimtmečio atradimas“ - V.Eičienei

Vilijos Eičienės gimtinė - Buikiškės kaimas, čia gimė, augo ir šeimą sukūrė. Augina 4 sūnus, du dar mokosi, o du dvyniai jau baigę aukštuosius mokslus įsitvirtino Lietuvoje. Darbšti šeima, Vilija ūkininkauja, tačiau atranda laiko savo pomėgiui - fotografuoti, savo fotografijomis garsina gimtąsias vietas, surengė ne vieną fotografijų parodą.

Vilija dalį savo laiko skiria ir visuomeninei veiklai. Kartu su šeima aktyviai dalyvauja Degučių bendruomenės „Rytdiena“ veikloje. Ji savo nuoširdžiu darbu pelnė žmonių pasitikėjimą, yra sumani ir atsakinga seniūnaitė.

V.Eičienė dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio projekte „LT 100: mano kelionė Lietuvai“, kurį organizavo Kultūros ministerija. Projekte buvo pateikta 100 taškų, kuriuos reikėjo aplankyti, nufotografuoti ir įkelti į interneto svetainę.

„Šimtmečio linksmiausieji“ - juknaitiškiai

Juknaičių bendruomenė už bendruomeniškumo skatinimą, kūrybiškumą, aktyvią ir produktyvią projektinę veiklą gerinant bendruomenės gyvenimo kokybę, jaunimo užimtumo skatinimą bei kultūros vertybių puoselėjimą yra sulaukusi padėkų bei dovanų iš LR Seimo, Žemės ūkio ir Kultūros ministerijos, Šilutės rajono savivaldybės.

Per 2013-2018 metų laikotarpį Juknaičių bendruomenė įgyvendino projektų už 207 tūkst. eurų. Bendruomenės žmonės yra aktyvūs, noriai dalyvauja įvairioje kultūrinėje veikloje pagal savo gebėjimus. Jie šoka šokių kolektyve „Juknaičiai“, dainuoja moterų vokaliniame ansamblyje „Vėjūnė“, vaidina mėgėjų teatro kolektyve „Motyvas“, domisi krašto istorija.

2016 metais Juknaičių bendruomenė tapo Lietuvos mažosios kultūros sostine.

Bendruomenė savo veiklos svarbesnius įvykius įamžina sodindama medelius arba giraites, kurių jau yra septynios: „Naujagimių giraitė“, „Abiturientų giraitė“, „Vasario 16-tosios giraitė“, „Maumedžių giraitė“, „Europos parkas“, „Dainuojančių klevų giraitė“, „1000 berželių alėja“.

Bendruomenės žmonės turi vieną gerą ypatybę - jie yra savanoriai, susibūrę tam, kad visiems būtų gyventi geriau, įdomiau, linksmiau, kad vaikai lavintųsi ir gautų savarankiškumo pamokas, pagarbiai priimtų suaugusiųjų patarimus ir kurtų sumanymus ateičiai.

„Šimtmečio amatų puoselėtoja“ - R.Šveikauskienėsimtmecio azuolai

Kiekviename kaimelyje ar miestelyje yra moterų, kurioms rūpi ne tik jų kasdienybė. Viena jų - Juodžių kaimo šviesuolė Ramutė Šveikauskienė.

Ši moteris rajone gerai žinoma visuomenininkė, kraštotyrininkė, kelių poezijos knygelių autorė. Žemaičių Naumiesčio buvusi „Gerumo namų“ vadovė, Juodžių kaimo seniūnaitė. Išėjusi į pensiją ir likusi viena, Ramutė nutarė saviesiems pomėgiams skirti daugiau laiko.

Arti dviejų dešimtmečių kauptus senovinius rakandus, skaičiuojančius kelių dešimčių ir net šimtų metų amžių, ir sovietmetį menančius lietuvių gyvenimo atributus kaupianti moteris juos laiko suremontuotame ūkiniame sodybos pastate, kur juos pamatyti gali visi, kas nori.

Ekspozicijoje - senutėliai baldai, avalynė, šviestuvai, drabužiai ir namų apyvokos reikmenys. Vieni iš kitų nugirdę apie kaimynės pomėgį, senovinius daiktus jai nešė kone visi aplink gyvenę žmonės. Dovanojo įvairių pintų daiktų, indų ir pinigų, net Smetonos laikų litą, išsaugotas maldaknyges. Būdama Juodžių seniūnaite Ramutė ne kartą surengė ant to paties pavadinimo piliakalnio savo kaimo pakraštyje sąšauką „Piliakalnių šviesa“, skirtą Mindaugo karūnavimo dienai.

Bet ir tuo krašto istorijai neabejinga moteris neapsiriboja, ji ėmėsi ir raštu sisteminti savosios apylinkės istoriją. Tuose raštuose vietą randa ne tik čia gyvenę žmonės, jų sodybos, įvairūs faktai, bet ir vietos piliakalnio, senesnių medžių ir kitų objektų aprašymai. Šie motyvai atsispindi ir jos poezijoje - autorė kuria tai, ką mato savo akimis ir jaučia širdimi.

„Šimtmečio tautiškiausia bendruomenė“ - „Pilutė“

Folkloro kolektyvas „Pilutė“ jungia 24 narius, kurių dauguma yra Degučių bei aplinkinių kaimų gyventojai. Į kolektyvą įsitraukė ir tradicinių amatų meistrai bei kulinarinio paveldo žinovai. Daugiausia kolektyvas atlieka paribio žemaičių folklorą.

Kolektyvo dėka bendruomenės vaikai skatinami dalyvauti kalendoriniuose renginiuose, savo kūrybą perteikti įvairiomis priemonėmis, jiems sudaromos sąlygos įžvelgti, pastebėti, mąstyti ir eksperimentuoti, išgyventi kūrybos ir atradimo džiaugsmą. Remiantis tradicijomis kolektyvas ieško naujų saviraiškų formų.

„Pilutė“ dalyvauja įvairiuose rajoniniuose bei seniūnijos renginiuose. Nors pasikeitė ne vienas vadovas, bet kolektyvo branduolys išliko iki šiol. Daugiau kaip 13 metų „Pilutei“ vadovauja Adma Baltutienė.

„Jauniausias šimtmečio lyderis“ - D.Lengvinas

D.Lengvinas aktyvus, darbštus jaunas žmogus, gimęs ir augęs Degučiuose. Dar besimokydamas mokykloje jis telkė jaunimą sportui, yra surengęs ne vienas rankų lenkimo varžybas.

Dovydas baigė A.Stulginskio universitetą ir sugrįžo į gimtąjį kaimą. Jau keletą metų jis organizuoja paplūdimio tinklinio varžybas, kviesdamas jaunimą iš viso rajono. Žiemos sezono metu Dovydas organizuoja ledo ritulio varžybas, kviesdamas komandas net iš kitų miestų.

D.Lengvinas visada prisideda prie tradicinės vasaros šventės organizavimo, jam pavestus darbus atlieka kruopščiai ir sąžiningai. Jis ne tik aktyvus bendruomenės veikloje, bet ir ūkininkauja: augina mėsinių galvijų bandą, ruošia mėsos perdirbimo cechą.

„Regiono šimtmečio palikimas“ - Vanagių piliakalnis

Vanagių piliakalnis yra 200 m nuo Žemaičių Naumiesčio bažnyčios, Vanagio upelio kairiajame krante esančioje kalvoje plokščiu viršumi. Aukščiausias piliakalnio taškas yra 34,6 m virš jūros lygio.

Iki 2002 m. vykusios žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Žemaičių Naumiestyje, Vanagių piliakalnio jokiuose archeologijos paminklų sąrašuose nebuvo. Žaliakalniu vadinama kalva anksčiau priklausė Vanagių kaimui, dabar susiliejusiam su Žemaičių Naumiesčiu, ir buvo laikoma vėlyva dvarviete.

Pastatai joje stovėjo iki XX a. vidurio. Dvaras Žaliakalnyje buvo pastatytas jau XVIII a., priklausė Rionikeriams (dar yra likę kai kurių dvaro pamatų detalių), įrengtas parkas.

Kad čia gali būti piliakalnis, pirmas nutarė geologijos mokslų daktaras Z.Malinauskas, kilęs iš Žemaičių Naumiesčio. Kažkiek duomenų apie šią kalvą yra surinkęs vietos kraštotyrininkas B.Orentas. Pagal jį šią vietą piliakalniu vadino vienas senas žmogus, o kalvoje esantis tunelis, vedantis į bažnyčią (iki šiol niekas jo netyrinėjo). Ir dabar dar yra aiškiai matyti įėjimas „po žeme“.

2002 m. pavasarį Žemaičių Naumiesčio seniūnija pabandė užtverti per piliakalnį einantį gruntinį keliuką. Bestumdant buldozeriu, vienoje vietoje žemės buvo nustumtos giliau ir atsidengė degėsiai bei akmenys. Ištyrus radiokarboniniu būdu, pasitvirtino spėjimai, kad tai I a. po Kristaus piliakalnio įtvirtinimų anglys. Tai rodo, kad nepaisant piliakalnyje nuo 18 a. stovėjusių pastatų, jame išlikę senų ir vertingų kultūrinių sluoksnių.

Šis piliakalnis įeina į gynybinių piliakalnių, išsidėsčiusių apie Žemaičių Naumiestį, sistemą ir yra didžiausias iš visų. Ši gynybinių piliakalnių sistema įsilieja į didesnę, buvusią tarp Minijos, Veiviržo, Jūros ir Nemuno upių. Žaliakalnis nuo seno mėgiama naumiestiškių vieta.

Grafo Rionikerio įkurtas parkas su iškastais tvenkiniais tuo metu buvo tik turtingųjų poilsio vieta. Pasikeitus laikams jis tapvalstybinių švenčių, gegužinių kitokių linksmybių vieta, įrengtas stadionas. Ir dabar šis kampelis tarnauja žmonių poilsiui.

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt