zolininke Violeta_BauzieneŠis metų laikas ypatingas - žaliuoja, žydi laukų ir pievų gėlės, vaistažolės. Rusnės žolininkei Valentinai Baužienei dabar pats darbymetis.

„Skiname, džioviname, kaip skruzdės viską tempiame į namus, atrodo, galo nėra. Šiuo mitologiniu laiku saulė ritasi žemyn, dienos trumpėja, o augalai atiduoda visą savo brandą”, - vedžiodama po savo vaistažolių daržą pasakoja moteris.

Apie kiekvieną augalą, tiek jos darže augantį, tiek patvoryje ar pamiškėje, Valentina galėtų pasakoti nesustodama. Štai juozažolė yra aromatinga, todėl puikiai tinka į aliejų ar actą, o pelynas padės sutrikus virškinimui bei pašalins įtampą iš vidaus organų.

Raugerškio šaknys atstoja lietuvių pamėgtą egzotiškąją ciberžolę.

Išlydėdama iš savo sodybos Valentina pavaišina ne tik magiška dedešvų arbata, bet ir raudonųjų begonijų žiedais, kurios rūgštelna burnoje. Nejučia ateina suvokimas, kad viskas ko žmogui reikia, auga šalia mūsų.

 Žoliauja nuo vaikystės

Žoleles Valentina pažino dar vaikystėje, nes jos mama buvo žolininkė. Šeima gyveno netoli Aukštumalos pelkės, kur durpinga žemė. Valentina prisimena, kaip žoliaudama kartu su mama karstydavosi ant jaunų berželių, o įsisiūbavusi ant liaunų šakelių yra net į vandenį įkritusi. Ten ji ir su žalčiais bei gyvatėmis susipažino.

„Kiekvienas žolininkas savo vaikus vedasi kartu”, - sako Valentina. Jos vaikai taip pat puikiai pažįsta augalus. Būna, kad nuvažiavę kitur vaikai skambina mamai ir pasakoja matę vienokių ar kitokių žolių.zolininke 9

Rimčiau žoliauti Valentina pradėjo po mamos mirties, gal prieš 17 metų. Kai mirė mama, jos klientai ėmė eiti pas Valentiną, prašydami parinkti žolelių.

Vaistažoles Valentina augina 20 arų plote šalia savo namų, jų ieško visame Šilutės rajone, netgi važiuoja prie Dubysos. Jau matydama vietovę moteris sako jaučianti, kokie augalai ten auga. Ji apgailestauja, kad dabar daugelis pievų sukultūrintos, todėl nyksta širdažolės, trispalvės našlaitės.

Žmogus pats jaučia kas tinka

Didžiuliame Baužų sodybos darže auga daugybė vaistažolių: melisos, ežiuolės, raudonėliai, vaistiniai čiobreliai, juozažolės, šalavijai, diemedžiai, medetkos, pelynai, saulėgrąžos. Valentina sako, kad dabar magiškas laikotarpis, vaistažolių rinkimo metas. Šiuo metu ji renka visus prieskoninius augalus: porus, salierus, melisas.

Dabar visas savo gerąsias savybes atiduoda ir kiečių šeimos augalai - pelynai, peletrūnai. Savo sunkias galvas svarina už žolininkę aukštesnės saulėgrąžos.

Kaip ir prie kiekvienos šišioniškių trobos, taip ir pas Valentiną auga ajerai, kurie padeda nutekėti tulžiai, o jų nuoviru gerai skalauti plaukus.

Žolininkė rodo ir į debesylus, kurie yra bjauraus skonio, tačiau labai padeda kosint. Nuo kosulio gelbės bei kraujotaką gerins ir raudonųjų dobilų arbata. O štai šalavijas pasižymi antibakterinėmis, antivirusinėmis savybėmis. Diemedis ir pelynas padės ir nuo virškinimo ligų, ir nuo vidinės įtampos. Sudėjus kiaulpienę, varnalėšą ir margainį gausis tobula organizmo šluota.

Ši vasara gera augalams džiovinti

Valentina pasakoja, kad dėl kaitrios vasaros šiemet dvi savaites žydėti vėlavo kurie augalai - buvo išdžiūvę ir kai palijo atsigavo. Kitų augalų - pankolio, anyžių, žolininkė net nesulaukė. Nuo sausros labai nukentėjo ir gegužės augalai.

Visgi ši vasara ypatingai gera vaistažolių džiovinimui - ryte paklojus, vakare jos jau būna sausos. Žoleles Baužų šeima džiovina pavėsinėje. Anot žolininkės, skirtingai džiovinami prieskoniams ir arbatoms skirti augalai. Arbatai žolelės gali išdžiūti ir bekvapės, o štai prieskoniams jau reikalingas aromatas.

Anot moters, šiuo metu vešintys augalai savo gerųjų savybių nepraranda ir po Žolinių. Jau po rugpjūčio 15-osios galima rinkti ir augalų šaknis.
Valentinai darbymetis baigiasi lapkričio 11 d., su šv. Martynu, o prasideda, kada baigiasi šalčiausios metų naktys, kai patys medžiai pasako, kad ruošiasi atsibusti. Tuomet jau galima rinkti pumpurus, žieves.

Augalai paliečia sielą

zolininke 11Žolininkė tiki, kad esant sveikatos sutrikimams, dauguma atvejų cheminius vaistus galima pakeisti žolelėmis. „Pirmiausia buvo žolės. Paskui medicina tobulėjo, laboratorijos vystėsi. Gerai, kad vaistai taip pat yra, nes daug žmonių išgelbėta. Tačiau arbatos pakeičia mūsų esybę. Sintetinis vaistas nepalies sielos, taip kaip augalas”, - sako žolininkė.

Anot jos, esant trumpalaikiams sveikatos sutrikimams, gali užtekti ir vieno puodelio arbatos, tačiau gydantis nuo ligų, žoleles reikia gerti sistemingai, laikantis nurodymų.

Patiems eksperimentuoti su vaistažolių mišiniais žolininkė nepataria, geriau pasikonsultuoti ar pasiskaityti knygeles, kurių žolininkai yra nemažai išleidę. Ji pati arbatų mišinius ruošia kiekvienam skirtingus, nes ne kiekvienam viskas tinka. O kai kurių vaistažolių gerti negali ištisos šeimos.
„Jeigu jauti, kad augalas netinka, geriau nevargti. Jei po trijų kartų matai, kad organizmas jo nepriima, geriau nevartoti”, - pataria žolininkė.
Savo žolelėmis Valentina prekiauja mugėse, turguose, o vasarą žmones priima ir namuose - tereikia iš anksto susitarti.

Svarbu atsipalaiduoti

Žolininkė nusivedė iki šalia jos namų esančio pylimo, kur teka Vorusnės upė. Valentina primena, kad labai svarbu atsipalaiduoti, nors 10-15 minučių per dieną skirti laiko poilsiui. Ji sako, kad vyrus ypač ramina upės tekėjimas, o moteris židinys. Todėl vyrus reikia išleisti žvejoti.

Padėti atsipalaiduoti po dienos darbų padės asiūklis, kuris dažniausiai auga daržo gale. Valentina pataria pasidaryti pėdoms vonelę ir šiuo augalu masažuoti pėdas, nuo pirštų galiukų iki kulnų. Tai nuima visus dienos vargus.

Žiemą kūną atpalaiduos asiūklio vonios. Tai ypač aktualu dirbantiems fizinį darbą. Žolininkė sako, kad ryte į 6-10 litrų puodą reikia pamerkti apie 300 gramų asiūklio (galima su įvairiomis aplinkinėmis žolėmis). Grįžus iš darbo tą puodą užvirti, išjungti ir dar 30 min. palaikyti. Vėliau perkošti ir supilti į vonią, kurioje gulėsite. 15-20 min. vonia su asiūkliu atpalaiduoja sąnarius, minkština audinius. Tačiau vanduo turi apsemti iki širdies ploto, ne aukščiau, kitaip gali sutrikti širdies veikla.

 

 

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt