treciojo amziaus_paskaita_biblioteka3Lapkričio 12 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko Trečiojo amžiaus universiteto tęstinė paskaita „Sveikatinantys maisto produktai kasdieniniame racione: maisto produktai sveikatai, energijai ir jaunystei išsaugoti“, kurią vedė Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė Vijolė Bradauskienė.

Paskaitoje buvo kalbama apie maisto produktuose slypinčius jaunystės ir sveikatos priešus bei draugus. Lektorė pasidalino teorinėmis ir praktinėmis įžvalgomis bei patarimais, kaip išsirinkti tinkamiausius sveikatai produktus ir juos derinti.

V. Bradauskienė kalbėjo, kad didelę dalį raciono turėtų sudaryti grūdiniai produktai. Visagrūdžiai gaminiai turi daugiau sveikatai naudingų maisto medžiagų, negu gaminiai iš baltų miltų. Norintiems numesti šiek tiek svorio ji patarė rinktis daržoves, o ne vaisius, nes juose yra gana daug cukraus. Rekomenduojama valgyti obuolius, kurių sėklose yra vitamino B17, saugančio nuo vėžinių susirgimų, bei pektinų, iš organizmo valančių toksinus. Graikiniai riešutai labai pagerina smegenų veiklą. Lektorė teigė, kad sveikatai ypač naudingi yra kiaušiniai, kurių po vieną galima valgyti kiekvieną dieną. Kiaušinio baltymą žmogaus organizmas geriausiai įsisavina.

Susirinkusieji sužinojo, kad labai svarbu atkreipti dėmesį į maisto šviežumą, nes ką tik pagamintas patiekalas turi daugiausiai naudingų maisto medžiagų. V. Bradauskienė kalbėjo, kad reikėtų rinktis kuo natūralesnius, t. y. nevalytus, maisto produktus (pvz., nevalyta druska, rudasis cukrus ir kt.). Žiemą būtina apriboti pieno vartojimą, nes jis organizme skatina gleivių kaupimąsi. Sveikatai labai naudingos yra pavasarį žaliuojančios garšvos, kiaulpienės, dilgėlės. Nereikėtų pamiršti šaltalankio, turinčio daugybę antioksidantų ir riebalų rūgšties omega-7. Cholesterolį padeda mažinti linų sėmenys, česnakas. Lektorė minėjo, kad reikėtų vengti perdirbtų maisto produktų (pvz., dešrų, rūkytų mėsos gaminių, margarino ir kt.).

Įdomu buvo išgirsti apie pasaulyje šiuo metu populiarėjantį fermentuotą arbatos gėrimą kombučą, gaminamą iš arbatos grybo. Kombuča kilo iš Kinijos, bet ilgą laiką buvo pamiršta. XX a. paskutinį dešimtmetį pradėjo populiarėti Kalifornijoje, JAV ir sulaukė dėmesio Japonijoje, Rusijoje. Arbatos grybo užpilai laikomi vaistais ir profilaktinėmis priemonėmis nuo ligų, turi vitaminų B ir D. Lektorė pastebėjo, kad Tibeto gyventojai vartoja daug raugintų produktų, todėl tarp jų yra daug ilgaamžių.

Išgirdę daug naudingos informacijos apie sveikatinančius maisto produktus paskaitos dalyviai neskubėjo skirstytis. Jie lektorei V. Bradauskienei pateikė daugybę klausimų minėta tema.

Paskaita surengta vykdant Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Bibliotekos sociumas“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos.

Ar palaikote streikuojančius mokytojus?

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt