IMG 20190103_143459Per Kūčias - katė su lede įšalusiomis letenėlėmis, per Kalėdas - suspardytas ir kelyje išmestas šuo, Naujųjų metų išvakarėse - galimai fejerverkų išsigandęs ir nuo šeimininkų pabėgęs šuo... Tai tik keletas gyvūnų, kurie pateko į prieglaudą „Šilutės beglobiai“. Šiuo atveju šventinės dienos neegzistuoja, gyvūnai išmetami kasdien.

Prieglaudos įkūrėja Rimutė Vismantienė rūpindamasi benamiais, sužeistais, išmestais ar pasiklydusiais keturkojais savo laiko neskaičiuoja ir širdies gerumo nematuoja.

Šiandien „Šilutės beglobių“ globoje apie 35 gyvūnai: daugiausiai katės, keletas šunų, du gandrai. Visi jie laukia naujų šeimininkų, tačiau kol jų nėra, džiaugiasi R. Vismantienės meile.

Kiekvieną savo globotinį Rimutė meiliai paglosto, paima ant rankų, pasakoja jų istorijas. Kitą darbą turinti moteris sako, kad kiekvieno gyvūno jai gaila, tad ramiai žiūrėti, kaip jis kenčia, negali... Tačiau ne visada už savo darbą moteris sulaukia padėkos, trūksta ir paramos, kad gyvūnams būtų atliktos būtiniausios veterinarinės procedūros.

 

Globoja kates, šunis, gandrus

Praėjus žiemos švenčių maratonui, Rimutė pakviečia užsukti į jos prieglaudą. Pirmiausia ji aprodo karantinavimo patalpėlę, kurioje narveliuose laikomi naujokai, neseniai iš gatvės paimti gyvūnai. Čia jie praleidžia 10-14 dienų, tada, jeigu neserga, yra sterilizuojami, skiepijami, pažymimi ir perkeliami į kitą patalpą.

Meiliai letenėles iš narvelio kiša ir paglostoma prašosi per Kūčias iš Šilutės Beždžionių pliažo atvežta katė. Murklės pagailo dviems pedagogėmis, kurios ją rado jau lede įšalusiomis letenėlėmis. Rimutė sako girdėjusi, kad ši katė „beždžionkėje“ gyveno visą vasarą, tačiau kai nuvažiuodavo jos ieškoti, nerasdavo. Išmaudyta ir iššukuota ši ilgaplaukė taps tikra gražuole.

Kitame narvelyje glaudžiasi dar vienas naujokas - Pilkiukas, kurį prieš kelias dienas kažkas tiesiog įmetė per prieglaudos tvorą. „Jis labai jaukus, tačiau buvo alkanas. Jau šitą tai padovanosime greitai, nes tokius mažiukus, gražesnius greitai paima“, - pasakoja Rimutė.

Dar pašnekinusi iš autoserviso teritorijos atvežtą kačiukų šeimynėlę, R. Vismantienė vedasi į kitą patalpą, kurią vadina kačių oaze. Čia gyvena apie 15 murklių: drąsiausios svečių ateina pasitikti ir net šnypščia, o kitos išsislapsto kambario kertėse. „Tai skiepyti, sterilizuoti ir naujų namų ieškantys gyvūnai. Visi jie labai geri ir visi ieško namų. Kai žmonės ateina, kuris labiausiai į širdį krenta, tą ir priglaudžia“, - apie murklius pasakoja moteris.Suniukai beglobiai_2

Vienas mėgstamiausių katinų oazės gyventojų užsiėmimų - įsitaisyti ant palangės ir stebėti prieglaudos kieme lakstančius šuniukus - Mažulę, Ruduką ir dar vieną naujoką, priglaustą iš Nemuno gatvės. Mažulė ir Rudukas, tai iš Žalgirių miško išgelbėti šunys. Jie be globos liko, kai mirė jų šeimininkas, senasis pelkininkas Valteris Valenčius. Šunys jau buvo sulaukėję, kai juos gaudė Rimutė, o dabar šokinėja apie kojas, prašosi paimami ant rankų.

Kelis kartus per dieną į kiemą išleidžiami ir gandrai Pilypas bei Rusniškis. Rusniškis taip ir neišskrido į šiltuosius kraštus, vaikščiojo po Rusnę, kol nepradėjo šalti ir jo nepagailo žmonėms. Pilypas prieglaudoje gyvena nuo birželio ir jau nebeskraidys, nes jam nupjautas sparnas. Šį gandriuką žmonės rado laukuose su jau nulūžusiu sparnu.

Keliami griežti reikalavimai

Oficialiai „Šilutės beglobių“ prieglaudą Rimutė atidarė pernai balandį, tačiau gyvūnus ji gelbėja jau daugybę metų. Vien per devynis 2018 metų mėnesius ji išgelbėjo apie 300 keturkojų.

R. Vismantienė pasakoja, kad gyvūnų prieglaudai keliami griežti reikalavimai. Kiekvienas gyventojas turi būti paskiepytas, sterilizuotas, turėti pasą, specialią mikroschemą. Prieglaudos veterinarijos tarnybų yra tikrinamos, ir jei randama pažeidimų, taikomos baudos.

„Mums reikalavimai keliami didžiuliai, bet kai žmonės išmeta gyvūnus, kurie neturi paso, būna neskiepyti, nepažymėti, jie tik įspėjami. Tačiau šeimininkų iš namų išmestas ir į prieglaudą patekęs toks gyvūnas jau turi būti „sutvarkytas“, - stebisi R. Vismantienė.

Ji prisimena atvejį, kai iš gatvės paėmė katiną su didžiule įsisenėjusia žaizda kakle. Matydama taip apleistą gyvūną, moteris jo nuotraukas paviešino feisbuke. Katino šeimininkė parašė pareiškimą, kad Rimutė internetinėje erdvėje ją apšmeižė. Neseniai R. Vismantienė iš prokuratūros gavo atsakymą, kad byla už šmeižtą nutraukta, o katino šeimininkė už gyvūno nepriežiūrą gavo įspėjimą.

Ne visi Rimutę giria, kad ji renka beglobius, jos žodžiais sakant vargšus, bėdulius, sergančius gyvūnus. Dažnai jai tenka girdėti, kad ji neprivalanti to daryti. Kad ir Naujųjų metų išvakarėse, apie 22 val., iš Naujakurių ji važiavo paimti paklydusio šuns. Kitą dieną atsiradę keturkojo šeimininkai buvo nepatenkinti, piktinosi, kam ji šunį paėmė, juk būtų namo parėjęs pats...

Aišku yra ir kitaip manančių. Rimutei talkina apie 12 savanorių, jos prieglaudą aplanko moksleiviai, žmonės aukoja, kai kuriam nors gyvūnui reikia operacijos.

Viliasi sulaukti pagalbos

suniukai beglobiai_su_gandraisIš gatvės gyvūnus renkanti prieglauda gyvuoja tik iš žmonių aukų. Rimutė yra paskaičiavusi, kad minimaliai vieno gyvūno išlaikymas dienai kainuoja 1 Eur Dažniausiai per mėnesį žmonės suaukoja apie 200 Eur, taigi kiekvienam gyvūnui - vaistams, skiepams, mikroschemoms - lieka po 5 Eur per mėnesį. Ko nepakanka iš aukų, Rimutė dengia iš asmeninių lėšų.

Anot Rimutės, dėl maisto gyvūnams stokos nėra, prieglaudos sandėlyje saugomas suaukotas maistas – geresnis ir pigesnis. Sunkiau su veterinarinėmis priemonėmis, nes viską reikia pirkti: ir lašų, ir antibiotikų, leidžiamų, sistemų, vitaminų. Juk gyvūnas į prieglaudą patenka su keletu ligų, taip pat blusomis, kirminais. Privalomos veterinarinės procedūros taip pat nepigios: 20 Eur sterilizacija, 15 Eur skiepas. Taigi minimaliai vienam gyvūnui reikia 35 Eur.

Stengdamasi nors kiek prasimanyti pinigų prieglaudos išlaikymui, dar pernai R. Vismantienė Savivaldybės prašė leisti jos organizacijai surinkti gyvūnų gaišenas iš gatvių ir žmonių namų. Moteris sutiko gauti perpus mažesnį atlygį, negu šiuo metu Šilutėje tą daranti įmonė iš Klaipėdos. Tai būtų buvusi didžiulė paskata jos prieglaudai toliau gyvuoti ir rūpintis beglobiais gyvūnais.

R. Vismantienė buvo pateikusi visus reikiamus dokumentus ir vylėsi palankaus Tarybos sprendimo. Deja... jos dokumentai nugulė biurokratų stalčiuose, o ji vis girdi tik pažadus. Dažnai ir iš valdininkų moteriai tenka girdėti, kam ji ima sužeistus, sergančius gyvūnus, juk yra tuo mūsų rajone besirūpinanti įmonė. Tačiau, pasak R. Vismantienės, nė vieno į tą tarnybą patekusio šuns ar katino likimas neaiškus, nė vienas negrįžta į Šilutę, jiems neieškoma šeimininkų. Moteris svarsto, kad neaišku kada paskutinį kartą ši tarnyba į Šilutę atvažiavo išvežti ir gyvūnų gaišenų.

R. Vismantienė domėjosi, kad kitose savivaldybėse (Kėdainių ar Utenos) gyvūnus gelbėjantys savanoriai bendradarbiauja su veterinarais, autobusiuku važiuoja į kaimus ir gyventojų keturkojams atlieka veterinarines procedūras. Už tai jie sumoka simbolinį mokestį, nes yra gaunama Savivaldybės parama.

R. Vismantienė įsitikinusi, kad jeigu yra beglobiai gyvūnai, tai turi būti ir prieglauda, ir jais besirūpinantys žmonės. Tačiau atsakingi valdininkai jos nuomonės vis dar negirdi.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt