cepelinai KlumpejeMaistą kavinėse ir restoranuose vertinantis „Facebook“ tinklaraštininkas „Riebus katinas“ jau antrus metus vykdo gražią akciją „Pavaišink senjorus cepelinais“. Prie šios akcijos „Riebus katinas“ kviečia prisijungti ir Šilutės valgyklas, kavines bei restoranus.


Kviečia prisijungti šilutiškius

„Laimė nėra gauti, laimė yra duoti. Apsidairyk ir tu - galbūt šalia tavęs yra žmogus, kurio dėka gali pajausti tą džiugesį širdyje, pasidalindamas tuo ką turi. Tad siūlome prie šios gražios akcijos prisijungti visus, ne tik kavines. Vasario 3 dieną virkime cepelinus ir vaišinkime jais kaimynystėje gyvenančius senjorus“, - rašo apie 28 000 sekėjų feisbuke turintis „Riebus katinas“.

Po truputį prie akcijos jungiasi vis daugiau šalies maitinimo įstaigų ir šiemet jau žadama pavaišinti 575 senjorus. Kadangi norima nudžiuginti kuo didesnį kiekį senjorų, restoranai ir kavinės juos vaišins po 1 cepeliną.

Deja, kol kas prie šios akcijos neprisijungė nei viena Šilutės maitinimo įstaiga.

Priminsime, kad pernai 10 senjorų cepelinais pavaišino Šilutės kavinė „Klumpė“.

Cepelinai kildinami iš Mažosios Lietuvos

Pasaulinė cepelinų diena pradėta švęsti 2014 m., Amerikos lietuvio Jono Vaičiūno iniciatyva. Pirmąjį vasario sekmadienį visi raginami kartu su šeima gaminti ir skanauti cepelinus.

Nors cepelinų kilmė kelia nemažai diskusijų, viso pasaulio lietuviams didžkukuliai asocijuojasi su nacionaline lietuvių virtuve.

Cepelinai nuo seno gaminami dvejopi – iš virtų ir iš žalių bulvių tešlos. XVIII a. bulvių patiekalų tyrinėtojas Antoine Augustinas Permentieras savo1779 m. knygoje „Duonos gaminimo iš bulvių būdas” pateikia įvairių bulvių vartojimo būdų, tarp kurių aprašoma bulvinės „duonos“ gamyba. Anot jo, bulvių tešlą išrado airiai apie 1740 m., pritaikę bulves vietoje kitų daržovių (ropių, moliūgų), kurios, siekiant sutaupyti grūdų ir sumažinti patiekalo kainą, būdavo maišomos į duoną.

Labiausiai žalių bulvių tešlos gaminiai paplito Šiaurės Vokietijoje.

Cepelinai Lietuvoje atsirado prieš 100-150 metų. Manoma, kad Žemaitijoje jie galėjo atsirasti iš vokiškosios Mažosios Lietuvos, o kitose Lietuvos dalyse - per Lietuvos žydus, turėjusius glaudžius ryšius su Šiaurės Vokietijos žydų bendruomenėmis.

Maitinimo įstaigos, kurios nori prisijungti prie akcijos, dar gali tai padaryti iki vasario 3 dienos, susisiekę su „Riebiu katinu“ asmenine „Facebook“ žinute arba telefonu +370 647 18039.

Daugiau apie akcijos sąlygas skaitykite „Riebaus katino“ „Facebook“ paskyroje.

Ar Šilutėje reikia daugiau gėlynų?

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt