Left Bottom vmi

 

mmantas

Jau kuris laikas šilutiškiai gali nusipirkti sezoninės Pamario krašto žuvies – stintos, tiesa, dar pagautos ne mariose, o jūroje. Patyrę žvejai juokauja, kad stintų, kaip ir moterų, prognozuoti neįmanoma, nes vieną kartą jų pagausėja, kai oras atšyla, o kitą kartą, kai jis atšąla. Tačiau nepaneigiamas faktas, kad jų sezonas jau prasidėjo ir tik laiko klausimas, kada jos atplauks į Nemuno žemupį.

Apie tai, kokių rūšių stintos būna, kada jos stipriausiai kvepia agurkais, kuo skiriasi lietuviškosios ir latviškosios, kokiais būdais stintą galima paruošti ir daug kitų įdomių dalykų apie šią žuvelę papasakojo traksėdiškis, žvejų atstovas, įmonės „Pamariukas“ savininkas Mantas Laužikas, šioje srityje dirbantis jau 10 metų.

„Su žuvimi labai sunku, nes žuvis ne obuoliai, nuo medžio nenuskinsi“, - savo verslą apibūdina jis.

Sezonas - po Naujųjų metų

Mantas pasakojo, kad šiuo metu pagrindinė stintų žvejyba vyksta jūroje ties Palanga, Šventąja, Klaipėda ar pasienyje su Latvija. Tačiau jau yra kelios žvejų grandys, kurios stintas žvejoja mariose, ties Vente. Mariose stintas žvejai gaudo po ledu, tinklais ir gaudyklėmis. Tiesa, kimba dar nekaip. Vienas žvejys praėjusį savaitgalį M. Laužikui gyrėsi pagavęs 30 stintų, tačiau kiti, netoliese jo žvejoję vyrai nepagavo nieko, grįžo tuščiomis.

„Stinta atplaukia bangomis, tarsi guzais. Vieną dieną žvejai pagauna daugiau, kitą - mažiau. Kartais nesuprasi, kada ji pradeda eiti - ar kai pradeda šilti, ar kai šąla. Labai skirtingai šiuo metu“, - apie sunkiai prognozuojamą žuvį pasakojo M. Laužikas.
Mantas Lauzikas_3Įdomu, kad stintos būna sėslios ir praeivės, o Lietuvoje jos dar gyvena ežeruose - Platelių, Dūkšto ir yra vadinamos stintelėmis. Po vieną kitą stintą jūros ar marių žvejai pagauna net ir vasarą, tačiau jų sezonas prasideda dažniausiai po Naujųjų metų, sausio - vasario mėnesiais. Stintos Nemuno žemupyje pasirodo, kai išnešami ledai, dažniausiai apie vasario vidurį – kovą. Tuomet neršto metu ši žuvis įgauna aštrų, agurkus primenantį kvapą.

Suplėšė tinklus už 3000 Eur

Tiek jūros, tiek marių žvejai jau pastebėjo, kad vienais metais stintų būna daugiau, kitais - mažiau. Pasak M. Laužiko, jau kokie trys metai stintų yra sumažėję, tuo tarpu 5-6 metus atgal jų būdavo žymiai daugiau. Jis negali pasakyti, kodėl taip yra, tačiau yra girdėjęs įvairių nuomonių. Mokslininkai traktuoja, kad kas 4 metus stintų kiekiai sumažėja, o po to padidėja dėl gamtinių priežasčių. Žvejai kalba, kad kai buvo gilinama uosto teritorija, sūrus jūros vanduo pasidavė į marias ir stintų mariose sumažėjo dėl šios priežasties. Galų gale, jeigu jūrininkai jų sugauna daugiau, tai logiška, kad į marias jų atplauks mažiau ir jos bus smulkesnės.

Pirmosios stintos Lietuvą pasiekia dar Latvijos pasienyje ir yra žvejojamos tralais. Pasak Manto, latviška stinta būna šviesesnė, mažesnė ir neturi intensyvaus kvapo, kaip ta, kuri atkeliauja jūra į Nemuno žemupį. Žuvies dydis priklauso nuo to, kokia tinklo akimi ji yra pagauta. Pavyzdžiui, išimti didstintę iš tinklo yra tikras vargas, nes žuvis jame užstringa.

Pasak Manto, Rusnėje stintos gaudomos taip vadinamais mastais, kai į upę metamas tinklas, dažniausiai krantu keliauja traktorius, o vandeniu laivas, ir daromas vadinamasis mastas - tinklas su žuvimi pritraukiamas prie kranto. Tokiu žvejybos būdu pagaunama dažniausiai daug žuvies, tačiau pašnekovui yra tekę matyti visko.
„Būna, kad pagauna penkias žuvis per visąmastą, o būna ir pusę tonos. Būna kad šalia žvejojančios žvejų grandys pagauna skirtingus kiekius žuvies - vieni daug, kiti nieko. Tai dėl to, kad stintos plaukia būriais”, - pasakojo žinovas.

Tuo tarpu žvejoti stintas jūroje sudėtinga, nes savo sąlygas diktuoja gamta, viskas priklauso nuo bangų. Pavyzdžiui antradienį, kai šnekėjome su Mantu, žvejams buvo beveik neįmanoma išplaukti į jūrą dėl dvimetrinių bangų. Šėlstančioje jūroje žvejojantys vyrai rizikuoja prarasti tinklus ir patirti tūkstantinius nuostolius. Sekmadienį vienas žvejas Mantui guodėsi, kad jūros bangos sudrąskė jo tinklus, kainavusius 3000 Eur.

Kaina priklauso nuo kiekio

Stintų kaina svyruoja nuo jų pagavimo kiekio: jeigu žuvies pagaunama daugiau, kaina krenta, jei mažiau - kyla. Pavyzdžiui praėjusį savaitgalį kilogramą stintų buvo galima nusipirkti už 3 Eur, tačiau pirmadienį jų kaina pakilo iki 3,5 Eur. Tai todėl, kad sekmadienį žvejai sugavo mažiau šios žuvies, mat jūroje siautėjo bangos.
Praėjusią savaitę stintos brango dar labiau dėl savaitgalį Palangoje vykusios Stintų šventės.

„Per stintų šventę visi stintą griebia, visi nori pamarinuoti, pasikepti, pasiruošti šventei“, - pasakojo ir pats Stintų šventėje žuvimi prekiausiantis Mantas.

Stintas, pasak jo, mėgsta ne tik šilutiškiai, bet ir klaipėdiečiai. M. Laužikas yra pastebėjęs, kad šilutiškiai mažiau mėgsta menkę, kuri kaip ir plekšnė bei strimėlė yra ypač paklausi uostamiestyje.

Galima kepti, rūkyti, konservuoti

Mantas pasakojo, kad lietuviai dažniausiai stintą kepa tradiciškai – keptuvėje, kaip tą darydavo ir sienieji mūsų krašto gyventojai. Beje, šišioniškiai šią žuvį skrosdavo ypatingu būdu – ne per pilvą, o per šoną, ištraukdami vidurius ir palikdami tik ikrus. Pasak Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovės Birutės Servienės, išvalyta tokiu būdu žuvis neprarasdavo riebalų ir išlaikydavo skonį. Tokį stintų valymo būdą jai pademonstravo senieji Žalgirių kaimo gyventojai.

Tuo tarpu M. Laužikas sako, kad stintą galima kepti ir nevalytą. Kepama tokiu būdu žuvis neprisigeria aliejaus, lieka sultinga. Visgi iškepta išvalyta ji būna traškesnė. Dar ji labai skani iškepta, o po to pamarinuota. Priklausomai nuo acto stiprumo, marinuota stinta šaldytuve gali išsilaikyti iki pusės metų. Dar stintą galima džiovinti, rūkyti karštu ar šaltu būdu, vytinti, konservuoti, virti žuvienę. “Skirtingai gaminta stinta, turi skirtingą skonį”, - sako Mantas.

Kad konservuota stinta ypač skani, įsitikino ir “Šilutės naujienų” redakcijos kolektyvas, nes Mantas mus vaišino savo gamybos konservais.

M. Laužikas yra ne tik puikus žuvies žinovas, bet ir žuvienės virėjas. Įvairiose šventėse, renginiuose jis yra išviręs per 150 katilų žuvienės. Dažniausiai į puodą deda kelių rūšių žuvį, o būtinas žuviokas žuvienėje, pasak jo, yra pūgžlys, kurį į katilą dėdavo ir senieji šio krašto žvejai.

Greitu laiku šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro Mantas virs sriubą ir pasivaišinti ja, pabūti kartu, pabendrauti, kviečia ateiti senjorus.

 

Ar Mokesčių inspekcijai jau pateikėte kasmetines pajamų deklaracijas?

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt