Sidabrine nendre_1_pslKovo 11-ąją visoje Lietuvoje žmonės rinkosi minėti Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šalyje netrūko koncertų, akcijų, gražių minėjimų, didmiesčių gatvėmis vingiavo įspūdingos vėliavos.

Nors Šilutėje tądien snigo ir buvo šalta, tai nesutrukdė šilutiškiams šiltai ir prasmingai paminėti šios progos: Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje įvyko Šv. Mišios, o po jų, jau Kultūros ir pramogų centre (KPC) – šventinis koncertas bei „Sidabrinės nendrės“ premijos įteikimo ceremonija.

Renginio vedėjo Marijaus Budraičio žodžiais sakant, mūsų krašto garbės „Oskaras“ šiemet skirtas Rusnės salos ir informacijos centro direktorei, tautodailininkei Birutei Servienei, kuri yra Pamario krašto papročių ambasadorė ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Atsiimdama garbingą apdovanojimą B. Servienė dėkojo visiems, sutiktiems savo gyvenimo kelyje ir savo kalbą pradėjo žodžiu AČIŪ.

 Įteikė Pamario krašto „Oskarą“


Į šventinį renginį susirinko pilnutėlė KPC salė. B. Servienę sveikino šeimos nariai, kolegos, kultūros darbuotojai, tautodailininkai, buvę „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatai ir bičiuliai.

M. Budraitis taikliai pastebėjo, kad Birutę pagerbti atėję žmonės parodė, kaip ja mūsų kraštas didžiuojasi, taip pat dėkingumą, kad ji liko kurti čia, kad neiškeitė mūsų krašto į jokį Lietuvos didmiestį, nors galimybių tikriausiai turėjo.

Renginio metu KPC scenoje buvo daug jaunatviško šurmulio, daug gyvai atliekamos muzikos, koncertavo daug atlikėjų, parengusių įspūdingą repertuarą: Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos orkestras, Šilutės meno mokyklos fanfarinis orkestras „Pamarys“, choreografijos grupė „Pamarietė“, Žibų pradinės mokyklos liaudiškų šokių kolektyvas „Žiburėlis“.

„Kovo 11-oji tai šio laikmečio viršukalnė, į kurią įkopėme prieš 29 metus. Džiaugiamės, kad gyvename laisvoje valstybėje ir galime ją kurti. Mes kuriame mūsų valstybės istoriją, mūsų tautos istoriją. Aš manau, kad mes ir toliau didžiuosimės savo valstybe, džiaugsimės ja. Linkiu gražių idėjų savo kraštui“, - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo proga visus sveikino meras Vytautas Laurinaitis.

Simboliška, kad Kovo 11-ąją Šilutėje įteikiama pagrindinė šio krašto premija, skirta ryškiausioms krašto asmenybėms, kurios garsina Pamarį visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Meras V. Laurinaitis ir vicemeras A. Bekeris iškilmingai paskelbė, kad už Šilutės vardo garsinimą šiemet premija skirta tautodailininkei Birutei Servienei - jos dėka Šilutės ir Lietuvos vardas skamba ne tik Europoje, bet ir Indijoje. Meras dar pridėjo, kad ši premija Birutei galėjo būti skirta gerokai anksčiau, bet jo žodžiais sakant, geriau vėliau, negu niekada.

Sveikino trys šeimos

“Ačiū Lietuva, kad man suteikei šansą ir aš juo pasinaudojau. Ačiū visiems žmonėms, sutiktiems kelyje, jie mane ugdė, augino, auklėjo, kai reikėjo. Visų sutiktų žmonių dėka tapau tuo kuo esu - aš esu Birutė, mylinti Pamario kraštą, jo istoriją, žmones, paveldą. Svarbiausia - ačiū šeimai, kuri buvo pakanti man, palaikė ir suprato. Daugiausia reikia dėkoti Aukščiausiajam, kuris suteikia jėgų, sveikatos. Aš dėkinga, kad galiu dirbti, turiu idėjų. Dėkoju rajono valdžiai, kuri leidžia dirbti, taip pat kultūros srities darbuotojams. Koks aš būčiau karys, jeigu nebūtų mano komandos. Ačiū žmonėms, kurie yra šalia manęs palaiko: kuriame, puoselėjame ir saugome ateities kartoms. Ačiū unikaliai Rusnės salai, vandenų krašto išpuoselėtiems ir nugairintiems žmonėms. Nuoširdus ačiū už galimybę čia stovėti ir į jus žiūrėti“, - savo kalbą žodžiu AČIŪ pradėjo „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatė.

B. Servienei baigus savo kalbą, ant scenos užlipo jos šeima – vyras Alvydas, dukra Kristina, sūnus Elvinas. Kauno Juozo Butkaus bataliono inžinerinio štabo viršininkas, majoras E. Serva sakė, kad jam didžiulė garbė stovėti čia ir sveikinti mamą su „Sidabrinės nendrės“ premijos apdovanojimu.

„Rašyčiau 100, ne erų, ne kilogramų, bet 100 procentų, už tai, kaip mama viską atlieka. Man, tėčiui, seseriai, anūkams dar reikės daug mokytis, kad taip atlikti tuos darbus, atsiduoti jiems, kaip daro ji“, - sakė jis.

Sūnus taip pat perskaitė Vytauto Landsbergio palinkėjimą mamai, kuriuo jis sveikina B. Servienę su apdovanojimu, taip pat linki gražaus ir šilto, kupino idėjų pavasario, nes kuriantys žmonės yra Lietuvos ateitis.

Vėliau B. Servienę sveikino antroji jos šeima - kultūros darbuotojai. Visų jų vardų kalbėjusi Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė pasidžiaugė, kad jų kolegė tapo švyturiu, šviečiančiu savo talentu, meile darbams, kuria bei garsina Šilutės vardą.

Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė perskaitė Etninės kultūros globos tarybos padėką Birutei už regiono etnokultūrinio paveldo saugojimą, Mažosios Lietuvos vardo garsinimą, tautodailės tradicijų puoselėjimą, sėkmingą vadovavimą Rusnės salos ir etnokultūros centrui.

Šilutės KPC direktorė Jūratė Pancerova perdavė gėlių puokštę su Pagėgių kultūros centro direktorės Svetlanos Jašinskienės linkėjimais. Dalia Kubilienė sveikino Salos etnokultūros ir informacijos centro darbuotojų vardu. „Mes jūsų nesutapatiname ir nevadiname Pamario nendrele, mes jus vadiname tiesiog uraganu, nes jūs turite tiek daug idėjų, tiek daug jausmo, kuriuo dalinatės su mumis, mes to tikimės ir ateityje. Ačiū jums“, - sveikino ji.

Sveikinimo žodį tarė ir trečioji Birutės šeima - Rusnės salos bendruomenė. Bendruomenės pirmininkas Saulius Bukantas padėkojo jai, kad į salą atneša savo šilumą ir linkėjo Rusnėje kurti toliau.

„Mus Pamario vėjai užgrūdina, mus vandenys daro stipriais. Šiandien šalia šitos moters leiskite pabūti ir mums. Už tai, kad ji užsispyrus, tokia kokia yra ir nebus kitokia, turime padėkoti jos tėvams. Būk išdidi, užsispyrusi ir niekada niekam nenusileisk, tu esi to verta. Ačiū, kad myli Rusnę, mes tave mylime labiau“, - kalbėjo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, kuri vieną gėlių puokštę skyrė Birutės mamai.

Vėliau ant scenos dar ilgai liejosi sveikinimo žodžiai. B. Servienę sveikino seniūnijų atstovai, tautodailininkai, buvę „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatai, bičiuliai.

Tradicijas perėmė iš mamos, o vertę iš tėčio

Su B. Serviene kalbėjomės kelias dienas prieš jai įteikiant „Sidabrinės nendrės“ premiją. Ji pabrėžė, kad apdovanojimą visų pirma supranta, kaip kūrėja, tautodailininkė, menininkė. B. Servienė labai mėgsta tapyti, tačiau dar jai patinka karpiniai - ji gali iškarpyti tiek pavasario atbudimą (su medeliais, grįžtančiais paukšteliais, dobilėliais), tiek žmonių profilius. Birutė karpo jau seniai, o tą daro iš praktiškumo, nes karpant menininkas neužima daug vietos, savo gimstantį kūrinį gali laikyti rankose. Karpymas jai dar ir iššūkis, nes nuo seniausių laikų garsiausi karpytojai buvo vyrai.

„Mes turime eiti į priekį, bet išsaugodami praeitį: statiniuose, žmonių žodžiuose, daiktuose. Man nepaprastai svarbu eiti, ieškoti, atrasti, nes kiekvienas užrašytas žodis yra tarsi to laikmečio kodas“, - apie poreikį puoselėti Pamario krašto istoriją kalba B. Servienė.

Anot jos, sovietmetis sunaikino žmogui galimybę jaustis tuo, kuo esi. Ir nors anuomet ji turėjo tapatintis su sovietų valdžia, tačiau viduje stengėsi išlaikyti tikrąsias šio krašto vertybes. To išmokė Birutės tėtis, kuris vaikams sakydavo:„Būkite tuo, kuo esate ir visada turėsite savo vertę“. Jis taip pat išmokė darbštumo, pagarbos sau, meno polėkio.

Tuo tarpu tradicijas B. Servienė perėmė iš mamos, kuriai dabar 86 metai. Birutė džiaugiasi, kad vienintelė Lietuvoje turi savo mamos išsaugotą perdrobulį (puošniausią šio krašto tautinio rūbo dalį). Šį giminės reliktą ji buvo paskolinusi Lietuvos nacionaliniam muziejui, kurio ekspertai pripažino, kad tai didelė vertybė bei pagamino šio perdrobulio antrininką.

Lietuvininkės moters paveikslą Birutė piešia prisimindama savo mamą ir močiutę. Šio krašto moteris valdė penkis namų kampus, buvo darbšti, tvarkinga, išdidi.

Norintiems suprasti, kokie buvo šio krašto gyventojai - lietuvininkai, Birutė pataria skaityti S. Daukanto, H. Zudermano, Šarlotės Kaizer kūrinius.

Daugiau nuotraukų „Facebook“ albume.

 

 

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt