zemaitisku paprociu_popiete_gardame1Balandžio 10-ąją Gardamo bibliotekoje vyko žemaitiškų papročių popietė „Ei, žemaiti“, skirta priminti Velykų papročius. Renginyje dalyvavo Žemaičių Naumiesčio etnokultūros centro Degučių folkloro kolektyvas „Pilutė“.

Seimas 2019 metus paskelbė Žemaitijos metais. Šiemet sukanka 800 metų, kai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Žemaitijos vardas (lot. Samogitia). Folkloro kolektyvas „Pilutė“, gyvuojantis jau 20 metų, kūrinius atlieka žemaičių tarme. Popietės metu kolektyvo vadovė Adma Baltutienė papasakojo apie žemaičių papročius ir tradicijas. Žemaičiai – žmonės, kurie geriausiai išlaikė savo papročius, net dabar apsilankius Žemaitijoje dažnai galima išgirsti žemaičių tarmę. Kalbiniu požiūriu Žemaitija skirstoma į šiaurės, vakarų ir pietų dalis, o gyventojai, priklausomai nuo to, kaip ištaria dvibalsius uo ir ie - į dounininkus, donininkus ir dūnininkus.

Artėjant Velykoms apie Didžiosios savaitės žemaičių papročius papasakojo A. Baltutienė: kaip žmonės ruošdavosi šventei, kaip ją švęsdavo. Velykos – šeimos šventė, kurią švęsti rinkdavosi patys artimiausi žmonės. O kokia šventė be žemaitiškų dainų, būdingų Velykų laikotarpiui. Šių dainų, atliekamų „Pilutės“, išgirdo visi susirinkusieji.

Renginio metu pasisakė ir Gardamo kunigas Antanas Gylys. Jo gimtinė – Plateliai, tad popietės dalyviai išgirdo to krašto žemaitišką tartį. O kokiam etnografiniam Lietuvos regionui priskiriamas Gardamas? Tai yra Žemaitijos paribys, tad renginio metu girdėti pasakojimai ir dainos gardamiškiams buvo labai artimi.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt