paulius-jurjonas-5cf4e3701726f„Trūksta vertėjų, dėl ko gana sudėtinga studijuoti aukštosiose mokyklose, universitetuose. Dar viena problema – sunku įsidarbinti su klausos negalia, nes visuomenė nėra susipažinusi su kurčiaisiais, trūksta informacijos, jie nežino, kaip elgtis su negirdinčiu žmogumi“, – sako kraštietis Paulius Jurjonas.

Neseniai programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ naujuoju ambasadoriumi tapęs P.Jurjonas tvirtina, kad sprendžiat šias ir kitas problemas, su kuriomis susiduria klausos negalią turintys žmonės, reikia nuveikti dar pakankamai daug.

Kurtumo priežastis – antibiotikai

Paulius gimė ir iki 7 metų augo Šilutėje. „Esu vienas vaikas šeimoje. Kuriu savo mažą pasaulį, turiu savo požiūrį ir vertybes gyvenime. Mano credo – gyvenk taip, kad ir po daugelio metų galėtum didžiuotis savo atliktais darbais“, – sako jis. Į Kauną P.Jurjonas atvažiavo būdamas septynerių – tada tėvai nusprendė jį leisti į Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklą, kadangi gimtojoje Šilutėje nebuvo kurčiųjų ugdymo centro. „Buvau aktyvus vaikas, dalyvavau įvairiuose projektuose, konkursuose, bendruomenės veikloje. Gimiau sveikas, žaidžiau su žaislais, pradėjau kalbėti kaip visi vaikai savo kalba, tarti pirmus suprantamus žodžius.

Bet po to mama pastebėjo, kad nebesakau net tų trumpų žodelių, kalba toliau nesivysto, taip pat darželio auklėtoja pastebėjo, kad kartais neatsiliepiu šaukiamas“, – pasakojo P.Jurjonas. Tada Pauliaus mama kreipėsi į LOR gydytoją, bet ši nuramino, kad viskas gerai. Tik vėliau, kai vaikui buvo beveik ketveri metai, specialistai Kaune nustatė kurtumą. Priežastis – gauti antibiotikai. „Būti kurčiam nėra blogai, iš tikrųjų labai daug pasiekiau, esu dėkingas šeimai, kad mane puikiai išauklėjo.

Šiuo metu studijuoju Vilniaus dailės akademijoje (magistrantūros studijos) ir Vytauto Didžiojo universitete profesinę pedagogiką. Šias studijas baigsiu šiais metais. Taip pat dirbu Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijoje, esu media būrelio vadovas“, – pasakojo pašnekovas.

Užsiima papildoma veikla

Be studijų, Paulius užsiima ir papildoma veikla. Jis – Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos prezidiumo narys, Lietuvos kurčiųjų draugijos suvažiavimo delegatas, Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos Tarybos narys, Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos Tarybos narys, taip pat savanoriauja ir yra gidas Lietuvos švietimo istorijos muziejuje. „Dar savanoriauju vesdamas įvairius renginius, organizuoju vaikų stovyklas, dalyvauju įvairiose veiklose, projektuose. Man įdomu save išbandyti įvairiose veiklose, įgyti naujos patirties ir nuveikti ką nors prasmingo“, – kalbėjo Paulius.

P.Jurjonas sako, kad jam buvo netikėta sulaukti kvietimo prisijungti prie „Kaunas 2022“ ambasadorių. „Manau, kad mane pastebėjo, kai gestų kalba verčiau šventėje „Laimės diena“ bei girdinčiuosius supažindinau su kurčiųjų kultūra. Taip pat prieš tai kalbėjome, kaip ir ką galima pritaikyti šventėse, renginiuose kurtiesiems, kaip padaryti, kad kurtieji galėtų integruotis į visuomenę.

Sutikau būti ambasadoriumi, nes labai noriu palaikyti projektą „Kaunas 2022“. Komanda tikrai stengiasi, kad ir kurtieji galėtų dalyvauti įvairiuose renginiuose, todėl mano pagalba reikalinga, galiu konsultuoti, siūlyti sprendimus, galiu skleisti informaciją versdamas į gestų kalbą“, – sakė P.Jurjonas.

Kurtieji sportuoja, šoka ir dainuoja

Girdintieji žmonės ne visada supranta, su kokiomis problemomis susiduria tie, kurie pasaulio negirdi. „Kauno kurčiųjų jaunimo organizacija stengiasi suburti negalią turinčius jaunuolius Kaune, dažniausiai bendradarbiaujame su Kauno kurčiųjų reabilitacijos centru. Stengiamės siūlyti įvairius sprendimus, kad renginiai, ekskursijos, paskaitos būtų pritaikytos kurčiųjų poreikiams.

Iš tikrųjų kurtieji labai daug sportuoja, mėgsta aktyviai leisti laiką. Taip pat dalyvauja kultūriniame gyvenime, net šoka, dainuoja. Tai – imitacinis dainavimas. Gyvena taip, kaip kaip visas jaunimas“, – kalbėjo Paulius.

P.Jurjonas sako, kad kalbant apie Kauną galima pasidžiaugti, kad čia yra iniciatyvų, kaip pritaikyti renginius kurtiesiems. „Daug dėmesio ir palaikymo sulaukiame iš savivaldybės, kitų organizacijų. Reikėtų pritaikyti visus renginius. Masiniuose renginiuose turi būti ekranas, kuriame rodomas vertimas į gestų kalbą, taip pat muziejuose“, – sakė pašnekovas. Pasak Pauliaus, įstaigos galėtų turėti QR kodus ir planšetes, kur taip pat būtų vertimas, nes pats pagrindinis dalykas ir yra vertimas į gestų kalbą. P.Jurjonas taip pat akcentuoja informacijos sklaidą apie kurčiuosius visuomenėje: „Kad girdintieji susipažintų su kurčiųjų bendruomenės ypatumais, būtų paneigti mitai ir girdintieji žmonės nebebijotų bendrauti, o atvirai priimtų turinčius klausos negalią.“

15min.lt inf.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt