karsciaiPermainingi vasaros orai kelia nerimą ne tik javų derlių nuimantiems žemdirbiams, bet ir kitiems šalies gyventojams. Pusė gyventojų baiminasi, kad dėl šiemet vyravusios sausros, karščio bangų bei dažnų liūčių brangs maisto produktai, dar daugiau žmonių nerimauja dėl permainingų orų įtakos sveikatai ir turtui.

Draudimo bendrovės BTA inicijuotos reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, vos 13 proc. šalies gyventojų nesuka galvos dėl dažnai besikeičiančių lietuviškos vasaros orų.

„Likusią visuomenės dalį labiausiai gąsdina pirmąją vasaros pusę vyravusių karščių poveikis sveikatai – dėl to nerimauja 54 proc. apklausos dalyvių. Dažnų gamtos stichijų – liūčių ir audrų – daroma žala turtui gąsdina 52 proc., o suprastėjęs derlius ir dėl to galinčios išaugti maisto kainos – 49 proc. gyventojų. Faktas, kad kas antras Lietuvos gyventojas renkasi tokį platų problematikos spektrą, rodo, jog klimato kaitos pasekmės jau daugiau ar mažiau tiesiogiai jaučiamos ir mūsų šalies gyventojų kasdieniame gyvenime“, – teigia draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.

Moterys nerimu lenkia vyrus

Nuomonių tyrimas parodė, kad vyrai linkę mažiau jaudintis dėl klimato kaitos įtakos kasdieniam gyvenimui.

17 proc. vyrų nurodė, kad kontrastingi vasaros orai jiems apskritai nekelia jokio nerimo, tą patį patvirtino tik 9 proc. moterų.

„Moterims jautriausias aspektas yra jų pačių bei artimųjų savijauta – 58 proc. jų nerimauja dėl dažnų karščio bangų įtakos sveikatai, 53 proc. – dėl galimo maisto pabrangimo. Vyrus labiausiai jaudina galima liūčių bei škvalų žala turtui – dėl to išgyvena 50 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų“, – sako M. E. Goliančikas.

Permainingų vasaros orų įtaka maisto kainoms labiausiai gąsdina namų šeimininkes (59 proc.), mažiausiai – studentus ir moksleivius (30 proc.).

Didmiesčiai kepa, kaimus gąsdina audros

Apklausos rezultatai atskleidė, kad didmiesčių gyventojams labiausiai rūpestį kėlė vasaros karščiai – net 51 proc. didžiųjų miestų gyventojų teigė nerimaujantys dėl karščio bangų įtakos sveikatai. Savo ruožtu mažesnių miestų ir kaimų gyventojai , iš jų net 55 proc. kaip esminę nerimo priežastį įvardijo kitą gamtos stichiją – liūtis bei škvalus.

„Egzistuoja tokia sąvoka, kaip miestų karščio salos, angliškai urban heat islands. Dėl aukšto urbanizacijos laipsnio ir daugybės dirbtinių dangų miestai neretai patiria efektą, kuomet temperatūra juose yra aukštesnė nei aplinkinėse užmiesčio vietovėse“, – sako specialistas.

Tuo tarpu kaimiškos vietovės turi kitokių iššūkių. Karščius keičiančios liūtys ir škvalai gali ne tik smarkiai apgadinti nekilnojamąjį bei kitą turtą, bet ir sutrikdyti elektros tiekimą. Dažnu atveju atokesnių vietovių gyventojams tenka ilgai laukti pagalbos.

„Nuo karščių galima gelbėtis įvairiais būdais, o apsisaugoti nuo vėjo stichijų – kur kas sudėtingiau, o ir pastarosios žalos būna didelės.“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas.

„Spinter tyrimų“ apklausa atlikta šiemet birželio 18-27 dienomis, joje dalyvavo 1014 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Ar jums įdomus Šilutės rajono politinis gyvenimas, Tarybos veikla?

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt