Kiminu sodinimas_9Rugsėjo 13–14 dienomis Lietuvos gamtos fondas kartu su savanoriais iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, Šilutės bei Latvijos ir Ukrainos pirmą kartą šalies istorijoje dalyvavo kiminų sodinimo talkoje Aukštumalos durpyne (Šilutės r.). Talkos metu surinkta kiminų dangos medžiaga ir paskleista 2 hektarų ploto jau įrengtame eksperimentiniame lauke.

Padės spręsti klimato kaitos problemas

Pasak gamtosaugos specialistės, dr. Jūratės Sendžikaitės, Lietuvos gamtos fondo inicijuotas kiminų sodinimas ir pelkių augalinės dangos atkūrimas išeksploatuotoje Aukštumalos durpyno dalyje yra tarptautinio projekto „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumoje“ dalis. Projekto metu numatyta taikyti inovatyvius pelkių ekosistemų atkūrimo metodus. Vienas iš jų – durpes formuojančių augalų – durpojų (daugiausia – kiminų) pradmenų įkurdinimas išeksploatuotoje durpyno dalyje. Nusausintame durpyne savaiminis pelkinės augalinės dangos atsikūrimas yra neįmanomas arba labai lėtas.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos Klimato politikos paprogramės Klimato kaitos švelninimo prioritetinės srities ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Iš šios programos remiami projektai, ieškantys ir plėtojantys sprendimus, kurie galėtų išspręsti klimato kaitos problemas Europoje.

Lietuvos gamtos fondo iniciatyva išeksploatuotoje Aukštumalos durpyno dalyje jau baigiama įrengti kiminų ir kitų aukštapelkinių augalų pradmenų eksperimentinį lauką. Bendrovės „J. Jonyno Ecofirma“ specialistai ištyrė eksperimentinio lauko durpių savybes ir suprojektavo kiminų auginimo lauko schemą. Kvalifikuoti Klasmann-Deilmann Šilutės durpių įmonės specialistai performavo lauko reljefą, užlygino sausinamuosius griovius, suformavo drėkinimo griovelių tinklą, iškasė ir įrengė vandens, reikalingo kiminų lauko drėkinimui, kaupimo rezervuarus. Tačiau kiminų medžiagos rinkimui ir jos paskleidimo darbams labai buvo reikalinga talkininkų pagalba.

Dirbo ir profesorius, ir durpininkai

Pirmąją talkos dieną savanoriai rinko kiminų dangos medžiagą, o antrąją, kiminų pradmenis skleidė eksperimentiniame sklype. Tam talkino vėjas, tačiau antroje talkos darbų pusėje darė didžiulę žalą – džiovino kiminus ir nešiojo po durpyną šiaudus, kuriais buvo dengiami kiminai. Į pagalbą buvo pasitelkta plačiaratė technika kiminams ir šiaudams spausti į durpes.

Talkos darbai durpyne vyko su pietų pertraukėle, talkininkai buvo vaišinami net cepelinais. Bet svarbiausia, daugeliui tai buvo galimybė sudalyvauti unikalioje pirmojoje kiminų sodinimo talkoje Lietuvoje.

Pasak dr. J. Sendžikaitės, kiminų sodinimo talkoje dalyvavo net 11 šaunių Klasmann – Deilmann Šilutės padalinio moterų. „Be jų mes nebūtume surinkę tiek donorinės medžiagos. Esame labai dėkingi Janinai, Dalytei, Teresei, Kristinai, Daivai, Redai, Olesei Birutei ir trims Danutėms. Daug pastangų įdėjo ir Klasmann-Deilmann Šilutės padalinio specialistė Valerija Daukantienė. Į talką iš Kauno atvyko pradinių klasių mokytoja Loreta Raisanen - KTU inžinerijos licėjus, dalyvavo ir „Šilutės naujienos“ korespondentas Edvardas Lukošius“, - sakė J. Sendžikaitė.

Apie šį unikalų projektą filmą kūrė trys latviai, o suvaldyti vėjo draikomus šiaudus padėjo įmonėje dirbantys du ukrainiečiai.

Unikalioje kiminų sodinimo talkoje dalyvavo profesorius, dr. Romas Pakalnis – Aukštumalos aukštapelkės ekologinio atkūrimo darbų iniciatorius, idėjinis vadovas ir siela, miškininkas, ilgametis Botanikos instituto direktorius, kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos vadovas. Šiuo metu profesorius dirba Valstybės saugomų teritorijų tarnybos projekto ,,Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas „Natura 2000“ teritorijose (I)“ projekto vadovo patarėju.


Ir pelkėms reikia pagalbos

Pasak aplinkosaugos specialisto Lino Staliūno, pelkės yra mūsų Žemės „inkstai“, jos reguliuoja kritulius, švelnina sausrų ir potvynių padarinius, valo orą, vandenį. Jos dar geriau nei miškai „įkalina“ organinę anglį ir taip vėsina klimatą. Kaip ir daugumai mūsų „susargdintų“ ekosistemų, joms taip pat reikia pagalbos.

Kiminų sodinimas didžiausiame Lietuvoje Aukštumalos durpyne - žingsnis į priekį šių gyvybiškai svarbių ekosistemų atkūrimui! Džiugu, kad dvi dienos intensyvių darbų su šauniais, atsidavusiais gamtai žmonėmis parodė, jog ir mes galime prisiimti atsakomybę už savo aplinką ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Bet ar turime kitą pasirinkimą?..

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė Laura Stumbrienė „Šilutės naujienoms“ sakė: „Palaikome Lietuvos gamtos fondo iniciatyvą dėl klimato kaitos problemų sprendimo ir dėkojame už suteiktą galimybę prisidėti savo šeimos rankomis prie kiminų skleidimo Aukštumaloje akcijos. Kartais tokie paprasti dalykai gali būti tokie dideli!“

Pasak dr. Laimos Šveistytės, Augalų genų banko vaistinių ir aromatinių augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinatorės, „žmogus gamtą naudoja kaip neišsenkamą šaltinį. Į pelkes dažnai žiūrima kaip į šlapią, nereikalingą vietą, o naudos iš jų, esą tik durpės ir spanguolės. Dažnai pamirštama, kad pelkės dar ir mūsų klimato reguliatoriai, gėlo vandens talpyklos, durpių šaltinis, retųjų, vaistinių augalų bei gyvūnų buveinės. Džiugu sudalyvauti ir atvirkštinėje proceso pusėje - ne tik imti iš gamtos, bet ir jai šį tą duoti – savo rankomis prisidėti prie pelkių atkūrimo“.

Ar planuojate skiepytis nuo gripo?

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt