71202799 999064660425570_4074366926590050304_nMinint Tarptautinę turizmo dieną, Šilutės kultūros ir pramogų centras (KPC), kartu su Turizmo informacijos centru (TIC), šilutiškius ir miesto svečius pakvietė į baigiamąjį šių metų projekto „Vėtrungių kelias“ renginį. Subūrę būrį partnerių iš Mažosios Lietuvos etnografinio regiono savivaldybių, Šilutės KPC specialistai šį pažintinį - kultūrinį žaidimą parengė ir vykdo nuo 2013 metų. Nuo to laiko auga ne tik partnerių, bet ir žaidžiančiųjų, giliau pažįstančiųjų įdomų ir savitą Pamario kraštą, žmonių skaičiai.

Šiemet žaidimas pradėtas birželio 26-ąją, o jo pabaigą vainikavo prieš savaitę šilutiškiams pasiūlyti renginiai: ekskursija po Šilutę ir įtaigus Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblio „Alka“ teatralizuotas vaidinimas „Ernstas Vilhelmas Berbomas“.

Padovanojo ekskursiją po Šilutę

Rugsėjo 28-ąją į Vydūno gimnazijos salę susirinkusius smalsiausius mūsų kraštiečius su Tarptautine turizmo diena pasveikino Šilutės KPC direktorė Jūratė Pancerova ir TIC vadovė Rasa Grygelienė. Baigiamųjų „Vėtrungių kelio“ renginių organizatorės dėkojo visiems, kas išbandė „Vėtrungių kelio“ trasą. KPC ir TIC išvakarėse šilutiškiams dovanojo ir ekskursiją po Šilutės miestą, kurią vedė H. Šojaus muziejaus muziejininkė Roma Šukienė. Į pasivaikščiojimą senosios Šilutės takais susirinkę šilutiškiai pamatė kurį pastatą dvarininkas buvo nupirkęs savo dukrai, išgirdo kokio stiliaus parką jis buvo įkūręs. Klausydami gidės pasakojimo, istorija besidomintys šilutiškiai vaikščiojo po buvusio dvaro teritoriją, Šilokarčemos kvartalą, centrine gatve, o ekskursiją užbaigė šalia H. Šojaus kapo – ties Vydūno ir Pirmąja gimnazijomis.

Šeštadienio rytą smalsuoliams buvo suplanuotas ir paukščių stebėjimo renginys Kniaupo įlankoje, tačiau šį planą įgyvendinti sutrukdė lietus.

Beveik išskirtinai tie patys smalsuoliai, kurie dalyvavo ekskursijoje, rinkosi ir į baigiamąjį renginį Vydūno gimnazijoje.

Nuo 2013 metų turistinio sezono metu organizuojamo žaidimo „Vėtrungių kelias“ tikslas – pasiūlyti keliauti mėgstantiems žmonėms pasivažinėti po Vakarų Lietuvą ir atliekant užduotis patrauklia forma geriau susipažinti su šiuo etnografiniu Mažosios Lietuvos regionu. Tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas, atkreipiantis dėmesį į šio krašto ypatybes. Ir nors buvęs Mažosios Lietuvos išskirtinumas laikui bėgant menksta, pasiryžusieji važiuoti šiuo keliu patyrė netikėtų atradimų ir malonių įspūdžių.

Keliautojai turėjo atlikti užduotisVetrungiu 1

„Vėtrungių kelias“ vingiuoja nuo Smalininkų per Rambyną ir Bitėnus iki Rusnės, Ventės rago, Klaipėdos iki Kuršių nerijos - Nidos. Kelionę galima buvo pradėti nuo bet kurios vietos, tačiau buvo privalu aplankyti nurodytus objektus. Pažintinio kelio dalyviams buvo pristatytas kultūrinių renginių ir paslaugų tinklas, supažindinantis su unikaliomis Mažosios Lietuvos vandens kultūrą populiarinančiomis tradicijomis ir papročiais.

Jau keletą metų „Vėtrungių kelias“ yra prisijungęs prie tarptautinio „Geocaching“ projekto. Tad specialių „Vėtrungių kelio“ lobių galima ieškoti pasitelkiant ir išmaniąją „Geocaching“ programėlę. Tai projektui suteikia didesnės vertės.

Šiemet keliautojai turėjo atlikti tris užduotis: rasti „Vėtrungių kelio“ lobius, pasidaryti nurodytoje vietoje asmenukę ir susirinkti „skonių“ kolekciją - paskanauti nurodytoje vietoje to krašto patiekalų. „Lobis“ buvo paslėptas viename iš šio krašto muziejų, o asmenukė turėjo būti padaryta atrastoje išnykusioje vietovėje.

Žaidimo organizatorės džiaugiasi, kad pažinti šį Mažosios Lietuvos regioną panoro daug žmonių iš įvairių Lietuvos vietų.

R. Grygelienė prisipažino pati dalyvavusi žaidime, ir nors prizo negavo, užduotis įvykdė. Jos žodžiais tariant, kai pradedi dalyvauti, pagauna azartas, ir norisi eiti iki galo. KPC ir TIC vadovės kvietė šilutiškius ir ateityje keliauti ir semtis vis naujų įspūdžių ir žinių.

Spektaklis apie iškilų mūsų žmogų

Šiemet žaidimas pradėtas birželio 26-ąją. Tai istorinė data, kuomet 1844 m. buvo įvestas Rytprūsių valdžios reikalavimas Kuršių marių žvejų laivus žymėti nurodytos spalvos lentelėmis ant stiebų. Prižiūrėti šią tvarką buvo pavesta E. V. Berbomui, gyvenusiam ant marių kranto Muižės kaimo dvare. Ilgainiui šios lentelės tapo unikaliu krašto paveldo ženklu - kuršvalčių vėlukais, kuriuos dabar vadiname tiesiog vėtrungėmis.

Šeštadienį susirinkusieji mėgavosi etnografiniu spektakliu, kurio centre ir buvo vyriausiasis Kuršių marių žvejybos prievaizdas E. V. Berbomas. Pristatydami spektaklį klaipėdiečiai sakė, jog jis – apie vieną iškiliausių Pamario krašto asmenybių, kuri didžiąją gyvenimo dalį praleido Muižės dvare, kuri garsėjo savo erudicija, ir kurios dėka šiandien turime vėtrunges. Spektaklio kūrėjai meistriškai supynė pasakojimą apie šį žmogų ir jo veiklą su šio krašto šokiais, žaidimais bei pasakojimais. Jie atskleidė šios istorinės asmenybės įvairiapuses pažiūras, akiračio platumą bei mokėjimą bendrauti su vietos žvejais. Konsultuojant humanitarinių mokslų daktarei Daliai Kiseliūnaitei, šį spektaklį sukūrė „Alkos“ vadovė Elena Šalkauskienė ir kapelos vadovas Jonas Kavaliauskas, drauge su Klaipėdos etnokultūros centro šio kolektyvo aktoriais. Tai buvo gyvas ir įtaigus pasakojimas, kuris susirinkusių šilutiškių akimis buvo net per trumpas - laikas jiems pralėkė nepastebimai.

Projekto „Vėtrungių kelias“ rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės rajono savivaldybė.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt