Muziejaus kolektyvas_su_TICDaugiau kaip 62 000 eksponatų turintis Šilutės Hugo Šojaus muziejus šiemet mini dvi progas: prieš 70 metų, lapkričio 7 dieną buvo oficialiai įkurtas Kraštotyros muziejus; prieš 130 metų H. Šojus įsigijo Šilokarčemos dvarą ir čia įsteigė pirmąjį Klaipėdos krašto muziejų.

Ta proga muziejaus kolektyvas miestiečius kvietė į nemokamas ekskursijas po muziejų ir jo fondus, o vakare surengė prisiminimų ir muzikos vakarą. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė priminė, kokia iškili asmenybė buvo dvarininkas H. Šojus, kokia vertinga jo etnografinė kolekcija. Deja, daugybė eksponatų buvo sunaikinti per karą, išvežti iš mūsų krašto.

Visgi šiandien muziejus turtingas eksponatais, kviečiantis ateiti, primenantis unikalią mūsų krašto istoriją. Prisiminimų vakarą muziejaus bičiuliai padovanojo dar keletą vertingų eksponatų - muilinę iš Vydūno giminaitės sodybos ir 1892 m. Vandens lygio matavimo knygą.

Priminė svarbias sukaktis

I. Skablauskaitė priminė, kad šiemet muziejus mini dvi progas. 1949 m. lapkričio 7 dieną oficialiai buvo atidarytas Šilutės kraštotyros muziejus. 1889 m. H. Šojus įsigijo Šilokarčemos dvarą, čia įsteigė pirmąjį Klaipėdos krašto muziejų ir tokiu būdu davė pradžią muziejininkystei. Prieš 130 metų įkurtas muziejus buvo privatus, tačiau lengvai prieinamas mokslininkams ir visiems, kurie domėjosi šio krašto istorija. Savo rinkinius H. Šojus eksponavo įvairiose parodose Europoje.

1937 m., po dvarininko mirties, jo kolekciją perėmė anūkas Verneris. Vėliau likimas nebuvo gailestingas šeimai, į kraštą atkeliavo karo frontas, Verneriui su šeima teko pasitraukti į Vokietiją. Pasak I. Skablauskaitės, su eksponatais, garsėjusiais visoje Rytų Prūsijoje, su daiktais, kurie džiugino J. Basanavičių, A. Smetoną, K. Grinių, kraštą užėmę kareiviai darė ką norėjo. Iš nuostabiausių tekstilės eksponatų buvo siuvami impilai, pagalvių pūkai skraidydavo po visą Šilutę, įvairios juostos buvo naudojamos nežinia kam.

Spaudiniai, literatūra, knygos buvo sudėtos į vieną didelę krūvą ir užverstos šiukšlėmis. Apie tai byloja 1945 metai, kuomet paskirtas muziejaus prižiūrėtojas bandė, pagal rastas muziejaus inventorines knygas, surasti eksponatus. Pirmasis muziejaus darbuotojas parašė, kad dauguma H. Šojaus eksponatų yra dingę, o kiti suversti į krūvą.

Palaipsniui viskas keitėsi. 1949-ųjų lapkričio 7-ąją vyko iškilmės, muziejus gavo Šilutės kraštotyros muziejaus pavadinimą. Tuomet jame buvo 718 eksponatų, dauguma jų iš H. Šojaus kolekcijos. Pirmoji paroda, skirta Dainų šventei, muziejuje surengta 1950 m.

Muziejaus veikla stabilizavosi, kai 1961 m. jam vadovauti pradėjo Danutė Narbutienė. Kitos ilgametės direktorės - Rozos Šikšnienės dėka muziejus dabar yra dvare su ypatingomis ekspozicijomis ir visais daiktais. Šiandien muziejaus fonduose - daugiau kaip 62 000 eksponatų.

„Visas muziejaus gyvenimas su įvairiomis edukacijomis, renginiais, koncertiniais pasirodymais sukasi apie svarbiausią muziejaus ašį - eksponatus ir rinkinius“, - apie dabartį sakė I. Skablauskaitė.
Muziejaus direktorė taip pat priminė, kad kitais metais minėsime 175-ąsias H. Šojaus gimimo metines.

Pasidalino prisiminimaisMuziejus sale

1989 metais muziejuje dailininke įsidarbino dabartinė Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova. Anot jos, tuomet buvo gūdūs laikai, nebuvo kompiuterių, tad jai teko ranka kaligrafiškai rašyti įvairias etiketes, parodų pavadinimus.

Tai buvo ir permainų metas, nes vyko fondų patikrinimas. Susipažinusi su muziejaus eksponatais J. Pancerova stebėjosi, kad dauguma vertingų daiktų buvo sukišti į spintas. Direktorė D. Narbutienė jai paaiškino, kad buvo toks laikas, kai vertingiausi eksponatai galėjo būti tiesiog išvežti iš Šilutės. Taigi, muziejaus darbuotojai, norėdami vertybes išsaugoti mūsų krašte, juos padėdavo taip, kad niekam nekristų į akis.

„Dirbant fonduose buvo atradimų laikas. Džiaugiuosi, kad turtingas muziejus dabar atjaunėjo, dirba kitaip“, - sakė J. Pancerova.

Apie 10 metų Šilutės muziejaus etnografe dirbo ir dabartinė Bitėnų (Pagėgių sav.) Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liuda Burzdžiuvienė. „Čia beveik 10 metų praleista ir daug širdies atiduota. Tuometinė direktorė R. Šikšnienė padarė įtaką darbštumu ir raginimu domėtis. Pati H. Šojaus asmenybė, prisilietus prie jo surinktų daiktų, privertė į Mažosios Lietuvos istoriją žvelgti giliai“, - prisiminė Liuda.

Muziejininkė įsitikinusi, kad Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo pagrindas yra čia. Pasak jos, Mažoji Lietuva Didžiajai Lietuvai ir pasauliui davė ne tik pirmąją lietuvišką knygą, Bibliją, gramatiką, bet ir tautinį kostiumą.

Ji priminė, kad vienas vertingiausių H. Šojaus muziejaus eksponatų – tautinio kostiumo dalis – delmonas, menantis 1892 metus. Su šiuo eksponatu H. Šojus dalyvavo Berlyno parodoje. Karoliukais siuvinėtas delmonas byloja, kad dvarininkas jau tada turėjo kolekciją.

Svečiai sveikino ir dovanojo

Muziejaus kolektyvą sveikino Šilutės savivaldybės atstovai, kolegos, buvę bendradarbiai.

Jie džiaugėsi, kad dabartinis muziejaus kolektyvas yra darnus, darbštus, besidomintis istorija ir neatsisakantis padėti.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė įteikė padėką už krašto reprezentavimą Lietuvoje ir užsienyje. Ji taip pat padovanojo įspūdingą dirbtinių gėlių puokštę, kuri dera prie dvaro interjero ir džiugins lankytojų akis. Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė pasidžiaugė didėjančiu muziejaus lankytojų skaičiumi ir atskleidė, kad kitais metais ekspozicijos bus kitokios.
Kolegas sveikino ir kitų kultūros įstaigų vadovės.

Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė padovanojo muilinę iš sodybos, kur gyveno Vydūno giminaitė. Tai švaros simbolis, kartu ir laikmečio liudininkas. Ji linkėjo geros kloties populiarinant kalbą, mūsų istorinius dvasinius lobius. O šišioniškių tarmės žinovė Vaida Galinskienė sakė, kad ne eksponatai patraukia į dvarą, bet žmonės, kurie maloniai sutinka. Tame pačiame dvare veikiančio Turizmo ir informacijos centro direktorė Rasa Grygelienė priminė, kad nuo H. Šojaus kultūros prasideda ir svečių pažintis su miestu.

Atvirukus kolekcionuojantis Saulius Stankevičius muziejui padovanojo eksponatą - Vandens lygio stebėjimo knygą, kurioje matavimai Rusnėje surašyti ranka (su parašais), nuo 1897 - 1920 m.

Daugiau nuotraukų „Facebook“ albume.

Savivaldybė organizavo padėkos vakarus įmonių ir įstaigų vadovams, sportininkams, jų treneriams. Ar manote, kad tokie vakarai reikalingi?

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt