Žemaičių NaumiestisNuo 1994 m. "Versmės" leidykla vykdo projektą "Lietuvos valsčiai". Rengiami ir leidžiami vienodos struktūros Lietuvos istorijos leidiniai apie miestus, miestelius, vienkiemius, apie jų istoriją nuo seniausių priešistorinių laikų iki mūsų dienų. Aprašomos kovos dėl Nepriklausomybės, tradicinė kultūra, verslai, papročiai, liaudies išmintis, bažnyčios, įžymūs žmonės, tarmių ir vietos šnektų ypatumai, tautosaka, tautinės mažumos ir kt.

Dabar šiai unikaliai, net kelis šimtus tomų galinčiai pasiekti serijai jau priklauso 20 monografijų (25 tomai).

2000-ųjų rudenį užsimezgė planai pradėti ir Žemaičių Naumiesčio valsčiaus monografiją - "Versmės" leidykla pasiūlė Žemaičių Naumiesčio kraštiečių draugijai imtis leidybinio bendradarbiavimo.

Surengtos 3 ekspedicijos

Siekiant surinkti medžiagos knygai, 2002-2004 m. buvusiame Žemaičių Naumiesčio valsčiuje surengtos 3 tiriamosios ekspedicijos. Apie 40 mokslo darbuotojų tyrinėjo įvairius objektus, svarbias etninės kultūros sritis. Vėliau buvo ištirta miestelių architektūra, sakraliniai objektai, kapinės, Žaliojo kalno parkas.

Archeologai A.Girininkas ir G.Zabiela, kasinėdami Žaliakalnio dvarvietės šlaitus, nustatė, jog aukščiausia jo dalis yra piliakalnis. Pilies medžio gynybinės sienos fragmentai parodė, kad jos amžius gali siekti 49 m. prieš Kr. - 81 m. po Kr. Šis piliakalnis ir viduramžių kapinynas apačioje tapo naujai saugomais respublikos objektais.

Archeologinės ekspedicijos dalyviai prisidėjo prie Žakainių piliakalnio šlaitų tvirtinimo darbų būtinumo pagrindimo ir tie darbai buvo atlikti.

Džiugu, kad profesionalūs menotyrininkai ištyrė visus 6 valsčiaus sakralinius statinius. Įvertinta Degučių trikampės formos medinės bažnyčios avarinė būklė, o menotyrininkės dr. A.Aleksandravičiūtės straipsnis apie šios bažnyčios menines vertybes padėjo nustatyti jos, kaip kultūros paveldo, vertę. Ši informacija padėjo gauti 1,5 mln. Lt lėšų iš Europos ekonominės erdvės bei Norvegijos fondų ir bažnyčia buvo restauruota.

Parengta pusė monografijos

2001 m. leidinį parėmė Šilutės savivaldybė ir Žemaičių Naumiesčio seniūnija. Projektui ir jo koncepcijai su 40-60 autorių 2001 m. rudenį pritarė kraštiečių susirinkimas.

Džiugu būtų, kad Šilutės savivaldybės atstovai vertintų dar neišleistos monografijos indėlį kultūrinio paveldo išsaugojime ir suteiktų trūkstamų lėšų monografijai rengti ir spausdinti.

Šiuo metu jau parašyta 50 proc. monografijos straipsnių ir jie maketuojami. Moksliniai monografijos straipsniai dedami į "Lietuvos lokalinių tyrimų" svetainę adresu: www.llt.lt.

Gyveno jau akmens amžiuje

Tarpukario Lietuvoje Tauragės apskrities Žemaičių Naumiesčio valsčius pagal gyventojų skaičių buvo ketvirtas tarp 13 didžiausių apskrities valsčių (1923 m. buvo 9154 gyventojai). Tačiau dėl didelio nuotolio nuo tyrimo centrų, čia nebuvo atlikti sisteminiai archeologiniai, istoriniai ir kiti tyrimai. Lokalinės monografijos apie Žemaičių Naumiesčio valsčių rengimas prisideda prie pirmųjų šios teritorijos tyrimų.

Rasti archeologiniai akmeniniai dirbiniai leidžia teigti, kad naujajame akmens amžiuje šiame krašte jau gyveno žmonių. Šalia Žemaičių Naumiesčio ir Gardamo išlikę pilkapiai byloja, kad čia I tūkst. pr. Kr. (pilkapiai egzistavo iki V a. po Kr.) buvo nemažai gyventojų ir jie priklausė Žemaitijos kultūros arealui.

Žmonių gyventa ir vėliau. Nustatyta, kad I tūkst. pr. Kr. pab. ir I tūkst. po Kr. Vanagiuose jau buvo įtvirtintas piliakalnis (6700 kv.m). Tai didžiausias piliakalnis tarp Minijos, Veiviržo, Jūros ir Nemuno upių.

Piliakalnių sistema apie Žemaičių Naumiestį (Vanagiai, Juodžiai, Venckai, Laukstėnai, Šyliai) rodo, kad XIV a. čia atkakliai gintasi nuo kryžiuočių. Ši Karšuvos žemės Pagraudės teritorijos dalis įėjo į lietuvių gynybinės sistemos pilių tinklą. Vanagių pilių sistema buvo vienu iš lietuvių gynybos nuo kryžiuočių centrų.

Tačiau XIV a. pabaigos kryžiuočių kelių aprašymuose jokių gyvenviečių jau nebeminima. Teritorija buvo tapusi dykra. Tik po Melno taikos (1422 m.), vykstant vidinei kolonizacijai, ši miškinga Lietuvos teritorija tapo Prūsijos pasieniu ir vėl buvo pradėta apgyvendinti iš naujo.

Ji vystėsi kaip Pajūrio pavieto Kvėdarnos valstybinio dvaro dalis ir 1561 m. Valakų inventoriuje įvardijama kaip Gardamo vaitija. Čia fiksuoti tik trys - Gardamo, Vanagių ir Juodžių kaimai, kuriuose buvo 91 sodyba. Laisvi dar buvo likę 75 valakai.

Vėliau, per didįjį marą, 1709-1711 m., gyventojų itin sumažėjo ir iki XVIII a. vidurio didėjo lėtai. Tik XIX a. gyventojų pradėjo gausėti sparčiau, o tai sietina tiek su dvaro ekonomine raida, tiek su besivystančiais prekybiniais santykiais su kaimynine Prūsija.

Karo su kryžiuočiais padariniai buvo justi ir vėliau, miesteliams kuriantis. Gardamas miesteliu tapo 1651 m. (vėliau sunyko), o Vanagiai (Naumiestis) - 1750 m.

Taisomos istorinės klaidos

Besidomintiems krašto praeitimi, ypač ieškantiems savų šaknų, turėtų būti aktualūs archyvuose surasti dvarų inventoriuose 1561 m., 1640 m,, 1738 m., 1755 m., 1850 m. fiksuoti gyvenusių valsčiaus gyventojų ir 1843-1846 m. katalikų parapijiečių vardiniai sąrašai, kurie numatomi paskelbti būsimoje monografijoje. Jų, ir kitų archyvinių dokumentų, tyrimas leido nustatyti pirmus gyvenviečių paminėjimo, bažnyčių pastatymo, parapinių mokyklų įkūrimo datas.

Pirmi istoriografiniai tyrimai jau projekto pradžioje leido paneigti viešojoje erdvėje ir enciklopedijose platinamas istorines pasakas ir prasimanymus apie Žemaičių Naumiestį, kaip kad čia 1360 m. pastatytą kryžiuočių pilį, 1531 m. buvus pirklių ir amatininkų bendruomenę, 1532 m. - mokyklą, o 1650 m. - miestelį ir valsčiaus centrą, Naumiesčio dvarą ir kita.

Tai datos, susijusios su trimis skirtingais Naujamiesčiais Lietuvoje ir Prūsijoje. Iš tiesų, jokio Naumiesčio iki 1750 m., kada Vanagiams suteikta prekybinė privilegija, nebuvo. Buvo tik Vanagių kaimas, kuris nuo 1561 m. priklausė Pajūrio pavieto Kvėdarnos dvaro Gardamo vaitijai.

Dvarų inventoriai Naumiestį, kaip miestelį, pirmą kartą su vardiniais gyventojų sąrašais fiksuoja tik 1755 m. Jis priklausė Kvėdarnos dvarui. Tam dvarui jis tebepriklausė ir 1820 m., tik jau, kaip ir Gardamas, turėjo palivarko statusą.

Naumiesčio dvaras pirmą kartą minimas tik XIX a. viduryje-valstybinių žemių liustracijos arba revizijos inventoriuje. Tada, naikinant baudžiavą, pirmą kartą buvo sukurtas ir Naumiesčio valsčius.
1650 m. data, kartojama daugelyje enciklopedijų iki šių dienų, kaip Žemaičių Naumiesčio, iš tiesų priklauso Šakynai, tuo metu besivadinusiai Naujamiesčiu.

Žydai įsikūrė daug vėliau

Gaila, kad kai kurie ambicingi autoriai straipsniuose ir interneto svetainėse tiražuoja ir kitas klaidingas žinias, pavyzdžiui, apie ankstyvą žydų apsigyvenimą Naumiestyje. Esą jie čia įsikūrę 1527 m., o 1531 m. jau buvusi 1000 žydų bendruomenė, veikusi Šventinės iškilmės Naumiestyje, 1928 10 27.pradžios mokykla, 1616 m. pastatyta sinagoga. Tai gryni prasimanymai.

Tuo metu dabartinio Žemaičių Naumiesčio vietoje buvo tik Vanagių kaimas, ir jame 1561 m. buvo tik 30, 1640 m. - apie 50, 1737-1738 m. - 13 dūmų (valstiečių ūkių).

Pirmas neįvardytas žydų kilmės gyventojas minimas nuomojęs Degučių smuklelę 1737 m.

1750 m. Vanagių k. teritorijoje įkurtas miestelis jau buvo įvardijamas Naumiesčiu ir jame 1755 m. gyveno 37 šeimos, iš kurių 24 (64,9 proc.) buvo žydų, 6 prūsų, 6 lietuvių, 1 vokiečių kilmės. Tais metais tarp 149 vaitijos kaimiškų dūmų tik 3 priklausė prūsams, o vienas dūmas - vokiečiui.

Pirmiausia kūrėsi katalikų parapijos

Inventoriniai faktai taip pat rodo, kad samprotavimai apie liuteronų bendruomenės buvimą Gardamo vaitijoje: Vanagių, Naumiesčio apylinkėse XVII, XVIII a. pirmoje pusėje, juolab anksčiau, yra nepagrįsti.

Vaitija buvo karališkos valdos dalis, todėl vietinių liuteronų atsirasti negalėjo, nes čia valdovai steigė tik katalikų parapijas ir bažnyčias. O kol parapijų tinklas buvo retas, katalikiško mokymo procesą kontroliavo dvaro pareigūnai. Štai 1561 m. Pajūrio seniūnijos inventoriuje nurodomos suolininkų prievolės, kad jie akylai prižiūrėtų valstiečius, idant "visi tikėtų vieną Viešpatį Dievą, bendrai mokytųsi tikėti Dievą, poterių, ir 10 Dievo įsakymų", kad vaikai būtų krikštijami.

Nuo 1569 m. Gardamo vaitija priklausė Kvėdarnos katalikų parapijai, o jau XVII a. pradžioje katalikų bažnyčia veikė Vainute, 1639 m. - ir Gardame. Beje, tuoj pat po bažnyčių įkūrimo prie jų buvo steigiamos parapinės pradžios mokyklos. Tokia mokykla

Gardame veikė nuo 1639 m., Naumiestyje - nuo 1804 m. Matyt, nuo šių datų vertėtų pradėti minėti mokyklų įkūrimo jubiliejus.

O liuteronai Gardamo vaitijoje, vėliau pervadintoje Naumiesčio dvaru, atsirado tik imigrantams atvykus iš Prūsijos. Jų 1738 m. buvo tik 3, 1755 - 11 dūmų.

Gausiau ateivių iš Rytų Prūsijos galėjo atvykti po baudžiavos panaikinimo 1807 m. bei, pasak A.Hermanno (2003), 1820-1850 m., kai "Rusijos valdžia mielai priimdavo Prūsijos piliečius, ypač amatininkus". Todėl 1850 m. tarp 2273 Naumiesčio dvaro miestelių ir kaimų gyventojų 446 (19,6 proc.) buvo liuteronai, priklausę Tauragės evangelikų liuteronų parapijai. Romos katalikų tada buvo 1575 (69,3 proc.), judėjų - 252 (11,0 proc.). Taigi, liuteronų bendruomenės susiformavimas sietinas, matyt, su XIX a. pirma puse.

Pamaldos Gardame apie 1931 m. Iš L.Bukausko archyvo.M.Mažvydas - aukštaitis

Taip pat prie klaidingų teiginių priskirtinas ir spėjimas apie galimą M.Mažvydo kilmę iš Gardamo ar Naumiesčio apylinkių. Tokį spėjimą paneigia XVI a. Gardamo vaitijos istoriniai dokumentai su gyventojų pavardėmis, tarp kurių nėra M.Mažvydo, bei pats M.Mažvydas. Jis 1549 m. išleistoje giesmių vertimų knygelėje save įvardijo kaip M.Mossuidas Waitkunas, t.y. nurodė savo aukštaitišką kilmę.

XVI a. ir vėliau pavardės su galūnėmis - "ūnas" aptinkamos tik ryčiau nuo Raseinių, o vakariau nuo jų pavardės buvo su galūnėmis - "aitis".

Kitos aplinkybės, kad M.Mažvydas turėjo baigti parapinę mokyklą bei buvo miestelėnas, taip pat paneigia jo kilmę iš Gardamo vaitijos. Čia XVI a. nei miestelio, nei parapinės mokyklos nebuvo.

Įdomu, kad M.Mažvydo pusbrolio B.Vilento kilmės vieta nurodoma Jurbarko - Ariogalos - Tytuvėnų ruože. Matyt, iš ten galėtų būti kilęs ir garsusis lietuviškos kilmės Prūsijos pilietis.

Gardamas paminėtas anksčiau

Šiais metais sukanka 450 m. nuo Gardamo, Juodžių ir Vanagių pirmo paminėjimo. Šį jubiliejų jau šventė gardamiškiai. Tiesa, kažkada patikėję pasaka apie kryžiuočių nebūtos Gardamo pilies puolimą, jie yra šventę net 490 metų paminėjimo jubiliejų.

Beje, gardamiškiai galės švęsti 460 m. jubiliejų po dviejų metų, nes naujai rastas dokumentas nurodo, kad Gardamas minimas dar 1553 m.

Monografijai būtina finansinė parama

Siekdami, kad Žemaičių Naumiesčiui skiriama monografija būtų kuo išsamesnė ir spalvingesnė, kviečiame prie jos rengimo prisidėti ir skaitytojus - pateikti nuotraukų, įvairių apibendrinančių straipsnių, ypač apie įvairius pokario kolektyvus, kolūkius, tarybinius ūkius ir pan.

"Versmės" leidyklos projektas nėra komercinis, todėl jam būtina ir finansinė parama. Tad prašytume kraštiečių, kuriems bent kiek brangus ir mielas Žemaičių Naumiesčio kraštas, paremti šios monografijos išleidimą. Rėmėjų pavardės ir paaukotos sumos bus skelbiamos interneto svetainėje www.versme.lt, bei nurodomos išleistoje knygoje.

Leidyklos adresą ir kitus duomenis, kurių gali prireikti, norint prisidėti prie monografijos "Žemaičių Naumiestis" rengimo ir išleidimo, galima rasti minėtoje svetainėje.

Tikimės, kad bendromis jėgomis parengtas leidinys deramai įamžins valsčiaus istoriją, jo žmones, kultūrą bei papročius ir bus gražus rašto paminklas brangiam Žemaičių Naumiesčio kraštui.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt